Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. B. skundu atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. TE-38 „Dėl J. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už neteisėtą atleidimą iš tarnybos už laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki grąžinimo į tarnybą (b. l. 29-37, 82).

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. TE-38 „Dėl J. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (už pareigūno vardo pažeminimą) ir remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 2016 m. kovo 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-7 (toliau – ir Išvada), atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 38-45).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01 toliau – ir Statutas) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-308 (toliau – ir Aprašas).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinė nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013). Tad sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 57 str. 4 d.). Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Taigi ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už tai, kad ji pažemino pareigūno vardą, turi įrodyti šias aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra ginčijamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, nurodoma, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, o jos padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad 2016 m. vasario 21 d., tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP metu, tyrimo metu nenustatytu būdu Šalčininkų PKP teritorijoje įsigijo 60 pakelių cigarečių „Queen Superslims" be akcizo ženklų, apie kurias niekam nepranešė (nei tiesioginiam vadovui, nei muitininkams, nei Imuniteto pareigūnams), ir jas laikė paslėpusi iki tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP pabaigos, o pasibaigus tarnybos vykdymui, 20.25 val., slėpdama asmeninėje rankinėje ir savo striukės vidinėje kišenėje, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir tarnybiniu transportu (taip išvengdama muitinės kontrolės), cigaretes išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 217 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ši nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame teisme nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017, kurioje J. B. buvo kaltinama padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teises pažeidimų kodekso 163² str. 2 d.

2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarė prašymą atmesti. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriuo J. B. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 metrų atstumu nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje rankinėje ir striukės vidinėje kišenėje gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus tabako gaminius: 60 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, kurių bendra muitinės vertė 172,20 Eur (4,57 MGL), taip pažeidė Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, įsiteisėjo ir yra galutinis. Darytina išvada, jog ir tarnybinio patikrinimo išvadoje tokie pareiškėjos tyčiniai neteisėti veiksmai buvo pagrįstai nurodyti bei įvardinti kaip akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, o skundžiamam sprendimui dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimti, teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių elementų – pareiškėjos kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos ir šia veika sukeltų pasekmių – akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo bei jos kompromitavimo, nustatytos. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas, atitinkamų bylai reikšmingų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėja iš tarnybos atleistas pagrįstai.

Skundžiamame įsakyme nurodytame Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriuo vadovaujantis pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 5 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Pagal Statuto 13 straipsnio 2 dalį, kurioje suformuluota privalomoji pareigūno priesaikos dalis, pareigūnas prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais: „ <...> Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teismas pabrėžia, kad statutinio pareigūno ir visuomenės teisiniai santykiai turi išskirtinių, specifinių bruožų, būtent kurie ir lemia itin didelius dorovinius reikalavimus, keliamus statutiniam valstybinei valdžiai atstovaujančiam pareigūnui, turinčiam viešojo administravimo teisę sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu bei atliekančiam jam priskirtas funkcijas. Bet kuris statutinis pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti statutinės įstaigos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryta veika akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Konstatuotina, jog pareiškėjos veikoje egzistavo visos sąlygos, kurių pagrindu ji pripažinta pažeminusia pareigūno vardą, sulaužiusia priesaiką. Kaip jau minėta, Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjos atlikti kalti veiksmai neabejotinai žemina visos valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą šia tarnyba, ją kompromituoja. Pareiškėja savo veiksmais neabejotinai menkina ir šioje sistemoje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Pareiškėja savo prašyme teigia, kad atsakovas pažeidė tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nes privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki galutinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 4 d. nustatyta, kad kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Vidaus tarnybos statuto 33 str. 9 d. nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Aprašo 10 p. nustatyta, kad gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas stabdyti tarnybinį patikrinimą, kol bus užbaigta administracinio teisės pažeidimo procedūra, buvo, nes pareiškėjai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis iš esmės sutapo su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta jos veika, už kurią jai skirta tarnybinė nuobauda. Vis tik, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad tokio pobūdžio procedūrinis pažeidimas iš esmės nesąlygojo neteisėto sprendimo priėmimo ir nepaneigia pareiškėjos veiksmų, kuriais ji pažemino pareigūno vardą.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Todėl nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, sprendžiant pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų klausimus, paminėtinos reikšmingos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartys.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-624/2008 pažymėjo, kad siekiant konkrečioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką tarnybinio patikrinimo nesustabdymas galėjo turėti priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar tai laikytinas esminiu ar ne esminiu procedūriniu pažeidimu, prejudicinės reikšmės gali turėti ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios ar administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Teismas pažymėjo, jog jei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, naikinti pastarąjį sprendimą vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės sprendimo, priimto baigus tarnybinį patikrinimą, pagrįstumui bei teisėtumui. Kitoje administracinėje byloje Nr. A16-1081/2007 teismas taip pat sprendė, kad ta aplinkybė, jog tyrimas nebuvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo administracinę bylą, anksčiau paminėti jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo konstatuoti, nepaneigė pareiškėjo elgesio, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, įtakos teisingam ir objektyviam reikšmingų aplinkybių ištyrimui neturėjo, pareigūno teisių nesuvaržė. Todėl teismas skundžiamo įsakymo, kuriuo pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, vien tik dėl tos priežasties, kad buvo nesustabdytas tarnybinis tyrimas, nenaikino, o dėl padarytų procedūrinių pažeidimų reikšmės skundžiamam įsakymui sprendė atsižvelgdamas į užbaigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą sprendimą. Visiškai analogiškos pozicijos buvo laikytasi ir dar vienoje administracinėje byloje Nr. A10-740/2007. Šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ir išnagrinėjus pareiškėjo administracinę bylą buvo konstatuoti pareiškėjo įvykdyti administracinės teisės pažeidimai, todėl nusprendė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesustabdymas neturėjo esminės reikšmės skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija nurodė, kad paminėtas tarnybinio patikrinimo procedūros nesilaikymas nepaneigia pareiškėjo poelgio, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą.

Vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su jo nurodytais procedūriniais pažeidimais, konstatuotina, kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta, pareiškėjos kalti veiksmai, turintys tiesioginės įtakos tarnybinio nusižengimo konstatavimui, nustatyti. Nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesustabdymas neturėjo esminės reikšmės skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Tarnybinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Minėta, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Byloje įrodžius, jog pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiškėjos skundo reikalavimai (grąžinti ją į vidaus tarnybą, priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką) laikytini išvestiniais iš pirmojo, todėl papildomai neanalizuotini ir atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.