Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. I. ir J. I. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pripažinus, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui bei sutuoktinių interesams, byloje buvo paskirtas posėdis rašytinio proceso tvarka, apie posėdį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, informuojant šalis apie galimybę susitaikyti (Lietuvos Respublikos CPK 540 str.1 d., 2d., 3d., CK 3.54str., CPK 153str. 2d., 133str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų dokumentųnustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota 2011 m. birželio 25 d. Šv apaštalų Petro ir Povilo parapijoje,įrašas apie tai santuokos apskaitos knygoje įrašytas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1923.

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.24 straipsnio 1 dalis). Sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti bendros kompetencijos teismas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokosapskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepateikė prašymo dėl akto įrašo dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo. Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamoji byla yra iš šeimos teisinių santykių; civilinio proceso įstatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir, kad teismas turi galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir yra visos sąlygos jai nutraukti. Po santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra veiksnūs. Šalių nurodytais duomenimis vaikų nesusilaukė. Santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, taip pat šalys aptarė ir kitus klausimus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutuoktiniai nurodo, kad negyvena šeimos gyvenimo, bendro ūkio netvarko. Neprašo nustatyti jiems termino susitaikymui, todėl nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Darytina išvada, kad šeima iširo, todėl pareiškėjų santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 1 d., 2 d.).

Sutartis dėl santuokos įrašo anuliavimopasekmių tvirtintina, nes atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. reikalavimus. Duomenų, kad šalys pasirašė sutartį prieš savo valią nėra. Pareiškėjams yra žinomos teisinės tokios sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo pasekmės. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra dvišalis sandoris, sukeliantis tam tikras teisines pasekmes, dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kurios prasmė aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šalys, pasirašiusios sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo informuotos dėl galimybės prašyti teismą leisti jiems taikytis, informuoti teismą apie visus jiems žinomus kreditorius, žinomą turtą, kurį reikėtų dalyti, nutraukiant santuoką, ir kitas su bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, susijusias aplinkybes. Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokos metu turėtas pavardes –I. ir I.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 538 - 541 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsniu, 3.53 straipsniu, 3.59 straipsniu, teismas

nusprend ži a:

prašymą tenkinti.

Panaikinti santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto administracijos civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I.(pavardė iki santuokos sudarymo M.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijojesudatyta bažnytinė santuoka, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nustatyti, kad šiuo teismo sprendimu nutraukiama tik šalių įregistruota civilinė santuoka, tai yra santuoka, įtraukta į apskaitą.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjui palikti pavardę Inčerys, pareiškėjai palikti pavardę Inčerienė.

Šalys pareiškia, kad santuokoje dalintino turto neįgijo.Kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas turtas priklauso sutuoktiniui, kurio vardu jis registruotas, asmeninės nuosavybės teise.Šalys pareiškia, kad bendrų skolų ir kreditorių neturi.Šalys pareiškia, kad pasilieka santuokines pavardes: Inčerys ir Inčerienė.Santuokoje nepilnamečių vaikų neturime.Šalys pareiškia, kad išlaikymo viena iš kitos, kaip buvusių sutuoktinių nereikalauja.Šalys pareiškia, kad jokių turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl santuokos nutraukimo vienas kitam neturi. Visi daiktai naudojami šalių asmeniniams poreikiams tenkinti, priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise.Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. turinys žinomas ir suprantamas.Sutartis įsigalioja ją patvirtinus teismo sprendimui.Ginčai dėl sutarties vykdymo sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.Sutartis sudaryta, perskaityta garsiai ir, kaip atitinkanti šalių valią, savarankiškai pasirašyta trijuose egzemplioriuose, kuriuos po vieną gauna kiekviena šalis ir vienas pateikiamas Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.