- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1-88-627/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Pašilis
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kaltinamasis
- E. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini)sandėlio darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 139str.1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, o būtent:
2013-08-23, apie 14 val. 00 min.,(duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) gatavos produkcijos sandėlio darbuotojas, neapmokytas dirbti, ir neturėdamas tam teisės vairuoti bendrovei priklausantį elektrinį krautuvą „JUNGHEINRICH ETV112“, gatavos produkcijos sandėlio patalpoje, bendrovės darbuotojui nukentėjusiajam P. D. atsistojus pavojingoje zonoje – ant elektrinio krautuvo stiebo laikiklio, o E. P. norint nuleisti elektrinio krautuvo stiebą, suklydimo įtakoje sumaišė elektrinio krautuvo valdymo skyde esančius jungiklius, paspaudė ne tą jungiklį – dėl ko krautuvo stiebo laikiklis prie krautuvo kėbulo prispaudė nukentėjusįjį P. D., ko pasekoje dėl dešiniojo kelio girnelės dalies plyšimo (lūžio) bei kairės pėdos sumušimo nukentėjusiajam P. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis P. D. ilgai - nuo 2013-08-23 iki 2015-02-18 sirgo.
Kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir parodė, kad 2013-07-05 pradėjo dirbti(duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotojo pareigose. Dirbo sandėlio darbininku, rūšiuodavo ir kraudavo baldų pakuotes į automobilius. Padalinio – sandėlio viršininkas yra A. P.. Jis nelaimingo atsitikimo metu atostogavo, sandėliui vadovavo J. K.. Jį (E. P.) elektrinio krautuvo vairuotojo kursams ruošė A. P.. Parodė, kaip važiuoti krautuvu, kursų nebuvo baigęs ir pažymėjimo neturėjo. Nuo 2013-08-05 pradėjo vairuoti sandėlyje esantį elektrokrautuvą. Dar prieš 2013-08-05 J. pasakė, kad reikės laikyti elektrokrautuvo vairuotojo pažymėjimą ir mokytis važiuoti. J. pasakydavo, kad reikia iš sandėlio surinkti tam tikras detales ir pristatyti prie sandėlio pakrovimo vartų – rampos. Darbai sandėlyje būna paskirstyti. Vieni sandėlio darbuotojai iš stelažų atrinkinėja baldų detalių pakuotes. Surinktas pakuotes nuveža elektrokrautuvais prie sandėlio pakrovimo vartų. Ten pakuotės būna pakraunamos į automobilius. Darbus sandėlio darbuotojams paskirsto sandėlio viršininkas. Ryte atėjus į darbą, Jolanta surinkdavo darbuotojus jos būdelėj sandėlyje ir paskirstydavo darbus, pasakydavo, kiek ir kokių sunkvežimių reikės pakrauti. J. pasako, kam elektrokrautuvais atrinkinėti pakuotes. Kiti eina klijuoti lipdukų. 2013-08-23 atėjo į darbą prieš 08 val., Jolanta pasakė, kad jis (E. P.) važiuotų elektrokrautuvu atrinkinėti iš sandėlio pakuočių ir vežtu jas link vartų. Apie 13 val. kitas sandėlio darbuotojas P. D., priėjo prie elektrokrautuvo. Jis pasisiūlė kartu atrinkinėti pakuotes nuo stelažų. Jis sutikimo neklausė. Jis važiuodavo užsilipęs ant vairuojamo elektrokrautuvo pakylos, esančios tarp vairuotojo kabinos ir kraunamojo mechanizmo. Nekartą prašė P., kad šis nuliptų nuo krautuvo pakylos. Tačiau P. nesutiko. Jie kartu su Pauliumi pririnko apie 20 ar 30 pakuočių. Maksimaliai nuo paletės paviršiaus į viršų pakuočių prikraudavo apie 1,40 m. aukščio, ne aukščiau. Paletes nuveždavo prie pakrovimo vartų ir ten palikdavo. Kol elektrokrautuvo šakėmis paimdavo paletę su pakuotėmis nuo grindų, P. stovėdavo šalia. Paėmus paletę krautuvu, kuomet išstumdavo tolyn pakėlimo mechanizmą, P. užlipdavo ant platformos ir važiuodavo per sandėlį stovėdamas šioje vietoje. Apie 14 val., atvežė paletę su pakuotėmis prie pakrovimo vartų. Tuo kartu buvo nedaug pakuočių su detalėmis, apie 15 vienetų. Todėl nuo paletės apačios detalių į viršų buvo prikrauta apie 60 cm į aukštį. Jis padėjo paletę netoli pakrovimo vartų. Sandėlio darbuotojai ėjo kavos pertraukėlės ir jis nusprendė važiuoti elektrokrautuvu link kitų sandėlio vartų, kur lauke ant rampos darbuotojai gerdavo kavą. P. visada buvo užlipęs ant elektrokrautuvo pakilos. Jis ten buvo, kuomet padėjo paletę ir važiavo link vartų. Kai jis (E. P.) važiavo elektrokrautuvu atbulas ir sukosi darydamas posūkį į kairę – siekdamas neužkabinti krautuvo šakėmis ant grindų sudėtų palečių norėjo pakrovimo mechanizmą pakelti į viršų. Tačiau sumaišė elektrokrautuvo valdymo mygtukus ir vietoje mygtuko, kuriuo pakeliamas pakėlimo mechanizmas, paspaudė mygtuką, kuris pritraukia pakėlimo mechanizmą prie vairuotojo kabinos. Iš pradžių nepastebėjo, kad sumaišė mygtukus. Kai elektrokrautuvas sustojo - žiūrėjo atgal. Išgirdo šaukiantį P. Jis garsiai šaukė ir griebė savo ranka už jo rankos. Atitraukė krautuvo mechanizmą, tai yra nustūmė jį tolyn nuo vairuotojo kabinos. P. atsisėdėjo ant šalia esančios paletės. Jis (E. P.) nuėjo pas J. į jos budelę, pasakyti, kas atsitiko. Gailisi dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko ir dėl paties nukentėjusiojo P. D. veiksmų ir jo kaltės, kadangi ne kartą prašė jo nestovėti ant krautuvo pakėlimo mechanizmo, tačiau jis neklausė ir toliau ten stovėjo.
Motyvuojamoji dalis
Savo parodymus kaltinamasis E. P. patvirtino akistatos su P. D. (t. 2, b. l. 133-136), bei akistatos su J. K. (t. 3, b. l. 41-43) metu.
Be kaltinamojo E. P. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pilnutinai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.
N. P. D., kurio parodymai buvo perskaityti teisme LR BPK 276str. tvarka, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo sandėlio darbininku trečią dieną. Jam buvo pravesti visi instruktažai. 2013-08-23 jis dirbo prie elektrokrautuvo, kurį, kaip jis suprato, valdė eletrokrautuvo mokiniu paskirtas E. P., dirbantis šioje bendrovėje šiek tiek ilgėliau. Jis (P. D.) ant elektrokrautuvo šalių krovė į įvairias dėžes supakuotas baldų dalis, kurias E. P. veždavo iškrauti ant stelažų, esančių sandėlyje. Prieš pat trumpąją pertraukėlę, kuri turėjo prasidėti 14 val., jis (P. D.) kaip tik pakraudinėjo paskutinį elektrokrautuvą, keldamas eilinę pakuotę buvo užlipęs ant paaukštinimo, esančio tarp krautuvo kabinos ir šakių, tuo metu jos susispaudė, tai yra šakės su dėžėmis pajudėjo link kabinos ir suspaudė kojas, bei jas sužalojo. Tuo metu prie jų daugiau nieko nebuvo, jokių vyresnių bendrovės darbuotojų. Nuvežus jį į Ukmergės ligoninę, jam buvo diagnozuotas pėdos kaulų lūžis, menisko trauma ir jis buvo išleistas gydytis į namus. (t. 2, b. l. 125). Papildomai apklaustas nukentėjusysis P. D. parodė, kad bendrovėje dirba nuo 2013-08-21. Dirbo bendrovės sandėlyje 2013-08-23. Jam darbo užduotį žodžiu nurodė sandėlio vadovė J. K. Ji liepė surinkti baldų siuntą iš sandėlio į sunkvežimį. Jis (P. D.) dirbo kartu su elektrokrautuvo vairuotoju E. P.. E. vairavo krautuvą, o jis (P. D.) padėjo sandėlyje ant krautuvo sudėti kartonines baldų pakuotes. Tada E. P. nuveždavo baldų detalių pakuotes prie sunkvežimio. Jam buvo nurodyta tokia tvarka, kad ant krautuvo krauti didesnę rietuvę pakuočių, ir krauti aukštesnę rietuvę o ne platesnę. Keltuvas paima ant šakių paletę, o ant paletės dedamos pakuotės. Jis sandėlyje iš lentynų surinko reikiamas prekių pakuotes, šias pakuotes sukrovė ant E. P. vairuojamo elektrokrautuvo. Atvažiavus keltuvui prie komplektuojamų pakuočių, jis užlipo ant keltuvo plokštumos, esančios tarp keltuvo vairuotojo kabinos ir pakėlimo mechanizmo. E. P. turėjo nuleisti keltuvo pakėlimo mechanizmą ir padėti ant grindų paletę su pakuotėmis. Tačiau E. P. sumaišė mygtukus, dėl ko keltuvo pakėlimo mechanizmas pradėjo artėti prie keltuvo vairuotojo kabinos. Jis nespėjo to pamatyti, ir pakėlimo mechanizmas jį prispaudė prie kabinos. Jis (P. D.) užlipo ant metalinės keltuvo pakylos, kadangi norėjo pasiekti aukštai sukrautas pakuotes. Jis tuo metu nukėlinėjo nuo viršaus pakuotę, kai jį suspaudė. Po šios traumos kažkas iškvietė sandėlio viršininkę J., ir moterį, kuri jį priiminėjo į darbą. Jos sakė, kad nereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos. Kuomet pradėjo prarasti sąmonę, V. R. nusprendė iškviesti pagalbą. Moteris, kuri jį priiminėjo į darbą, prašė ligoninėje sakyti, kad jis pats užsimetė ant kojų pakuotę su baldų detalėmis (t. 2,b. l. 126-127).Papildomai nukentėjusysis P. D. parodė, kad iki šiol gydosi nelaimingo atsitikimo metu darbe 2013-08-23 patirtas traumas. Buvo traumuotas dešinės kojos kelis ir kairės kojos čiurna. Atlikta dešinės kojos kelio operacija 2013 m. rugsėjo mėn. Tačiau sveikatos būklė nėra gera. E., neturėdamas teisės vairuoti elektrokrautuvo, jį vairavo. Minėtą dieną kelis kartus buvo atrinkęs ir ant krautuvo sudėjęs visą grupę pakuočių su baldų detalėmis, o E. P. buvo kelis kartus krautuvu nuvežęs ant keltuvo pakėlimo mechanizmo sudėtas pakuotes iki pakrovimo į sunkvežimį vartų. Jam nėra žinomos jokios instrukcijos, jokie rašytiniai darbdavio nurodymai, kiek baldų detalių pakuočių galima dėti ir kiek dėti ant krautuvo būtų neleistina, jis nėra supažindintas su tokiais reikalavimais, nebuvo dėl to instruktuotas. Tuo kartu ant krautuvo pakėlimo mechanizmo buvo pridėta tiek pakuočių, kad jų rietuvės bendras aukštis buvo iki krūtinės viršaus, tai galėjo būti nuo pakėlimo mechanizmo apačios iki pakuočių rietuvės viršaus apie 1,50 m. atstumas. Kuomet E. P. privažiavo prie vartų, kur reikėjo nuimti baldų detalių pakuotes nuo krautuvo, kadangi pakuočių buvo daug, jis užlipo ant pakėlimo mechanizmo pagrindo. Nežino, kodėl E. P. sumaišė krautuvo valdymo pulte esančius mygtukus, ir paspaudė mygtuką, kuris pradėjo spausti pakėlimo mechanizmą prie krautuvo kabinos korpuso. Jis (P. D.) tuo metu rankoje laikė skenerį ir dar kartą tikrino ant krautuvo sukrautų ir išvežti paruoštų baldų detalių pakuočių numerius, ar tikrai tas pakuotes sukrovė. Buvo pasisukęs kairiuoju šonu į pakėlimo mechanizmą ir dešiniuoju šonu į keltuvo vairuotojo kabiną – tai yra į E. P.. Mano, kad buvo prasidėjusi sandėlio darbuotojų pertrauka. (t. 2, b. l. 128).
Akistatos su E. P. metu P. D. parodė, kad sandėlių ūkio vadovė J. K. darbo dienos pradžioje kalbėjo su E. P., bet jis tuo metu jau buvo išėjęs iš būdelės, ir tik matė tai. Jam (P. D.) buvo pasakyta kad dirbs su P. Mano, kad dirbo kartu su E. P. apie dvi valandas, surinko ne vieną paletę. Iki to laiko, kol pradėjo krauti paletes su E., surišinėjo baldų pakuotes, kad pakuotės būtų stabilesnės. Neatsimena sandėlio darbuotojo vardo ir pavardės, su kuriuo dirbo. Darbas sandėlyje prasidėjo apie 08 val. 30 min., ar 09 val., ir pakuotes surišinėjo maždaug dvi valandas. E. P. pats vienas nuvežė elektrokrautuvu prekes prie pakrovimo rampos, o jis (P. D.) atėjo, paskui E. P. pastatė elektrokrautuvą su palete ir pakuotėmis pakrovimo zonoje, paletę nuleido bet krautuvo šakių iš paletės neištraukė, pats nulipo nuo krautuvo ir nuėjo į rūkomąjį. Jis (P. D.) pamatė, kad kitos, pakrovimo rampoje paliktos paletės, buvo nepilnos ir nuo E. P. atvežtos paskutinės paletės, nuiminėjo pakuotes ir dėjo ant kitų palečių. Bededant atėjo E. P. ir jo brolis, taip pat darbuotojas O. P., ir jie abu kalbėjosi. E. kalbėjo su broliu ir atsisėdęs į elektrokrautuvą ir net nežiūrėjo į krautuvo šakių pusę. Jis (P. D.) pajuto, kad jį elektrokrautuvas suspaudė, tuo metu stovėjo ant krautuvo pakėlimo mechanizmo, nuiminėdamas pakuotes. (t. 3, b. l. 17-20).
Liudytoja J. K. parodė, kad nuo 2012 m. spalio mėn., dirba sandėlių ūkio vadove (duomenys neskelbtini), o pačioje bendrovėje dirba nuo 2009 m. gegužės mėn. Kaip padalinio vadovas ir kaip darbdavio įgaliotas asmuo, yra įpareigota atlikti pavaldžių bendrovės darbuotojų įvadinius, periodinius instruktažus. Bendrovėje yra keli sandėliai. Kiekvienas sandėlis turi sandėlininkus, kurie kaip sandėlių ūkio vadovei jai yra pavaldūs. Bendrovės gatavos produkcijos sandėlininkas A. P. dviejų savaičių laikotarpyje išėjo kasmetinių atostogų ir ji jį pavadavo. Įsakymo dėl jo pavadavimo nebuvo. Pavadavo žodinio susitarimo pagrindu. Pavaduojant sandėlininką A. P., bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo sandėlio darbuotojas P. D.. Tuo metu buvo darbe, kitoje sandėlio patalpos pusėje, sandėlininko darbo vietoje. Apie nelaimingą atsitikimą pranešė E. P.. E. pasakė, kad „P. prispaudė...“. E. buvo išsigandęs, jis rodė, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, ties gatavos produkcijos pakrovimo rampa. P. D. sėdėjo lauke, poilsiui skirtoje vietoje, ant kėdės, buvo išbalęs, susijaudinęs, negalėjo atsakyti į klausimus, kas jam tiksliai atsitiko. Apžiūrėjo jo kojas. Klausė, ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, ar reikia vežti patiems P.į ligoninę. Kadangi buvo akivaizdu, jog P. skaudą, tai kitas sandėlio darbuotojas, V. R., savo automobiliu pristatė P. į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. P. ant kėdės sėdėjo vienas, kitų darbuotojų šalia nebuvo. Tuo metu sandėlyje vyko darbai. Dirbo trys grupės darbuotojų, kurių kiekviena grupė vykdė tam tikrus skirtingus darbus. Atrinkimą vykdantys darbuotojai gauna užduotis, kokias detales reikia atrinkti ir suvežti. Šias užduotis jie gauna minėtame skaneryje, kuris dirba kaip vidinio kompiuterių tinklo įrenginys. Užduotį į konkretų skanerį išsiunčia sandėlio vadovas ir nurodo, kokią siuntą renka, bei kokias detales reikia pristatyti. Tuo metu ji dalino užduotis skeneriui. Gatavos produkcijos sandėlyje dirba apie 10 darbuotojų, tačiau ji gali vienu ar kitu darbuotoju suklysti. Gatavos produkcijos sandėlyje yra 5 ar 6 skeneriai. Sandėlio darbuotojai dažniausiai patys pasidalina darbus. Jie patys pasirenka, kas dirbs atrinkinėdami detales ir veždami į atrinkimo zoną. 2013-08-23 ji neskirstė darbų tarp sandėlio darbuotojų, jie patys pasiskirstė, kas atliks kokias funkcijas. Nematė, kad E. P. dirba elektriniu krautuvu, o su juo tuo pačiu krautuvu važinėja P. D.. Taip važiuoti stovint ant krautuvo pakėlimo mechanizmo, kaip vėliau sužinojo, važiavo P. D. – negalima. Ji taip pat nežinojo, kad E. P. dirba kartu su P. D.. Ant kiekvieno elektrokrautuvo yra lipdukai, kurie aiškiai parodo, kad taip stovint ant pakėlimo mechanizmo važiuoti yra draudžiama. Apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes sužinojo vėliau iš rašytinio E. P. paaiškinimo. E. P. buvo mokomas dirbti elektrokrautuvu ir kaip mokytojas buvo sandėlininkas A. P.. Tai buvo žodinis susitarimas, kad A. mokins E. P.. E. P. mokėsi vairuoti krautuvą neilgą laikotarpį. Niekas nebuvo pasakęs P., kad jis neturi teisės darbe vairuoti elektrokrautuvo. Ji buvo E. P. informavusi, kad iki sulauks 18 metų, jis negalės vairuoti krautuvo. Mano, kad nelaimingas atsitikimas atsitiko, dėl to, kad elektrokrautuvą vairuojantis E. P. supainiojo elektrokrautuvo valdymo mygtukus, ir P. D. važiuojant elektrokrautuvui stovėjo toje vietoje, kur stovėti yra griežtai draudžiama.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis nuo 2007-07-04 dirba (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigose. Apie tai, kad 2013-08-23 įvyko nelaimintas atsitikimas darbe sužinojo iš „Feacebook“ žinutės, nes jis tuo metu atostogavo. Jis sužinojo, kad E. D. susižalojo dirbdamas sandėlyje ir važiuodamas ant E. P. vairuojamo elektrokrautuvo. E. P. tuo metu neturėjo teisės vairuti krautuvo.
Liudytojas V. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo P. D., dirbo gatavos produkcijos sandėlyje, kitoje šio sandėlio pusėje. Iš stelažų atrinkinėjo baldų detalių pakuotes, ir elektros krautuvu vežė link rampos. Taip dirbo nuo pamainos pradžios – nuo 08 valandos ryto. Tuo metu sandėlininkas A. P. atstogavo, ir darbo užduotį jam (V. R.) nurodė J. K.. Darbuotojai susirinkdavo sandėlininko budelėje ir ten gaudavo nurodymus, ką reikės dirbti. Bendrovėje yra nerašyta taisyklė – kas darbo dienos pradžioje gavo darbą atrinkinėti pakuotes ir jas vežti, tai visą dieną ir dirba su elektrokrautuvu. Elektrokrautuvai būna saugomi atskiroje patalpoje, ši patalpa nerakinama, visi sandėlio darbuotojai gali pasiimti krautuvą. Elektrokrautuvai užvedami rakteliais. Rakteliai būna minėtoje sandėlininko budelėje. Pamatė kaip aplink vartus ir sandėlyje, ir lauke, šalia vartų buvo daug darbuotojų. Lauke, ant suoliuko, pamatė sėdintį P. D.. P. D. rankomis buvo susiėmęs koją, sakė, kad jam skauda. Tai buvo matyti ir iš jo išvaizdos. Kažkas paaiškino, kad E. P. krautuvo mechanizmu prispaudė P. koją. Vėliau vežė į ligoninę P. Nematė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas su P. D.. Mano, kad yra nerealu ant krautuvo šakių sudėti aukštesnę rietuvę pakuočių. Taip pat nerealu užlipti ant krautuvo pakėlimo mechanizmo, kad pasiektum pakuotes, nes nuo krautuvo vairuotojo pusės yra atitvarai, kurie saugo kad pakuotes nevirstų, ir šie atitvarai trukdo paimti pakuotes, jeigu stovi ant krautuvo pakėlimo mechanizmo. Vidutiniškai ant krautuvo šakių esančios paletės dedama pakuočių, kurių bendras aukštis, matuojant nuo paletės, būtų apie pusantro metro. Kiek buvo ant E. P. vairuojamo krautuvo prekių pakuočių nelaimingo atsitikimo metu, ar jos ten buvo, jis nematė. Kad P. D. važiuotų – tai yra būtų vežamas ant elektrokrautuvo, stovėdamas ant jo pakėlimo mechanizmo, taip pat nematė. Negirdėjo, kad kas nors Paulių įkalbinėtų nesakyti, kaip jis susižalojo. Vežė jį savo asmeniniu automobiliu į Ukmergės ligoninę, kadangi manė, kad taip bus greičiau nei laukti greitosios medicinos pagalbos.
Liudytojas A. S. parodė, kad jis yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos specialistas. Turi įgijęs techninį inžinierinį išsilavinimą. Apie 15 ar 16 metų dirba kaip darbų saugos ir sveikatos apsaugos specialistas. UAB „Ilnadas“ sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini)dėl darbų saugos funkcijų atlikimo šioje bendrovėje. Ši sutartis yra kaip konsultavimo. 2013 m. rugpjūčio mėn.(duomenys neskelbtini) įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu nukentėjo darbuotojas P. D., jis buvo įtrauktas į nelaimingą atsitikimą darbe tyrusios komisijos sudėtį. Buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo aplinkybės – P. D. dirbo savo darbo vietoje, gatavos produkcijos sandėlyje, nuo maždaug 8:00 valandos, kartu su sandėlio darbuotoju E. P. krovė pakuotes. Šios aplinkybės nustatytos iš tyrimui pateiktų paaiškinimų. Ši aplinkybė akte užfiksuota dėl to, kad yra reikalavimas akte užfiksuoti darbo pradžią, tačiau tai nereiškia, kad P. D. kartu su E. P. dirbo nuo 08:00 val. Tai buvo jų darbo dienos pradžia, tačiau kada šie du darbuotojai pradėjo dirbti kartu, jis pasakyti negali. Jam buvo paaiškinta, kad E. P. ir P. D. tiesiog pasinaudojo elektrokrautuvu tam , kad iš gatavos produkcijos sandėlio nuvažiuotų iki zonos, kur yra pertraukėlės, ir kad jiems važiuojant E. P. vairavo kito darbuotojo paliktą elektrokrautuvą, ir netyčia traumavo P. D.. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe nebuvo nustatyta, koks kitas bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas galėjo palikti elektrokrautuvą sandėlyje. (duomenys neskelbtini) darbuotojai paaiškino, kad krautuvus ima darbuotojai, kuriems jo reikia. Dėl to nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip nelamingo atsitikimo priežastys ir buvo įvardinta ta konkreti priežastis, kad bendrovėje nėra nustatyta elektros krautuvų naudojimo tvarka, nėra paskirti atsakingi darbuotojai užtikrinantys saugų jų naudojimą, o nukentėjusysis P. D. lipo ten kur griežtai draudžiama.
Liudytojas O. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) daugiau kaip du metus. Atsimena nelaimingą atsitikimą darbe 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet broliui E. P. dirbant elektrokrautuvu, buvo sužalotas P. D.. Jis (O. P.) dirba sandėlio darbuotoju. Tą dieną atrinkinėjo pakuotes su baldų detalėmis sandėlyje ir vežė į pakrovimo vietą. Dirbo vienas. E. P. dirbo sandėlyje, taip pat atrinkinėjo pakuotes su baldais iš sandėlio lentynų, ir elektrokrautuvu vežė link pakrovimo rampos. Iš pradžių E. dirbo vienas. Jo nestebėjo, tačiau dirbdamas tame pačiame sandėlyje tai matė. Vėliau pamatė, kad kartu su E. dirba P., kuris buvo neseniai pradėjęs dirbti įmonėje. Tą dieną matė, kad P. važiuodavo atsistojęs ant krautuvo pakėlimo mechanizmo. Ir anksčiau, prieš šį atsitikimą, P. darbuotojai sakė, kad nevažiuotų stovėdamas ant krautuvo pakėlimo mechanizmo. Vienu metu, jau po pietų, atvažiavo elektrokrautuvu į išsikrauti skirtą vietą. Išgirdo triukšmą, kažkas pradėjo garsiai šūkauti. Iki vietos, kur kilo triukšmas, jam buvo apie 5 ar 7 metrus. Jis nubėgo pažiūrėti, pamatė, kad E. bėga link jo, ir pasakė: „susispaudė“, buvo labai susijaudinęs. iš pradžių jis (O. P.) nesuprato, kas ką suspaudė. Tačiau artėjant prie E. elektrokrautuvo, pamatė, kad nuo elektrokrautuvo nulipa P. P. rodė į kojos kelį, ir sakė, kad jam skauda koją. Matėsi, kad P. taip pat buvo išsigandęs ir sutrikęs. Ant elektrokrautuvo, kuriuo atvažiavo E., pakėlimo šakių buvo paletė ir ant jos buvo sudėta baldų pakuočių, kurių aukštis nuo paletės pagrindo buvo apie pusę metro, ar šiek tiek aukštesnis. E. papasakojo, kad P. važiavo per sandėlį atsistojęs ant elektrokrautuvo pakėlimo šakių, kad E. atvažiavęs iki nukrovimo vietos, norėjo apsukti krautuvą, ir pakelti šakes, tačiau sumaišė elektroktrautuvo valdymo mygtukus, ir prispaudė pakėlimo šakes prie krautuvo korpuso, ir tuo pačiu suspaudė ten stovėjusio P. kojas.
Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus P. D. gim. 1991-12-08 gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2013-4612, pateiktą Ukmergės ligoninės, bei P. D. asmens sveikatos istoriją, pateiktą Ukmergės rajono PSPC, bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0028530, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014-04-17 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų DPS-1331 nustatyta, kad dėl dešiniojo kelio girnelės dalies atplyšimo (lūžio) bei kairės pėdos sumušimo, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 147-148).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2013-08-23, 15 val. 50 min., apžiūrėta įvykio vieta, esant(duomenys neskelbtini) gamyklos sandėlyje. Bendrovės sandėlyje, ties pravirais vartais į aikštelę, stovi elektrokrautuvas „JUNGHEINRICH ETV 112“, kurio pakėlimo mechanizmas yra atsuktas į vartus. Pakėlimo mechanizmas yra tuščias. Iš nuotraukų, esančių įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotolentelėje, matyti, kad stovint ant elektrokrautuvo pakėlimo mechanizmo – tarp kėlimo stiebo ir kabinos, būtų sunku ir nepatogu nuo pakėlimo šakių nuiminėti krovinį, kadangi tam trukdytu pakėlimo stiebas (t. 1, b.l. 19-21).
2013-09-13 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 02 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, pažeistas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str., - darbdavio pareigos sudarant darbuotojui saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, 13 p. kontroliuoja kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Įmonėje nėra nustatyta elektros krautuvų naudojimo tvarka, nėra paskirti atsakingi darbuotojai, užtikrinantys saugų jų naudojimą (t. 1, b. l. 140-143).
Darbų saugos specialisto išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks, kad E. P. valdomas krautuvo stiebo laikiklis judėjo link krautuvo vairuotojo kabinos ir prispaudė P. D. kojas. Nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad P. D. buvo pavojingoje zonoje, ir tai, kad E. P. valdė krautuvo stiebo laikiklį taip, kad buvo suspaustos P. D. kojos. Tai, kad E. P. nebuvo mokytas valdyti krautuvą, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Vykdyti darbai neatitiko „JUNGHEINRICH ETV 110-116“ eksploatacijos instrukcijos reikalavimo, kad pavojingose zonose draudžiama būti pašaliniams asmenims ir tai lėmė pavojingo atsitikimo kilimą (t. 2, b. l. 116-121).
Darbo sutartyje Nr. 581 nurodyta, kad E. P. buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) gatavos produkcijos sandėlio darbininko pareigose (t. 1, b. l. 92,93).
Darbo sutartyje Nr. 619DK nurodyta, kad P. D. dirbo (duomenys neskelbtini) gatavos produkcijos sandėlio darbininko pareigose (t 1, b. l. 46-47).
Kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis E. P. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 139str.1d. požymius. Vertintina, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo,t.y. E. P. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti(LR BK 16str.3d.). Iš E. P. pateikto kaltinimo pašalintina aplinkybė : “ant elektrinio krautuvo stiebo laikiklio vežė bendrovės darbuotoją nukentėjusįjį P. D.“, kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai minėtą faktą patvirtinančių objektyvių duomenų.
Nors byloje ir yra duomenų, jog darbdavys, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) įgalioti atstovai galimai nesiėmė visų priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti nelaimingo atsitikimo, t.y. neužkirto kelio dirbti su technika neapmokyto asmens, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (2013 01 15 nutartyje) nurodoma, kad „ praktika, kai bet kurio sunkumo nelaimingas atsitikimas ar avarija darbe būtų vertinami kaip pakankama sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų... Sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas, tiek avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų“(2K-123/2013).
N. P. D. baudžiamojoje byloje pareiškė 932,34 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui bei 4500 Eur civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui.
LR CK 6.264str.1d. numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines(tarnybines) pareigas, kaltės. (duomenys neskelbtini) pareiga atlyginti žalą tenka ir kaip didesnio pavojaus šaltinio(elektrinio krautuvo) valdytojui(LR CK 6.270str.1d.). Kadangi jau buvo minėta, jog darbo sutartyje Nr. 581 nurodyta, kad E. P. buvo priimtas į darbą(duomenys neskelbtini) gatavos produkcijos sandėlio darbininko pareigose (t. 1, b. l. 92,93), todėl už jo veiksmais padarytą žalą, tame tarpe ir neturtinę, atsakinga (duomenys neskelbtini) Ieškovas P. D. prašė žalą priteisti iš abiejų atsakovų – E. P. ir (duomenys neskelbtini) tačiau nenurodė jokio įstatymo, kurio pagrindu kiltų bendra abiejų civilinių atsakovų pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtą žalą, kaip tai numato LR CK 6.264str.3d. Pagal CK 6.264 straipsnio 3 dalį jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas. Minėta CK norma yra blanketinė, pati savaime ji nesudaro pagrindo solidariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose(2K-441/2014). Taigi , šiuo atveju tinkamas atsakovas yra (duomenys neskelbtini).
Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis P. D. buvo pasirašytinai įspėtas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje(b.l.98-101). Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.6, 9p. prie rizikos veiksnių priskiria veikiančius įrenginius, mechanizmus, o 17.1p. pagalbiniam darbininkui draudžia „stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamų konvejerių, tiltinių kranų, autokrautuvų ir kt.) eismo vietose“, „būti automobilio, traktoriaus kabinoje ar kėbule, vagone kai atliekami pakrovimo ir iškrovimo darbai“(17.11), (b.l.107). Darbų saugos specialisto išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo viena iš priežaščių buvo tai, kad P. D. buvo pavojingoje zonoje (t. 2, b. l. 116-121). Nors byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis P. D. po įmonės teritorija važinėjo stovėdamas ant elektrinio krautuvo pavojingos zonos, tačiau pats P. D. nurodė, kad keldamas eilinę pakuotę buvo užlipęs ant paaukštinimo, esančio tarp krautuvo kabinos ir šakių, tuo metu jos susispaudė, tai yra šakės su dėžėmis pajudėjo link kabinos ir suspaudė kojas, bei jas sužalojo(t. 2,b. l. 126-127). Liudytoja J. K. nurodė, kad ant kiekvieno elektrokrautuvo yra lipdukai, kurie aiškiai parodo, kad taip stovint ant pakėlimo mechanizmo važiuoti yra draudžiama. Apie tai, kad draudžiama stovėti autokrautuvo pavojingoje zonoje liudija ir fotonuotraukos (3t.,b.l.144-146 ). Įvertinus minėtas aplinkybes, laikytina, kad nukentėjusiojo P. D. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl priteistina nukentėjusiajam žala mažintina 30 procentų(LR CK 6.282str.1d.).
Ieškovas P. D. nurodė , kad išlaidos vaistams ir medicinos priemonėms sudaro 355,79 Eur, kelionės išlaidos į gydymo, reabilitacijos įstaigas – 576,55Eur. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. „VSDPĮ, skirtingai negu kai kuriuose kitas socialinio draudimo rūšis reglamentuojančiuose įstatymuose, nėra tiesiogiai įvardyta, kokios rūšies turtinei žalai – negautoms pajamoms ar papildomoms išlaidoms – kompensuoti skirta netekto darbingumo pensija. Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. VSDPĮ nesant nuostatų, kurios siaurintų jame įtvirtintų socialinio draudimo išmokų paskirtį, ir palyginus su VSDĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta bendrąja visų socialinio draudimo išmokų paskirtimi, darytina išvada, kad šios išmokos (inter alia netekto darbingumo pensija) yra skirtos apdraustojo asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti ir (arba) papildomoms išlaidoms apmokėti“(3K-3-521/2014). „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos skirtos sužaloto asmens patirtiems nuostoliams padengti ir apima dėl sužalojimo negautas pajamas, su sužalojimu susijusias išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013)“(3K-3-521/2014). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus 2015 01 13 pažymos matyti, kad P. D. nuo 2014 04 17 iki 2014 10 31 buvo išmokėta 650,24Eur netekto darbingumo pensija(b.l.109). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo P. D. ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais - kasos čekiais(b.l.102-107,112,113), civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, prašomą priteisti sumą mažinant gautos netekto darbingumo pensijos suma(650,24Eur) bei 30 procentų( atsižvelgiant į P. D. neatsargumą). Taigi, nukentėjusiajam P. D. priteistina turtinė žala – 197,47Eur.
Nukentėjusysis P. D. byloje pareiškė 4500Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis E. P. nukentėjusiajam P. D. neatsargia kaltės forma padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą(t. 2, b. l. 147-148). P. D. nuo 2014-04-17 iki 2014-10-16 nustatytas 45 proc. netektas darbingumas(3 t.,b.l.110), o nuo 2014-10-16 iki 2015-10-15 nustatytas 20 proc. netektas darbingumas( 3t.,b.l.111). Nukentėjusysis P. D. nurodė, kad beveik 18 mėnesių teko gydytis patirtus sužalojimus, buvo atliktos dvi dešinio kelio operacijos, po patirtų sužalojimų beveik pustrečio mėnesio negalėjo vaikščioti, išgyvenimai ir skausmas trunka iki šiol. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, nukentėjusiojo P. D. prašoma priteisti suma mažintina iki 3000Eur, minusuojant 30 proc.(įvertinus P. D. neatsargumą), todėl priteisiant nukentėjusiajam 2100Eur neturtinę žalą. Kadangi žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo E. P. veiksmais, ją privalo atlyginti jo darbdavys (duomenys neskelbtini) (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.264str.1d.).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 2348,26 Eur civilinį ieškinį, turtinei žalai už nukentėjusiojo P. D. gydymą atlyginti LR CK 6.280str.,6.283str.1d. pagrindu. Ieškinys atmestinas. LR CK 283str.1d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, tačiau ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka(LR CK 6.283str.4d.).
LR BK 40str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Be to, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką dėl neatsargumo padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką, žalą nukentėjusiajam P. D. pagal įstatymus privalo atlyginti darbdavys – (duomenys neskelbtini), ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, kadangi yra neteistas(3t.,b.l.52), turi darbą bei darbdavio charakterizuojamas puikiai(3t.,b.l.92), jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40str.), bylą jo atžvilgiu nutraukiant (LR BPK 254str.5d.,303str.4d.).
Prašymą perduoti sūnų pagal laidavimą pateikė mama V. P.(3t.,b.l.90). V. P. yra anksčiau neteista (3t.,b.l.127), nebausta administracine tvarka(3t.,b.l.126), darbdavio charakterizuojama teigiamai( 3t.,b.l.91). Išklausius laiduotoją V. P. teismo posėdyje bei atsižvelgiant į jos asmenines savybes, laikytina, kad ji yra pasitikėjimo vertas asmuo. V. P. nurodė, kad su sūnumi E. P. turi gerus, draugiškus ir artimus ryšius, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, kaltinamojo E. P. laiduotoja paskirtina jo motina V. P. Įvertinus laiduotojos turtinę padėtį, kaltinamasis E. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Nukentėjusiojo P. D. prašymas priteisti iš kaltinamojo advokato paslaugų išlaidas tenkintinas dalinai,t.y. prašoma priteisti 1000Lt suma(3t.,b.l.108) mažintina 30 proc.(nukentėjusiojo neatsargumas) suma, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bei priteisiant iš kaltinamojo E. P. 700Lt(202,73Eur) nukentėjusiajam P. D., LR BPK 106str.2d. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. P., padariusį LR BK 139str.1d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40str.) ir bylą jam nutraukti. E. P. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas – vieneri metai.
P. D. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) 2297,47Eur( du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 47ct) P. D..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. P. 202,73Eur( du šimtus du eurus, 73ct.) advokato paslaugų išlaidų P. D..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.