- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- A-438-1404-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Laivitė“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Laivitė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas AB „Laivitė“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti:
1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI prie Lietuvos Respublikos FM) 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 69-108, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. (6.5)-73 (toliau – Sprendimas),
2) Klaipėdos AVMI 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-73, kuriuo pripažintas netekęs galios Klaipėdos AVMI viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (16-05)-J-l „Dėl AB „Laivitė“ atleidimo nuo 382 393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) delspinigių, apskaičiuotų nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – Klaipėdos AVMI sprendimas).
Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI pripažino netekusiu galios 2003 m. kovo 17 d. sprendimą „Dėl AB „Laivitė“ atleidimo nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių, apskaičiuotų nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėja nevykdė investicijų projekto pagal pateiktą grafiką. Atsakovė šį Klaipėdos AVMI sprendimą patvirtino, o Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) įmonės skundą paliko nenagrinėtą, motyvuodama, kad ginče susiklostė ne mokestiniai teisiniai santykiai, o valstybės pagalbos teisiniai santykiai, todėl tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai ir turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 12 d. nutarime numatyta, kad valstybės pagalbos teikėjas Klaipėdos AVMI kontroliuotų investicijų projekto įgyvendinimo eigą, tačiau jai nebuvo suteikta teisė savarankiškai pakeisti ar panaikinti suteiktą valstybės pagalbą AB „Laivitė“. Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantis, nėra sustabdytas, pakeistas ar atšauktas, todėl, pareiškėjos manymu, valstybės pagalbos teikėjas neturėjo pagrindo atšaukti 2003 m. kovo 17 d. sprendimą dėl bendrovės atleidimo nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių, nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 12 d. nutarimo. Akcentavo, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti investicinio projekto reikalavimus, nuolatos bendravo su Klaipėdos AVMI darbuotojais ne tik žodžiu, bet ir raštu, informuodavo, kad įmonė daug lėšų investavo į įrangos modernizavimą ir atnaujinimą, buvo nupirktos plieno lenkimo ir vamzdžių lenkimo staklės, automatiniai krautuvai, keičiama suvirinimo įranga, daug lėšų investuota į elektros ūkį, remontuojami portaliniai kranai, laivai-vilkikai, plūduriuojantis dokas. 2004 m. pabaigoje pareiškėja kaip ir kitos Lietuvos remonto įmonės susidūrė su konkurencijos problema, sumažėjo užsakymų, ištiko darbo jėgos trūkumo problema, nes darbuotojai išvykdavo dirbti į užsienį. Nepaisant visų minėtų problemų pareiškėja siekė išlaikyti darbuotojus: vykdydama investicinius projektus ir diversifikuojant savo veiklą, pastatė naują įmonę UAB „Fishlita“, kurioje dirba didelis skaičius darbuotojų bei investavo lėšas į m/l „Apuokas“ modernizavimą. Pareiškėjos teigimu, įmonė siekia vykdyti savo veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo sudarytos sutartys bei pradėti kai kurie statybos darbai. Anot pareiškėjos, atsakovė visas anksčiau išvardintas aplinkybes žinojo, tačiau priimant Sprendimą į jas neatsižvelgė.
Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad bendrovės veiksmuose nėra kaltės, nes pareiškėjas ir šiuo metu siekia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau negali numatyti, kad žymiai pasikeis aplinkybės, ribojančios pareiškėjos galimybes gauti ir atlikti daugiau laivų remonto užsakymų, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Atsakovė privalėjo į tai atsižvelgti ir savo teises realizuoti įstatymų nustatyta tvarka laikantis protingumo, teisėtumo ir sąžiningo proceso principų. Pabrėžė, kad Klaipėdos AVMI sprendimas buvo priimtas tada, kai Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 259 „Dėl atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) galiojimas jau buvo pasibaigęs. Anot pareiškėjos, ginčo atveju MAĮ 168 straipsnio 1 dalies nuostata, jog mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, negali būti taikoma, nes Klaipėdos AVMI sprendimu pripažįstamas 2003 m. kovo 17 d. sprendimas, kurio priėmimo metu galiojusi patvirtina Finansų ministro nustatyta tvarka dėl atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių, 2004 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu panaikinta. Išimčių, kad ši nuostata taikoma ir tada, kai panaikinamas teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimamas sprendimas, nenumatyta. Tokiu būdu centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi minėta teisės norma ir neteisėtai patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą, nes ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgal negalioja. Teisės aktai nenumatė pagrindo mokesčio administratoriui atšaukti Klaipėdos AVMI sprendimą, kai Finansų ministro nustatyta tvarka yra panaikinamas Įsakymas, kurio pagrindu pareiškėja buvo atleista nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių. Pareiškėjos manymu, yra suėję senaties terminai, nes įmonės įsiskolinimas biudžetui buvo susidaręs nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d., todėl skundžiami sprendimai pažeidžia įstatymo reikalavimus. Pagal 2003 m. kovo 17 d. sprendimą Klaipėdos AVMI su AB „Laivitė“ nebuvo sudariusi mokestinės paskolos sutarties. Be to, pagal šį sprendimą AB „Laivitė“ buvo atleista nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių, apskaičiuotų nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. ir šis sprendimas iki jo 2008 m. gegužės 20 d. panaikinimo niekada nebuvo sustabdytas. Sprendime taip pat remtasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu „Dėl mokesčių išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindų patvirtinimo“, kuris 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jau yra panaikintas.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Laivitė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, yra tik jos gynybinė pozicija, susidedanti iš nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. nesudaro pagrindo naikinti sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas, su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjos atleidimo nuo delspinigių tikslas buvo valstybės pagalba laivų statybai bei regiono plėtra, skatinant investicijas ir kuriant naujas darbo vietas, nes pareiškėjos investicijų projektas atitiko šalies regioninius tikslus ir turėjo teigiamai veikti Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono plėtrą. Todėl Klaipėdos AVMI nusprendė atleisti pareiškėją nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių mokėjimo ir nurodė, kad jei pareiškėja nesilaikys investicijų projekte numatytų sąlygų, Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais atleidimą nuo delspinigių, priims sprendimą – nutraukti valstybės pagalbos teikimą. Klaipėdos AVMI viršininko 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu sudaryta Laikinoji darbo grupė, įvertinusi pateiktus pareiškėjos duomenis ir surinktą informaciją apie sprendimo vykdymo eigą, padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo investicijų projekto pagal grafiką bei Klaipėdos AVMI sprendime nurodytų sąlygų, t. y. dirbančių darbuotojų skaičius pastoviai mažėjo; darbuotojų mokymo išlaidos nuo 2002 metų iki 2007 metų sudarė tik 123 tūkstančių litų; pareiškėja nepateikė duomenų apie jos rangovų ir tiekėjų įmonėse darbo vietų skaičių; išsamios analizės apie investicijų projekto vykdymą ar kitokios informacijos turinčios įtakos pareiškėjos verslo plane numatytų priemonių realizavimui pareiškėja taip pat nepateikė; pareiškėjos investicijų projekte numatyta laivų statyba nepradėta. Laikinoji darbo grupė konstatavo, kad pareiškėjai teikiama valstybės pagalba turi būti nutraukta, nes ji nevykdė investicijų projekto pagal pateiktą grafiką bei Klaipėdos AVMI 2003 m. kovo 17 d. sprendime nurodytų sąlygų, nesilaikė valstybės pagalbos teikėjo ir Konkurencijos tarybos nustatytų įpareigojimų, o tokie pareiškėjos veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai prieštarauja teikiamos valstybės pagalbos tikslams ir yra nesuderinami su teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos ūkio subjektui teikimą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Konkurencijos taryba 2008 m. balandžio 7 d. rašte aiškiai nurodė, kad Klaipėdos AVMI privalo kontroliuoti investicijų projekto įgyvendinimą, o esant pagrindui atšaukti valstybės pagalbos teikimą pareiškėjai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Klaipėdos AVMI 2003 m. kovo 17 d. sprendime. Taigi pareiškėjos skundo teiginys, kad valstybės pagalbos teikėjas neturėjo pagrindo atšaukti 2003 m. kovo 17 d. sprendimo, nes Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantis, nėra sustabdytas, ar pakeistas, yra nelogiškas, nepagrįstas bei nemotyvuotas. Pareiškėjai nevykdžius investicijų projekto pagal pateiktą grafiką bei nesilaikant Klaipėdos AVMI 2003 m. kovo 17 d. sprendime nurodytų sąlygų, nevykdant valstybės pagalbos teikėjo ir Konkurencijos tarybos nustatytų įpareigojimų, Klaipėdos AVMI įgijo teisę nutraukti valstybės pagalbos teikimą pareiškėjai be atskiro Konkurencijos tarybos pritarimo (leidimo).
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų FAPM delspinigių mokėjimo (suteikta lengvata) numatant tam tikras būtinas sąlygas, o šių sąlygų, dėl kurių pareiškėjas ir Klaipėdos AVMI susitarė, pareiškėjui neįvykdžius, Klaipėdos AVMI įgijo teisę atšaukti šalių susitarimą. Atsakovas taip pat tvirtino, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su valstybės pagalbos teikėju, o pasikeitus aplinkybėms, kurių jis negalėjo numatyti į ateitį, nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, užkertančių kelią galimam prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymui ateityje. Atsakovės nuomone, toks pareiškėjos neveikimas galėtų būti vertinamas tik kaip nerūpestingumas ir neatsakingumas savo įsipareigojimų įvykdymo atžvilgiu. Pareiškėja privalėjo rūpintis investicijų projekte bei sprendime nurodytų sąlygų įgyvendinimu, t. y. tinkamai įvertinti riziką ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų, laiku ir sąžiningai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, nes aktyvus bendradarbiavimas su mokesčio administratoriumi bei dalyvavimas vykdant savo įsipareigojimus galėjęs turėti teigiamos įtakos sprendžiant klausimus dėl investicijų projekte pagal pateiktą grafiką bei Klaipėdos AVMI priimtame sprendime nurodytų sąlygų peržiūrėjimo, taigi ir pagrįstų prašymų teikimas galėjo būti vertinamas kaip papildomas patikimumo įrodymas.
Atsakovė paaiškino ir tai, kad penkerių metų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimo senaties termino eiga esant tam tikroms aplinkybėms gali būti sustabdoma, nutraukiama arba atnaujinama, o nustojus egzistuoti aplinkybėms, dėl kurių šio termino eiga buvo nutraukta, mokesčių išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, t. y. mokesčių išieškojimo senaties termino eiga dėl mokestinės nepriemokos sustabdoma, kai yra atliekami veiksmai, dėl kurių turi būti sustabdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Ginčo atveju, Klaipėdos AVMI 2003 m. kovo 17 d. sprendimu atleidus pareiškėją nuo 382 393 Lt FAPM delspinigių mokėjimo, jų išieškojimo senaties terminas buvo sustabdytas, o 2008 m. gegužės 20 d. pripažinus 2003 m. kovo 17 d. sprendimą netekusiu galios (panaikintu), minėtų delspinigių išieškojimo senaties terminas pradėtinas skaičiuoti iš naujo. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl apskaičiuotų, bet nesumokėtų FAPM delspinigių išieškojimo senaties termino yra atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi pareiškėja nevykdė investicijų projekto pagal pateiktą grafiką bei Klaipėdos AVMI sprendime nurodytų sąlygų, todėl Klaipėdos AVMI turėjo teisę ir pagrindą atšaukti valstybės pagalbos pareiškėjai teikimą, o pareiškėja privalo įvykdyti apskaičiuotų, bet nesumokėtų 382 393 Lt FAPM delspinigių sumokėjimo prievolę. Atsakovės manymu, darytina išvada, kad Klaipėdos AVMI pagrįstai sprendimu pripažino Klaipėdos AVMI 2003 m. kovo 17 d. sprendimą netekusiu galios, o centrinis mokesčių administratorius Sprendimu pagrįstai tai patvirtino.
Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija konstatavo, jog šiame ginče susiklostė ne mokestiniai teisiniai santykiai, o valstybės pagalbos teisiniai santykiai, todėl tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei MAĮ nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju spręstinas klausimas dėl nagrinėjamos bylos priskyrimo atitinkamai administracinių bylų kategorijai, nes, atsakovės nuomone, teismui nusprendus, kad šiame ginče susiklostė ne mokestiniai teisiniai santykiai ir tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei MAĮ nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai, yra tikslinga spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, t. y. klausimą dėl pareiškėjos skunde atsakove nurodytos VMI prie FM pakeitimo į Klaipėdos AVMI arba Klaipėdos AVMI į šią bylą įtraukimo atsakove.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos AB „Laivitė“ skundą patenkino ir panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 69-108 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-73.
Dėl ginčo priskirtinumo mokestiniams ginčams teismas konstatavo, jog kaip matyti iš byloje skundžiamų sprendimų, patikrinimo aktas analizuojamu atveju surašytas nebuvo, nebuvo iš naujo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis ar atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, ginčijamu Klaipėdos apskrities VMI sprendimu patikrinimo aktas tvirtinamas nebuvo, o buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Klaipėdos apskrities VMI 2003 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (16-05)-J-1 dėl pareiškėjos atleidimo nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių. Pareiškėjos skundas dėl tokio sprendimo nepriskirtinas mokestiniam ginčui, todėl centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos apskrities VMI 2003 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (16-05)-J-1 dėl pareiškėjos atleidimo nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad VMI prie FM priėmė nepagrįstą 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 69-108, tvirtinantį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-73. Teismas taip pat nusprendė, jog šis ginčas priskirtinas administracinių ginčų kategorijai ir nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dalyje dėl VMI prie FM 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 69-108, patvirtinusio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-73, panaikinimo, tenkino ir VMI prie FM 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 69-108 panaikino kaip nepagrįstą.
Teismas akcentavo, jog pareiškėja taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-73, kuriuo pripažintas netekusiu galios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (16-05)-J-1 dėl pareiškėjos atleidimo nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d.. Kaip nustatė teismas, nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius valstybės pagalbos forma priėmė 2003 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (16-05)-J-1 ir atleido pareiškėją nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d., nustatydamas jai pareigą - investicijų projekte nurodytų sąlygų laikymąsi. Tačiau Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (6.5)-73 nusprendė, pripažinti netekusiu galios 2003 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (16-05)-J-1 dėl AB „Laivitė“ atleidimo nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių bei šiame sprendime nustatė, kad darbo grupė, įvertinusi pateiktus bendrovės duomenis ir surinktą informaciją apie sprendimo vykdymo eigą, padarė išvadą, kad bendrovė nevykdo investicijų projekto pagal pateiktą grafiką bei pagal inspekcijos sprendime nurodytas sąlygas, todėl bendrovei teikiama valstybės pagalba nutrauktina. Laikinoji darbo grupė, įvertinusi pareiškėjos 2008 m. vasario 6 d. pateiktus duomenis konstatavo, kad bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius pastoviai mažėjo, darbuotojų mokymo išlaidos nuo 2002 metų iki 2007 metų sudarė tik 123 tūkst. litų; pareiškėja nepateikė duomenų apie rangovų ir tiekėjų įmonėse darbo vietų skaičių; nepateikė analizės apie investicijų projekto vykdymą ar kitokios informacijos, turinčios įtakos pareiškėjos verslo plane numatytų priemonių realizavimui; pareiškėjos investicijų projekte numatyta laivų statyba nepradėta. Tuo tarpu pareiškėjos veiksmai akivaizdžiai prieštarauja teikiamos valstybės pagalbos tikslams.
Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1-2 dalį, valstybės pagalba - valstybės pagalbos teikėjų tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos ar jų remiamos pagalbos priemonės, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų bei skirtos kai kuriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugoms teikti ir teikiančios ūkio subjektams ekonominę naudą, kuri be šių priemonių laisvos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Prie valstybės pagalbos būdų priskiriamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos subsidijos (dotacijos), atleidimas nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiais būdais, lengvatinės paskolos, valstybės garantijos ir kiti pagalbos būdai. Valstybės pagalbos teikėjas - valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar ūkio subjektai, teikiantys ar numatantys teikti valstybės pagalbą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės pagalbos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba 2003 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. IS-9 nutarė pritarti valstybės pagalbai pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16-08/1 pateiktą pranešimą apie valstybės pagalbą AB "Laivitė" dėl apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių nurašymo su sąlygomis, kad valstybės pagalbos teikėjas - Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija - privalo užtikrinti, jog valstybės pagalbos gavėjas išsaugos naujas darbo vietas ir investicijas į AB "Laivitė" ne mažiau kaip penkerius metus, įgyvendinus pranešime pateiktą investicijų projektą, kaip tai nurodyta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Valstybės pagalbos teikėjas - Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija privalo kontroliuoti investicijų projekto įgyvendinimo eigą pagal pateiktą investicijų grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymui, kurio 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės pagalbos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba, jokios išimtys nenumatytos. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12-13 punktus, mokesčių administratorius - už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimas - mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. Atsižvelgdamas į šias įstatymų nuostatas, teismas nusprendė, jog Konkurencijos taryba nėra įgaliota institucija nustatyti mokesčių administratoriaus teisinio statuso ribas ir atitinkamai įpareigoti atlikti tam tikras kontrolės funkcijas, - nagrinėjamu atveju, – kontroliuoti kaip pareiškėja laikosi investicinio projekto vykdymo sąlygų. Mokesčių administratoriaus funkcijos ir paskirtis yra išimtinai mokesčių administravimas ir tik su juo susijusių klausimų sprendimas.
Teismas nurodė, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu įsipareigojo kontroliuoti kaip pareiškėja laikosi investicinio projekto įsipareigojimų. Teismo manymu, turėtų būti laikomasi analogiškos teisinės procedūros kaip ir valstybės pagalbos teikimo atveju t. y. vietos mokesčių administratorius išimtinai tik bendradarbiaudamas su Konkurencijos taryba ir gavęs jos atitinkamas išvadas dėl investicinio projekto sąlygų laikymosi, galėtų kaip valstybės pagalbos teikėjas ir mokesčių administratorius, jų pagrindu spręsti valstybės pagalbos nutraukimo klausimą – atleidimą nuo delspinigių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ginčijamas sprendimas buvo priimtas vietos mokesčių administratoriaus sudarytos laikinosios darbo grupės išvadų ir pareiškėjos pateiktų duomenų analizės pagrindu, t. y. tokiu pagrindu, kurio nei MAĮ nei kiti teisės aktai nenumato, be to ginčijamas sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant Konkurencijos tarybai - pagrindiniam valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolę vykdančiam subjektui, nors kaip jau ir minėta, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (16-05)-J-1, buvo priimtas būtent remiantis Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 1S-9, dėl valstybės pagalbos suteikimo pareiškėjai. Be to, kaip konstatavo teismas, jokie teisės aktai vietos mokesčių administratoriui nesuteikia teisės naikinti savo priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo delspinigių. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 69-108, tiek Klaipėdos AVMI 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. (6.5)-73, priimti pažeidžiant procesines teisės normas, teismas pareiškėjos skundą tenkino ir minimus sprendimus panaikino kaip nepagrįstus.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu jį pakeisti tinkamu. Jeigu pareiškėjas nesutinka su tokiu pakeitimu, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas nei mokestinių ginčų, nei MAĮ nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų kategorijai, nepagrįstai, neišsiaiškinęs pareiškėjos nuomonės dėl atsakovo pakeitimo ir/ar administracinio ginčo nagrinėjimo iš esmės, t. y. dėl pareiškėjos skunde atsakovu nurodytos VMI prie Lietuvos Respublikos FM pakeitimo į Klaipėdos AVMI (pareiškėjos nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo) arba Klaipėdos AVMI įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą atsakovu, nusprendė šį ginčą išnagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad VMI prie Lietuvos Respublikos FM priėmė nepagrįstą 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 69-108, nes pareiškėjos skundas nepriskirtinas mokestiniam ginčui, t. y. de facto eliminavęs pareiškėjos nurodytą atsakovą (VMI prie Lietuvos Respublikos FM), galutinį tinkamos šalies pakeitimo klausimą turėjo išspręsti teismo posėdyje, išsiaiškinus pareiškėjos valią ir/arba siūlyti pareiškėjai tikslinti pareiškimą. Tačiau nei atsakovo pakeitimo klausimas, nei bylos teismingumo klausimas teismo posėdyje nesvarstytas. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs aukščiau minėtų klausimų bei nesiaiškinęs pareiškėjos valios, galutinį sprendimą priėmė jam neteismingoje byloje ir de jure be atsakovo. Tuo, pasak atsakovės, buvo šiurkščiai pažeisti administracinių bylų teisenos procesiniai reikalavimai, todėl, VMI prie Lietuvos Respublikos FM nuomone, toks teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pareiškėja AB „Laivitė“ prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad ši byla pagrįstai ir teisėtai buvo nagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes šiuo konkrečiu atveju teisme ginčytas pareiškėjos atžvilgiu 2008 m. birželio 27 d. priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, kuris patvirtino vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Todėl teismui neatsirado teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovo pakeitimo kitu. Be to, pasak pareiškėjos, atsakovas nepateikė teismui rašytinio prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama bei bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai administracinę bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti šią bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kai byloje ginčytas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir šioje byloje pareiškėja išdėstė reikalavimus dėl centrinio ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimų panaikinimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, jog palaiko atsakovės apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (6.5)-73, kuriuo pripažintas netekęs galios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (16-05)-J-l „Dėl AB „Laivitė“ atleidimo nuo 382 393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d.;
ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 69-108, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. (6.5)-73.
Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (16-05)-J-1 matyti, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta atleisti pareiškėją nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d., su sąlyga, jei pareiškėjas nesilaikys investicijų projekte nurodytų sąlygų, tai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija galės priimti sprendimą – nutraukti valstybės pagalbos tiekimą (b. l. 43-44).
Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad jis buvo priimtas remiantis Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 1S-9, kuriuo buvo nutarta „Pritarti valstybės pagalbai pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16-08/1 pateiktą pranešimą apie valstybės pagalbą AB "Laivitė" dėl apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių nurašymo su sąlygomis: 1. Valstybės pagalbos teikėjas - Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija - privalo užtikrinti, kad valstybės pagalbos gavėjas išsaugos naujas darbo vietas ir investicijas į AB "Laivitė" ne mažiau kaip penkerius metus, įgyvendinus pranešime pateiktą investicijų projektą, kaip tai nurodyta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. 2. Valstybės pagalbos teikėjas - Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija - privalo kontroliuoti investicijų projekto įgyvendinimo eigą pagal pateiktą investicijų grafiką.“
Pagal nurodytų sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „Valstybės pagalba - valstybės pagalbos teikėjų tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos ar jų remiamos pagalbos priemonės, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų bei skirtos kai kuriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugoms teikti ir teikiančios ūkio subjektams ekonominę naudą, kuri be šių priemonių laisvos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Prie valstybės pagalbos būdų priskiriamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos subsidijos (dotacijos), atleidimas nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiais būdais, lengvatinės paskolos, valstybės garantijos ir kiti pagalbos būdai.“
Minėta, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (16-05)-J-1 pareiškėjas buvo atleistas nuo 382393 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d.. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 259 patvirtintos Atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir (ar) indeksuotų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jų dalies 4.6.2. ir 14 punktais, t. y. remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais mokestinius teisinius santykius, kurių taikymas, atleidžiant asmenis nuo mokėtinų mokesčių, atitiko ir Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatyme numatytus valstybės pagalbos teikimo kriterijus.
Tai suponuoja, kad teisės aktų, reglamentuojančių mokestinius teisinius santykius, taikymas, atleidžiant asmenis nuo mokėtinų mokesčių, kuris atitiko ir Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatyme numatytus valstybės pagalbos teikimo kriterijus, buvo sąlygotas ir Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatų, t. y. asmenys nuo mokėtinų mokesčių tokiais atvejais galėjo būti atleisti tik tuomet, jei šis atleidimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatoms, tikslu išvengti esminių konkurencijos iškraipymų ir įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvos prekybos arba kitas tarptautines sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. netekus galios Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymui ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo atitinkamoms nuostatoms, ribojimas teikti ūkio subjektams valstybės pagalbą, kuri iškraipo konkurenciją ir pan., išliko (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 48 straipsnis).
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisės aktų, reglamentuojančių mokestinius teisinius santykius, taikymas, kuris nėra susijęs su valstybės pagalbos teikimu ūkio subjektams, nepatenka į teisės aktų, reglamentuojančių konkurencijos klausimus, reguliavimo sferą.
Tai savo ruožtu lemia, kad atsisakymas atleisti ūkio subjektą nuo mokėtinų mokesčių ar, kaip byloje nagrinėjamu atveju, panaikinimas sprendimo, kuriuo ūkio subjektas buvo atleistas nuo mokėtinų mokesčių, turi būti sprendžiamas pagal šiuos mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, netaikant kartu teisės aktų, reglamentuojančių konkurencijos klausimus, nes tokio pobūdžio sprendimai nėra susiję su valstybės pagalbos teikimu ūkio subjektams, kuris galėtų riboti ar iškreipti konkurenciją.
Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo, byloje nagrinėjamu klausimu, yra nepagrįstos, nes neteisingai buvo išaiškintos bei pritaikytos materialinės teisės normos (ABTĮ 143 str.).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamą sprendimą panaikino dėl to, jog atsakovas šį sprendimą priėmė jo nesuderinęs su Konkurencijos taryba, negavęs jos sutikimo ir pan., bei nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pagrindų, kuriais yra ginčijamas atsakovo veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atleidimo nuo mokesčių, delspinigių, jų sumažinimo ir/ar atidėjimo klausimus.
Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs dėl ginčo esmės neteisingas išvadas, bylą išnagrinėjo ne visa apimtimi, kas sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą visa apimtimi, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).
Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 2 dalies nuostatas <...> „mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.“
Minėta, kad byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra kilę iš mokestinių teisinių santykių. Tai lemia, kad šiems santykiams taikytinos ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias ginčo dalykas atitinka mokestinio ginčo kriterijus.
Todėl iš naujo nagrinėjant bylą, spręstinas procesinio pobūdžio klausimas dėl būtinybės ginčyti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 7 d. protokolinį sprendimą (b. l. 32-33), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pareiškėjo valią tuo klausimu. bei pasiūlymo tai daryti pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.