Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, bausta administracine tvarka, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. (duomenys neskelbtini), apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo jos gimimo diena. Apie 16.00 val. pas kaltinamąją atvyko draugė simboliškai pasveikinti su gimtadieniu, kaltinamoji išgėrė maždaug butelį vyno. Būdama namuose, (duomenys neskelbtini), nutarė važiuoti pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) g., bet negali paaiškinti, kodėl ir kaip ji atsidūrė (duomenys neskelbtini) g., kur užaugo. Pakeliui sprogo padanga ir ji atsitrenkė į bordiūrą. Negali paaiškinti, kodėl vairavo automobilį, būdama neblaivi, tą dieną buvo susipykusi su draugu, sutinka su nustatytu neblaivumu. Vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamosios mamai O. J., mama teisės vairuoti transporto priemonės neturi, šiuo automobiliu naudojasi kaltinamoji arba jos tėtis, iki įvykio automobilis pas kaltinamąją buvo maždaug keturis mėnesius. Neturi nuomonės dėl automobilio vertės, niekada tuo nesidomėjo. Gauna (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį darbo užmokesčio; gyvena sau nuosavybės teise priklausančiame būste, kuriam paimta paskola, moka kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) Eur paskolos. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, niekuomet nėra taip pasielgusi, administracine tvarka paskirtas baudas yra sumokėjusi. Su mama santykiai labai artimi, nuolat bendrauja, mama kaltinamajai yra autoritetas, jai pirmai pasakė apie šį įvykį, mama reagavo labai blogai, buvo sukrėsta, negalėjo tuo patikėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad K. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją mamos O. J. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji K. J. yra neteista. Taigi ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, ji yra pakankamai jauno amžiaus, turinti nuolatinę, nuosavą gyvenamąją vietą, kurios įsigijimui paimta paskola, nuolat dirba, darbe užima vadovaujančias pareigas, charakterizuojama teigiamai, gauna pastovias pajamas, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jos atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 5 metus yra bausta administracine tvarka tik dėl nešiurkščių KET pažeidimų, paskirtas baudas sumokėjusi. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad K. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Bylos duomenimis, kaltinamosios mama O. J. yra brandaus amžiaus, nuolat dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, neteista, per pastaruosius penkerius metus bausta administracine tvarka, tačiau tik už KET pažeidimus, kuriuos teigia padariusi ne ji pati, o jos vardu registruotas transporto priemones vairavę kiti asmenys (ji neturi teisės vairuoti transporto priemones), su kaltinamąja, t. y. O. J. dukra, ją sieja ilgalaikis, nepertraukiamas, labai glaudus ir artimas ryšys, daug laiko leidžia kartu, nuolat bendrauja, O. J. yra autoritetas kaltinamajai, kuri nuolat tariasi įvairiais gyvenimo klausimais su mama. Teismo vertinimu, O. J. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamoji K. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą O. J., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamoji K. J., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 1,78 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio neblaivumo būsenos, vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, maždaug 11 km atstumą, važiuodama atsitrenkė į bordiūrą, dėl neadekvataus elgesio kelyje atkreipė pašalinių asmenų dėmesį, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamoji yra neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta, tačiau už nešiurkščius KET pažeidimus (paskirtas baudas yra sumokėjusi), už automobilio vairavimą esant neblaiviai nebausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi nuolatinį darbą, nuolat palaiko socialinius ryšius su savo šeima, nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 22 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja prašė kaltinamajai skirti minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamajai tam, jog ji tinkamai vykdytų savo darbines funkcijas, nėra būtina teisė vairuoti transporto priemones, šiuo atveju nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių ši teisė kaltinamajai būtų būtina, teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) tikslinga paskirti dvejų metų laikotarpiui. Tai atitinka ir susiformavusią teismų praktiką. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei. Juolab kad kaltinamoji K. J. yra ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji K. J. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jos mamai O. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 930 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – jos mamai O. J., kuri pagal bylos duomenis nežinojo ir nematė, kokios būklės kaltinamoji vairavo šį automobilį, taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamosios Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 930 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji K. J. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, nusikaltimas padarytas mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėse, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Be to, automobilio vertė, lyginant ją su kaltinamosios turtine padėtimi, nėra ypatingai didelė – masinio vertinimo duomenimis, sudaro 2 930 Eur su PVM. Tuo tarpu kaltinamoji nuolat dirba, gauna pastovias pajamas, kaltinamosios darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, privalomieji mėnesio mokėjimai už būsto paskolą – (duomenys neskelbtini) Eur, taigi kaltinamoji, gyvendama viena, kas mėnesį gali savo reikmėms laisvai disponuoti didesne nei minimalus mėnesinis užmokestis suma. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, automobilio vertę, konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai K. J. atėmimą; jai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą K. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 22 d.;

2) išieškoti iš K. J. Valstybės naudai automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

K. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 22 d.

Išaiškinti K. J., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba atsiųsti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti K. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai O. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.