Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, atsakovei E. K., atsakovės atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, išvadą duodančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei E. K., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei pagal atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui K. K., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo metu tarp ieškovo ir atsakovės atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net konfliktai, nebeliko šiltų jausmų. Toks santykių atšalimas prasidėjo jau maždaug prieš dvejus metus. Iki tol santykiai buvo geri. Ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktinės tėvų sodyboje savo lėšomis pastatė garažą krovininiam automobiliui, garažą su ūkiniu pastatu, pirtį, nusipirko baldus, skalbyklę, televizorių, indus ir kitus buities reikmenis. Nurodė, kad gyvenant kartu šeimos pajamas ir išlaidas tvarkė atsakovė.

Išlaikymo sau nereikalauja ir sutinka, jog atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę.

Be šio nekilnojamojo turto buvo įsigytas registruojamas kilnojamasi turtas, automobiliai ir priekaba: VW Sharan 15000 Lt vertės, VW Passat 1500 Lt vertės ir priekaba VARG 8101 – 500 Lt vertės bendra (17 000 Lt vertė). Kitas kilnojamasis turtas: televizorius LG – 1500 Lt vertės, radio centras – 800 Lt vertės, lova – 800 Lt vertės, minkštas baldų komplektas – 1200 Lt vertės, šaldiklis – 500 Lt vertės, vandens siurblys – 600 Lt vertės, vandens pašildytojas – 400 Lt vertės, kriauklė ir klozetas – 200 Lt vertės, iš viso turto už 50 500 Lt.

Atsakovas prašo priteisti jam abu automobilius ir automobilinę priekabą bendros 17 000 Lt vertės bei priteisti 10000 Lt piniginę kompensaciją dėl to , jog visas kitas turtas lieka atsakovei. Jis nurodo, jog pagal įstatymą yra preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Ieškovui po santuokos nutraukimo priteisti VW Passat 1500 Lt vertės ir automobilinę priekabą 500 Lt vertės, žoliapjovę – 800 Lt vertės, įvairius įrankius – 300 Lt vertės, benzopjūklą – 800 Lt vertės, iš viso turto už 3 900 Lt.

Priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Todėl kaip santuokoje įgytas ir dalintinas turtas yra tik automobiliai, automobilinė priekaba bei kiti buities daiktai, baldai, elektros prekės, kurių bendra vetrė yra 17900 Lt. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išsikraustė iš namų, palikdamas daugumą buities daiktų šeimos naudojamosiose patalpose Dargužių kaime, ji nurodo, kad sutinka , jog šitie daiktai būtų palikti jai, o ieškovo pasiimti daiktai – palikti jam. Ieškovui palikti automobilį VW Passat ir priekabą, kadangi ieškovas šiuo automobiliu ir naudojasi, o automobilį VW Sharan palikti atsakovės nuosavybėje įvertinant tai, kad jis įsigytas už tėvų dovanotus pinigus. Kitą turtą padalinti atsakovei paliekant daiktų už 14000 Lt , o ieškovui – už 3900 Lt. Dalinant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, esant pagrindams, numatytiems CK 3. 123 str., atsižvelgiant į atsakovės blogą sveikatą ir neįgalumą, nepilnametės dukters interesus, taip pat į didesnį indėlį įgyjant turtą.

Teisme buvo apklausta nepilnametė liudytoja M. K., kuri posėdžio metu nurodė, kad jai 17 m., lanko Valkininkų vidurinę mokyklą. Ji nurodė, kad kol tėvai nepradėjo bartis viskas šeimoje buvo gerai, tačiau dabar santykiai tarp tėvų pašlijo. Ji nurodė, kad tėtis vengia bendrauti ir su ja. M. paaiškino, kad santykiai pablogėjo po to, kai tėtis susirado kitą moterį. Viskas jau buvo iškilę į viešumą, tuo metu dar perskaitė jo telefone žinutę, kur buvo visokiais malonybiniais, mažybiniais žodžiais parašyta D.. Tų žiniučių turinys įnešė labai daug sumaišties. Liudytoja nurodė, kad ji norėtų likti gyventi su mama.

Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad jis pažįsta šeimą bendraudavo, išskyrus paskutiniuosius dvejus metus. Iki tol viskas buvo gerai, kas atsitiko per pastaruosius metus- nežino. Jis nurodė, kad jam žinoma, jog būdavo nusiskundimų, kad E. sesuo darė įtaką. Liudytojas patvirtino žinantis, kad ieškovas šiuo metu gyvena Pirčiupių kaime, girdėjo iš kalbų, kad gal turi draugę. Kalbų, kad E. turėtų draugą – negirdėjo. Liudytojas nurodė, kad toje sodyboje, kur gyveno K., naujai atsirado pirtis, garažas, pavėsinė. Jam yra tekę lubas poliruoti, stogą pirčiai dengti, šienauti , lauką tvarkyti.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad yra šalių giminaitė, pažįsta juos apie 10 metų. Ji nurodė, kad iš savo vyro sužinojo, jog K. turi kitą moterį. Kai K. pirmą kartą išėjo iš namų, tai jis skambino ir jai, ir jos vyrui, jie bendravo. Tada vyrui tarpininkaujant, K. grįžo į namus. Kartu šventė tų metų Kalėdas, o vėliau kontaktas nutrūko. Liudytoja nurodė, kad ji su vyru toje sodyboje lankydavosi jau apie 10 metų. Kai sugalvodavo ką daryti toje sodyboje, tai vis jos vyro idėjos. O kitos sesers vyras padėdavo darbuose. Medžiagas statyboms, remontui pirkdavo V., močiutė duodavo pinigų. Močiutė, atsakovės mama, minėjo, kad statys garažą, kad nusipirko naują mašiną.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad atsakovė yra jo tėvo sesers dukra. Kadangi jo tėvai anksti mirė, tad jis lankydavosi tetos namuose, kai reikėdavo, padėdavo jiems. Jis nurodė, kad jautė, jog K. šeimos gyvenimas pasikeitė, nes vis dažnesni būdavo aštresni pasisakymai dėl ūkio darbų. Jie sakė, kad reikia garažą remontuoti, kad pirko automobilį, pinigų stygius. Liudytojas nurodė, kad jis pažadėjo padėti . Liudytojas patvirtino, kad po to, kai K. pirmą kartą išėjo iš namų, jis kalbėjo su juo, įkalbinėjo grįžti. Jis nurodė, kad nežino, kieno buvo iniciatyva statyti pirtį, remontuoti garžą sugalvojo jis, nes jis jau buvo avarinis. Jį remontuoti padėjo ir sesers vyras. Darbu prisidėjo ir K., dalį remontui reikalingų medžiagų padovanojo jis pats. Liudytojas nurodė, kad E. labai išgyveno dėl to, kad išėjo vyras, ji nuolatos verkdavo, buvo prislėgtos nuotaikos, tai dar sutapo ir su operacijos laiku. Liudytojas patvirtino, kad K. jam pripažino turintis kitą moterį, apie tą situaciją jie diskutuodavo, sakė, kad jos vardas D.. Liudytojas paaiškino, kad atsakovės mama labai išgyveno dėl to, kad vaikai skiriasi, sakė, kad davė pinigų, o atsitiko taip, taip pat tvirtino, kad davė pinigų mašinai pirkti.

Liudytoja G. D. paaiškino, kad ji yra E. draugė, lankydavosi pas ją Dragužiuose. Ji nurodė, kad slaugė E. ligoninėje, kai ši buvo po operacijos. Liudytoja paaiškino, kad E. labai norėjo, jog ją lankytų vyras, išgyveno, kad vyras susirado kitą.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jos gyvenimas su mama. Mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, tarp jų santykiai yra geresni nei su tėvu, su kuriuo pastaruoju metu mergaitė bendrauja retai. Motina dukrai bendrauti su tėvu nedraudžia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1991 m. balandžio 20 d. Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 54 (b. l. 17).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad santuoka jų jau yra nutrūkusi, tik nesutaria dėl priežasčių.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis

pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Atsakovė, pareiškusi priešieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovas nurodė, kad dėl santuokso iširimo pripažinti kalti jie abu. Kaip kaltę jis nurodė, tai, kad jų nebesieja jokie bendri interesai, jie tapo nelojalūs vienas kitam, nebeliko jausmų, tvyro nuolatinė įtampa, 2012 metais vasarą pradėjo gyventi atskirai. Tačiau ieškovas nepripažino, jog jis turi kitą moterį, t. y. fakto, kuriuo jį kaltina atsakovė.

Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, dėl sutuoktinio neištikimybės, todėl ateityje bendras jų gyvenimas yra neįmanomas. Ji nurodė, kad sužinojusi, jog ieškovas yra neišitikimas, pirmą kartą jam atleido, priėmė jį gyventi atgal, tačiau tai truko tik 2-3 mėnesius, nes po to ir vėl ieškovas išėjo iš namų. Po to ji nutarė nebesitaikyti ir skirtis. Atsakovė šią aplinkybę, jog ieškovas susirado kitą moterį, įrodinėjo liudytojų parodymais ir rašytiniais dokumentais. Liudytojai: nepilnametė jų dukra M., V. P., E. V. patvirtino, jog jie žinojo, kad K. K. turi kitą moterį. M. K. patvirtino mačiusi situaciją, kuomet jai tėvo elgesys pasirodė įtartinas. O vėliau, tos pačios dienos vakarą, mamos prašymu, ji perskaitė tėvo mobiliame telefone žinutes, kurios įnešė į šeimos gyvenimą daug sumaišties. Liudytojas V. P. nurodė, iš paties K. K. žinantis apie tai, jog šis turi kitą moterį, ne kartą apie tai kalbėjosi, bandė spręsti iškilusias situacijas, tarpininkavo K. sugrįžtant į šeimą. Šias aplinkybes įrodinėjo ir telefono išklotinėmis, iš kurių matyti, kad N. P. vardu išduotose telefono, kuriuo nuolat naudojosi ieškovas, išklotinėse dažnai buvo skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. V. (b. l. 59-100).

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, išėjo iš namų ir jau ilgą laiką visiškai nesirūpina šeima. LR CK 178 str. numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (LR CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali padaryti tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą tenkintinas, tačiau ne visa apimtimi. Suprantama, kad ieškovė turėjo lūkesčių sukurti gražią šeimą, sudaryti savo dukrai saugią ir harmoningą aplinką, tačiau lūkesčiai liko nepateisinti dėl atsakovo kaltės – jis paliko ją ir dukrą, dėl kitos moters. Akivaizdu, jog dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl to būtų pablogėjusi jos dvasinė ar fizinė sveikata, kad jai būtų reikėję specialistų pagalbos, todėl iš atsakovo priteistina 4500 Lt neturtinės žalos ( CPK 185 str., CK 3.70 str.2 d.).

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovė nurodė, kad pasilieka santuokinę pavardę, ieškovas tam neprieštaravo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17).

Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos, paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, paprastai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus.

Atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Atsakovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystimuisi. Ieškovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyti su atsakove.

Nepilnametė M. taip pat nurodė, kad ji nori gyventi su mama.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenimas su mama geriausiai atitiks vaiko interesus ir prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Tad jau greitai pilnametystės sulauksiančios M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo - nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas.

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.) LR CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CK 3.123 str. numatytais atvejais.

CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę , sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Nustatęs bendrą turtą, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto sumokamos iš jo mokėtinos skolos, t.y. skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, bendro dalytino sutuoktinių turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 3.118 str. 2d.).

Konkrečiu atveju sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas šis turtas, dėl kurio ir nekyla tarp jų ginčas: registruojamas kilnojamasi turtas, automobiliai ir priekaba: VW Sharan, VW Passat ir priekaba VARG 8101. Kitas kilnojamasis turtas: televizorius LG , radio centras, lova, minkštas baldų komplektas, spinta, skalbimo mašina, šaldytuvas, šaldiklis, vandens siurblys, vandens pašildytojas, kriauklė ir klozetas, žoliapjovė, įvairūs įrankiai ir benzopjūklas.

Dėl šio turto vertės tarp šalių kilo ginčas. Ieškovas pateikė aukštesnes kainas, tuo tarpu atsakovė – nurodė žemesnes, nurodydama, kad kai kurių daiktų įsigijimo dokumentai dar yra išlikę, patvirtinantys, kad tie daiktai buvo įsigyti jau senokai, jų vertė yra mažesnė, nei galėjo būti įsigijimo jų kaina. Byloje yra pateiktas televizoriaus LG Electronics pirkimo čekis, kuriame nurodoma, kad televizorius buvo įsigytas 2008-02-14 už680 Lt (b. l. 53), skalbimo mašina buvo pirkta 2006-08-17 (b. l. 54). Ieškovas, nurodydamas vertes, jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, kodėl nurodo, būtent tokią vertę, nepateikė. CK 3.119 str.numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tad nors šalys ir nepateikė tokių įrodymų apie rinkos kainas, tačiau atsakovės nurodytos kainos labiau atitinka turto vertę jų dalinimo laikui, kadangi tikėtina, jog ieškovas yra nurodęs daiktų įsigijimo kainas, o ne jų vertę po nusidėvėjimo. Todėl teismas laiko, kad atsakovės nurodyta turto vertė yra realesnė ir ja vadovaujasi. Dėl automobilio VW Sharan šalys taip pat nesutarė. Ieškovas nurodė jo vertę 15000 Lt, atsakovė – 10000 Lt. Posėdžio metu ieškovas lyg ir neginčijo nurodytos atsakovės vertės. Atsakovė įrodinėdama turto vertę, pateikė iš internetinio puslapio autoplius.lt skelbimą apie parduodamą automobilį VW Sharan 2001, kurio kainą nurodė 9150 Lt (b. l. 50). VĮ Regitra pažymoje nurodoma, jog automobilis VW Sharan, kuris registruotas K. K. vardu, pirmojo registravimo data yra 2001.11.19 (b. l. 11). Teismas susipažinęs su skelbimais, esančiais autogidas.lt, autoplius.lt nustatė, kad šiuo metu dažniausia kaina analogiško automobilio yra tarp 9000 – 10000 Lt. Todėl pagal pateiktus rašytinius įrodymus, teismas laiko, kad realesnė yra atsakovės nurodyta turto kaina – 10 000 Lt.

Atsakovė tvirtino, jog automobilis VW Sharan buvo įgytas jų šeimos už jos tėvų dovanotus pinigus. Tai patvirtinant atsakovė pateikė teismui ranka rašytą jos tėvo J. B. raštelį, kuriame nurodoma, kad jis su žmona, dukrai E. sutaupė iš pensijos 17 000 Lt ir dovanojo nusipirkti mašinai. Tačiau šis raštelis gali būti surašytas ir kito asmens, nes teismas niekaip negali identifikuoti, jog būtent J. B. parašė jį ir kad jame yra išdėstyta būtent jo valia. CPK 182 str. 8d. nurodoma, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Taigi, šalis, norėdama pateikti liudytojo, kuris nebuvo apklaustas teisme, parodymus raštu, turėjo laikytis šios įstatymo normos reikalavimo. Kiti apklausti liudytojai E. V. ir V. P. tvirtino, kad atsakovės motina yra minėjusi, jog davė pinigų automobiliui nusipirkti. Tačiau liudytojai negalėjo sukonkretinti nei kokią sumą pinigų davė, nei kada, nei kokiam automobiliui įsigyti, todėl teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog automobilį ji su sutuoktiniu įsigijo ne už bendras šeimos, bet už jos tėvų dovanotas lėšas. Todėl automobilis VW Sharan laikytinas šeimos turtu ir dalintinas tarp sutuoktinių.

Nors ieškovas tvirtina, kad turtas, kuris yra Dargužių kaime, Varėnos r. J. B. sodyboje: medinis garažas – 1000 Lt vertės, medinė pirtis – 6000 Lt vertės, medinis sandėliukas 500 Lt vertės ir 2011 m. statybos pastatas 20 000 Lt vertės, iš viso turtas už 27 500 Lt pripažintinas jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti dalinamas šioje byloje, tačiau teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog šis turtas priklauso sutuoktiniams. Toks turtas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. CK 3.88 str. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinių vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jei registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Valkininkų seniūnijos pažymoje 2011-10-27 Nr.SR 710 nurodoma, kad J. B. (duomenys neskelbtini), Dargužių kaime, Valkininkų sen., Varėnos r.pagal seniūnijos ūkinę knygą Nr.2 (namų ūkio Nr.92) priklauso pastatai : gyvenamasis namas ir kiti ūkio pastatai. Gyvenamąjį namą paveldėjo kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys, o ūkinius pastatus pastatė ūkio būdu(b. l. 40). Nekilnojamojo turto registro 2011-12-28 pažymėjime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), Dargužių kaime, Varėnos r. esančių pastatų savininkas yra J. B.. Taip pat yra pažymėta, kad yra suformuoti nauji pastatai (b. l.43-47). Atsakovė neneigia, kad gyvenant tėvų sodyboje, ji su šeima prisidėjo prie šių pastatų remonto, tačiau lėšos remontui buvo skiriamos iš tėvų santaupų. Tad ieškovas neįrodė, kad jis savo lėšomis prisidėjo prie minėtų pastatų remonto, ar statė juos už savo lėšas ir tokiu būdu įgijo nuosavybę į pastatus. Kaip jau buvo minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Neįrodžius, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė , jis neįtrauktinas į dalintino turto masę.

Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 str. 3d.). Todėl šiuo atveju turtas dalintinas, daiktus padalijant natūra.

Atsakovė prašė turtą dalyti nelygiomis dalimis ir jai priteisti žymiai didesnę turto dalį už 14 000 Lt , o ieškovui – už 3900 Lt , atsižvelgiant į tai, kad jos sveikata yra bloga, nes jai buvo operuota širdis, dėl to turi neįgalumą, taip pat atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, o taip pat į didesnį indėlį įgyjant turtą. Neginčijamai byloje yra nustatyta, kad atsakovei buvo padaryta širdies operacija ( jau antra), pirmoji buvo atlikta dar tuo metu, kai ji nebuvo susituokusi, 1976 m. Tai rodo, kad ši liga buvo iš anksčiau ir ji nėra įtemptų ar sudėtingų šeimos santykių padarinys. Dėl šios ligos atsakovei yra nustatytas neįgalumas, ji yra 50 procentų darbinga (b. l. 41, 49). Tad teismas laiko, kad tai nesudaro pagrindo nustatyti atsakovei didesnę turto dalį. Atsakovė neįodė, kad ji didesne dalimi prisidėjo sukuriant turtą. Tiek ji, tiek ieškovas visą laiką dirbo, turėjo bendras šeimos pajamas, kurias ir naudojo bendriems šeimos poreikiams, todėl ši aplinkybė yra neįrodyta.

Taikant LR CK 3.123 str. 1d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, pvz.: dėl nepilnamečio vaiko interesų, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005). Pažymėtina, kad, dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Tad teismas laiko, kad konkrečiu atveju nustatytinos lygios sutuoktinių dalys dalijant jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, kuri ruošiasi lankyti vairavimo kursus ir įgyti teisę vairuoti, transporto priemonės dalintinos abiems sutuoktiniams po vieną, nes atsakovė nurodė, kad pagal jos gaunamas pajamas ji neturėtų galimybės nupirkti dukrai automobilį.

Ieškovas neprieštaravo, kad atsakovei būtų palikti baldai, buitinė technika, santechnikos piremonės, kurios yra paminėtos priešieškinyje. Logiška šiuos daiktus priteisti atsakovei, kadangi jie įsigyti ir buvo naudojami buityje, jie pritaikyti būtent tai aplinkai Kartu atsakovei priteistinas ir automobilis VW Sharan (atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus), t. y. iš viso turto už 14 000 Lt. Ieškovui priteistinas kitas automobilis VW Passat 1500 Lt vertės ir automobilinė priekaba 500 Lt vertės, bei žoliapjovė 800 Lt vertės, įvairūs įrankiai 300 Lt vertės ir benzopjūklas 800 Lt vertės iš viso turto už 3900 Lt. Pripažinus, kad šalių turto dalys yra lygios, tad kiekvienam turėjo tekti turto už 8950 Lt. Todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5050 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje ieškovas buvo apmokėjęs žyminį mokestį už santuokos nutraukimą ir turto padalijimą po 143 Lt. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio ir ji prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovė taip pat prašė priteisti jai patirtas 1200 Lt išlaidas, samdant advokatą.

Kadangi šalių reikalavimai buvo tenkinami iš dalies, tai laikytina, kad kiekvieno sumokėtas žyminis mokestis yra tinkamai sumokėtas valstybei. Atsakovės turtinė padėtis pripažintina sudėtinga, nes ji yra 50 proc., darbinga, gauna nedidelį darbo užmokestį, tad ji atleistina nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškiniai tenkinami iš dalies, laikytina , kiekvieno apie 50 procentų, tad iš ieškovo priteistina atsakovei dalis jos turėtų atstovavimo išlaidų 1200 : 2 = 600 Lt.

Iš kiekvieno asmens priteistina po 13,79 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1991-04-20 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 54), tarp E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – B.) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl K. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei E. K. palikti santuokinę pavardę – K., ieškovui K. K. – K..

Nustatyti nepilnametės dukters M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, atsakove E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškovui K. K. nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti šį turtą: 1994 metų gamybos automobilį VW Passat, v.nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, lengvojo automobilio priekabą VARG8101, v.nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Lt, žoliapjovę 800 Lt vertės, įvairius įrankius – 300 Lt vertės ir benzopjūklą -800 Lt vertės, iš viso turto už 3900 Lt.

Atsakovei E. K. nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti šį turtą: 1991 metų gamybos automobilį VW SHARAN, v. nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 000 Lt, radio centrą – 300 Lt vertės, lovą – 400 Lt vertės, minkštą baldų komplektą – 600 Lt vertės, spintą – 200 Lt vertės, skalbimo mašiną – 600 Lt vertės, šaldytuvą – 500 Lt vertės, šaldiklį – 400 Lt vertės, vandens siurblį – 300 Lt vertės, vandens pašildytoją – 200 Lt vertės, kriauklę ir klozetą – 100 Lt vertės, iš viso turto už 14 000 Lt.

Priteisti K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 5050 Lt (penkis tūkstančius penkiasdešimt litų) kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.

Priteisti iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 4500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 5100 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 13,79 Lt (trylika litų 79 ct) pašto išlaidų valstybei.

E. K. atliesti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.