Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Viktoro Dovidaičio, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei, gynėjai advokatei Algaudai Šimkūnienei, nuteistajam G. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir jam paskirta 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. S. ir V. P., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad netinkamai atliko pareigas, o būtent eidamas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas ir atlikdamas tarnybą (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, tikrindamas asmenų, vykstančių per valstybės sieną, asmens dokumentus ir vesdamas asmenų, vykstančių per valstybės sieną, duomenis į VSAT informacinę sistemą, būdamas atsakingas už iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstančių asmenų dokumentų patikrinimą ir duomenų įvedimą į VSAT informacinę sistemą, 2008 m. kovo 6 d. apie 15.35 val. nepatikrino į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos atėjusio Baltarusijos Respublikos piliečio V. P. asmens dokumentų ir neįvedė pastarojo duomenų į VSAT informacinę sistemą, ko pasekoje Baltarusijos Respublikos pilietis V. P. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos teritorijos pateko į Lietuvos Respubliką. Šiais savo veiksmais G. L. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, diskreditavo pasieniečio vardą ir pažeidė 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 7 str. 1, 2 punktus, 2000-05-09 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 25 str., 2004-04-28 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-143 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 p., VSAT prie LR VRM vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 62 punkto 62.1 ir 62.6 papunkčius, 244 punkto 244.4, 244.6, 244.7, 244.8 papunkčius, VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2006-11-13 įsakymu Nr. 4-605 patvirtintos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 6 punkto 6.3.5, 6.3.7, 6.3.8 ir 6.3.9 papunkčius, 2007-03-30 VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. 4-207, IV dalies 7.8, 16 ir 20 punktus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu. Nuteistasis nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis nepripažino kaltės, davė nuoseklius parodymus viso proceso metu, nurodė, kad V. P., kurį pažinojo tik iš matymo kaip dažnai per valstybės sieną vykstantį automobilių prekeivį, pamatė stovintį prie kavos aparato. Iš kur atėjo V. P., nepastebėjo, iki patikrinimo vietos pasienio kontrolės punkte jis nebuvo priėjęs, todėl ir negalėjo patikrinti jo dokumentų. Pastebėjęs V. P. prie kavos aparato, nuteistasis pasisveikino su V. P. ir vos tik užklausus, ar atvyko dėl automobilių pirkimo, prie V. P. priėjo pasienietis V. S. ir jie abu nuėjo į kitą pastato pusę, skirtą asmenims, išvykstantiems iš Lietuvos. Dėl šios aplinkybės nuteistasis pagrįstai pamanė, kad V. P. išvyksta iš Lietuvos į Baltarusiją, juolab, kad tuo metu, išvykimo iš Lietuvos į Baltarusiją patikrinimo vietoje pamatė autotralą, pakrautą automobiliais.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo V. P. parodymus. Pradinėse apklausose, priešingai nei nurodo teismas, V. P. nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau jos tik patvirtina, kad nuteistasis nežinojo, nesuprato ir negalėjo suprasti, jog V. P. pažeidžia pasienio kontrolės punkto taisykles. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis negalėjo atlikti pasienio kontrolės patikrinimo V. P. atžvilgiu, kadangi pastarasis nebuvo priėjęs iki pasienio kontrolės tikrinimo vietos. Susiklosčiusioje situacijoje nuteistasis sąžiningai klydo dėl V. S. veiksmų, kuomet nuteistajam tik pasisveikinus su V. P., jį iškart išsivedė į kitą administracinių patalpų pusę. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jam apie V. P. ir V. S. susitarimą dėl automobilio pirkimo pasienio kontrolės punkte nieko nebuvo žinoma. Be to, dėl jo veiksmų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, po kurio vadovybė nematė pagrindo jam skirti tarnybinės nuobaudos – jis buvo tik įspėtas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl G. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Tik dėl to, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip juos vertina nuteistasis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo V. P. parodymus. Kaip matyti iš nuoseklių tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų V. P. parodymų, jis V. S. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) PKP dirbantį pasienio tarnybos pareigūną. V. S. buvo jam telefonu sakęs, kad turi parduoti automobilį Jeep Grand Cherokee. V. P. norėjo jį nupirkti, todėl jis telefonu susitarė su V. S., kad 2008-03-06 V. S. atvarys automobilį į (duomenys neskelbtini) PKP, o jis atvyks jį apžiūrėti ir nupirkti. Bendraujant telefonu, jis sakė V. S., kad neturi lietuviškos vizos, bet V. S. vis tiek kvietė jį ateiti. Pasitikėjo V. S., todėl, nors ir neturėdamas vizos, 2008-03-06 po pietų jis iš Baltarusijos Respublikos pusės perėjo Lietuvos valstybės sienos liniją, tada paskambino V. S., kuris nurodė jam ateiti į (duomenys neskelbtini) PKP prie centriniame pastate esančio kavos aparato. Atėjus į sutartą vietą, V. S. nebuvo, tada dar kartą jam paskambino ir V. S. atėjo prie jo, jie pasisveikino, po to V. S. pasakė jo palaukti ir nuėjo link tualeto. Tuo metu prie jo (V. P.) priėjo kitas pasienio pareigūnas - G. L., kuris paklausė, ar jis pas Vygantą dėl automobilio pirkimo. G. L. neklausė jo, kaip jis čia atsidūrė, todėl jis suprato, kad G. L. žinojo jo atėjimo tikslą. G. L. pasitraukus, prie jo grįžo V. S. ir nuvedė jį iki automobilio, kuris stovėjo aikštelėje už administracinio pastato toje pusėje, kur išleidžiami iš Lietuvos išvykstantys asmenys. Apžiūrėjus automobilį, pasakė V. S., kad perka automobilį, tačiau ne savo, o kito asmens vardu. Kai V. S. įformino automobilio pirkimą-pardavimą, sumokėjo jam 5250 eurų. Nuvažiavus prie patikros linijos, V. S. paėmė iš kaltinamojo pasą ir automobilio dokumentus ir nuėjo į darbo patalpą. Tuo metu atvyko pasienio pareigūnai ir jį sulaikė (t. 1, b. l. 111-113, t. 7, b. l. 22-24, 25).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad V. P. atpažino G. L. kaip asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) PKP muitinės ir pasienio administraciniame pastate priėjęs prie jo klausė, ar jis pirks automobilį (t. 1, b. l. 121-122).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad V. P. pamatė stovintį prie kavos aparato, iš kur jis atėjo, nepastebėjo, iki patikrinimo vietos pasienio kontrolės punkte jis nebuvo priėjęs, todėl ir negalėjo patikrinti jo dokumentų. Pastebėjęs V. P. prie kavos aparato, pasisveikino ir vos tik užklausus jį, ar yra atvykęs dėl automobilių pirkimo, prie V. P. priėjo V. S. ir jie abu nuėjo į kitą pastato pusę, skirtą asmenims, išvykstantiems iš Lietuvos. Dėl šios aplinkybės pamanė, kad V. P. išvyksta iš Lietuvos į Baltarusiją.

Vertinant nuteistojo parodymų nuoseklumą ir jų atitikimą kitų byloje surinktų duomenų visumai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiuose savo parodymuose G. L. nenurodė tos aplinkybės, kad žinojo apie automobilio pirkimą – pardavimą. 2008 04 29 įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2008 03 06 nuo 14.00 val. iki 17.00 val. jis vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini) PKP, autotransporto priemonių ir asmenų patikrinimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Apie 15 val. 35 min. pasienio ir muitinės administracinio pastato pirmame aukšte esančiame koridoriuje, prie kavos aparato pastebėjo stovintį vyriškį, jį pažinojo kaip asmenį, kuris dažnai vyksta per valstybės sieną, jo pavardės nežinojo, su juo anksčiau nebuvo bendravęs. Maždaug po savaitės sužinojo, kad prie kavos aparato buvęs asmuo yra sulaikytas, tai V. P.. Jis prie V. P. priėjo todėl, kad norėjo pasižiūrėti, ką jis veikia koridoriuje. Priėjęs prie V. P. su juo pasisveikino, o jis ištiesė ranką, kurią jis paspaudė. Kaip V. P. atėjo iki pasienio ir muitinės administracinio pastato pirmame aukšte koridoriuje stovinčio kavos aparato, jis nematė, galvojo, kad jis atėjo iš (duomenys neskelbtini) PKP pusės skirtos asmenims ir transporto priemonėms išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją. Prie V. P. jam matant priėjo pasienio pareigūnas V. S., ar jie kalbėjosi, neprisimena. Jis išėjo į lauką ir nuėjo į pasienio tikrinimo patalpą, skirtą asmenims ir transporto priemonėms atvykstančioms iš Baltarusijos į Lietuvą tikrinti, o V. S. ir V. P. kartu išėjo iš pastato ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) PKP pusę, skirtą asmenims išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją. Jis priėjęs prie V. P. ir nepaprašęs pateikti asmens dokumento, nepasiteiravo ar jis turi vizą, kadangi V. P. buvo su pasienio pareigūnu V. S., dėl to manė, kad V. S. patikrino V. P. asmens dokumentus, nes V. S. vykdė tarnybą PKP pusėje, skirtoje asmenims išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją. Jis nežinojo, kad V. S. ketina parduoti automobilį V. P.. Jis taip pat nežinojo V. P. atėjimo į Lietuvą tikslų (t. 1, b.l.151-152).

Apklausiamas teisme, G. L. parodė, kad pamatė V. P., stovintį prie kavos aparato. Priėjo prie jo, pasisveikino, jo dokumentų netikrino. Greitai priėjo V. S. ir V. P. su V. S. nuėjo. V. P. turėjo prieiti prie dokumentų tikrinimo vietos, kad būtų patikrinti jo dokumentai. V. P. to nepadarė, vaikščiojo po kelio posto teritoriją, kurioje vaikšto daug asmenų, todėl nėra galimybės tikrinti visų asmenų, esančių teritorijoje dokumentus. Jis neklausė V. P., kaip nurodo V. P. savo parodymuose, ar jis atėjo pirkti automobilio, nes nežinojo apie automobilio pirkimą (t. 8, b.l.107).

Tokiu būdu, analizuojant apeliacinio skundo argumentus bei aukščiau išdėstytus nuteistojo parodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo netikėti V. P. parodymams, iš kurių matyti, kad G. L. buvo žinoma apie automobilio pirkimą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo, iškraipė V. P. parodymus. Jau aukščiau analizuota, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu (2008 03 31 įtariamojo apklausos protokolas), apklausiant V. P., jis nurodė, jog būtent G. L., įėjęs į muitinės ir pasienio administracinio pastato pirmame aukšte esantį koridorių, kur prie kavos aparato stovėjo V. P., jo, t. y. V. P., paklausė: „nu ką?, pirksi automobilį?“ (t. 1, b.l.110); apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2008 04 09 įtariamojo apklausos protokolas) V. P. nurodė, kad prie jo priėjo kitas pasienietis ir paklausė, ar jis (V. P.) perka automobilį. Jis pajuokavo, kad jeigu nepirks automobilio, niekur neišeis (t. 1, b.l.112). Tokiu būdu, parodymai nuosprendyje nėra iškraipyti, o atvirkščiai, aprašyti ir įvertinti teisingai. Šie parodymai negali būti vertinami kaip prielaidos, kaip juos savo apeliaciniame skunde apibūdina apeliantas. Tai įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, kurie teismo pagrįstai buvo įvertinti, kaip įrodantys G. L. kaltę.

Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, V. P., duodamas parodymus, užtvirtino, jog G. L. pasisveikinimas ir klausimas dėl automobilių galėjo būti tik bendros frazės, tačiau tai jokiu būdu negali būti surišta su jo, V. P., ir V. S. susitarimu dėl automobilio pirkimo.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apklausiant V. P. teisme, jis parodė, kad nuėjęs prie kavos aparato, jis laukė V. S., bet jo nesulaukęs jam paskambino. V. S. greitai atėjo, jie pasisveikino ir jis (V. S.) nuėjo link tualeto. Tuo metu prie jo (V. P.) priėjo kitas pasienio pareigūnas, dabar žino, kad tai G. L., jis jo (V. P.) paklausė, ar jis (V. P.) pas Vygantą – dėl automobilio pirkimo (t. 7, b.l.23).

Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus paaiškinimus, kad jis negalėjo atlikti pasienio kontrolės patikrinimo V. P. atžvilgiu, kadangi jis nebuvo priėjęs iki pasienio kontrolės tikrinimo vietos, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis tokia nuteistojo pozicija, išeitų, kad jei asmenys akivaizdžiai vengia prieiti prie pasienio kontrolės tikrinimo vietos, o yra administraciniame pastate (kur pagal bylos aplinkybes buvo V. P.), t. y. kaip šiuo atveju prie kavos aparato, jie lieka nepatikrinti, nors budintys pareigūnai juos akivaizdžiai mato. Akivaizdu, kad šioje byloje, pareigūnas G. L. V. P. pamatė, bendravo su juo, taigi galėjo ir privalėjo tokio asmens dokumentus patikrinti, tačiau šios savo pareigos neatliko.

Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo paaiškinimai, jog jis nematė iš kur atėjo V. P., jo dokumentų netikrino, nes suprato, kad tikrinimo procedūrą atlieka V. S., apie automobilio pirkimą-pardavimą nieko nežinojo, turi būti vertinami kaip gynybiniai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Priimant nuosprendį pagrįstai remtasi V. P. parodymais, V. P. parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi viso proceso metu, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų patikimumu, juos patvirtina (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP vaizdo kameromis užfiksuoti 2008-03-06 vaizdo įrašai ir nuotraukos (t. 3, b. l. 144-145, 163-179, t. 4, b. l. 1-22).

V. S. paaiškinimus, kad jis nesakė G. L. apie planuojamą automobilio pardavimą, teismas taip pat pagrįstai vertino kritiškai ir atmetė. V. S. ir G. L. buvę bendradarbiai, kartu atliko tarnybą, todėl V. S. buvo suinteresuotas duoti G. L. palankius parodymus. Byloje liudytojų V. K., G. P. parodymais, vaizdo įrašu bei nuotraukomis nustatyta, kad V. P., perėjęs valstybės sieną, nuėjo tiesiai į (duomenys neskelbtini) PKP administracinį pastatą, o iš ten į automobilių stovėjimo aikštelę. Tuo metu būtent G. L. buvo atsakingas už atvykstančių į Lietuvos Respubliką asmenų dokumentų patikrinimą ir jų duomenų įvedimą į VSAT informacinę sistemą, tačiau G. L., vietoje to, kad sąžiningai atliktų tarnybines pareigas ir patikrintų V. P. vykimo per valstybės sieną teisėtumą, be atitinkamo leidimo ir nesant būtinumo paliko savo darbo vietą, nuėjo pasisveikinti su V. P., nepareikalavo jo dokumentų, nesiaiškino V. P. buvimo (duomenys neskelbtini) PKP tikslo. G. L., būdamas statutinis valstybės pareigūnas, netinkamai atliko jam pavestas pareigas, tuo pažeidė 2000-05-09 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 25 str., įpareigojančio VSAT pareigūnus atlikti patikrinimą pasienio kontrolės punktuose, reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 p., kuris nustato, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę, 2004-04-28 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-143 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos 1 p., kuris nustato asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną teisėtumo tikrinimą bei kitus tikrinimo veiksmus, 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 7 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 7 p., kurie įgalioja tarnybos pareigūną atliekant asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę tikrinti asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daryti juose reikiamas žymas, tikrinti nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informaciniuos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones, sulaikyti neteisėtai kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones, 25 str. reikalavimus, kurie įpareigoja tarnybos pareigūną saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, VSAT prie LR VRM vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 244.4 p., 244.6 p., 244.7 p., 244.8 p. ir VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2006-11-13 d. įsakymu Nr. 4-605 patvirtintos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 6.3.5 p., 6.3.7. p., 6.3.8. p. ir 6.3.9. p. reikalavimus, kurie įpareigoja pareigūną, vykdantį užduotį „Dokumentų tikrinimas“, Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius, prireikus dokumento pateikėją paklausti dėl pateiktų dokumentų, kelionės pobūdžio, tikslo ir kitų aplinkybių, reikalingų valstybės sienos kirtimo teisėtumui įvertinti; patikrinus dokumentus, priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka patikrinus dokumentus žymėti datos spaudais, daryti dokumentuose kitas būtinas žymas, VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2007-03-30 įsakymu Nr. 4-207 patvirtinto VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo IV dalies 7 p., 8 p, ir 20 p., kurie įpareigoja sargybų būrio vyresnįjį pasienietį vykdyti Europos sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių, Vyriausybės nutarimų, VSAT, rinktinės vado įsakymų, nurodymų ir kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių valstybės sienos kontrolę bei asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną tvarką, reikalavimus, vykdyti valstybės sienos kontrolę, jos kirtimo ir pasienio teisinio režimo kontrolę, sulaikyti asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes be galiojančių dokumentų arba kitaip pažeidusius valstybės sienos režimą, prireikus pristatyti į užkardas, pasienio kontrolės punkto arba muitinės patalpas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad G. L. dėl neatsargumo, veikdamas esant nusikalstamam pasitikėjimui, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias esmines jo tarnybos funkcijas.

Akivaizdu, kad dėl G. L. netinkamo pareigų atlikimo atsirado padariniai-didelė žala valstybei. Ši žala yra neturtinio pobūdžio, ji pasireiškė VSAT autoriteto sumenkinimu, pasienio pareigūno vardo diskreditavimu, visuomenės nepasitikėjimo VSAT pareigūnais sukėlimu. Pareigūnas, netinkamai atlikdamas jam pavestas pareigas, visuomet pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja pareigūno vardą, kas visuomenėje sukelia nepasitikėjimą ne tik ta tarnyba, kurioje dirba pareigūnas, bet ir visa valstybės tarnybos sistema. Netinkamai atlikdamas pareigas, G. L. diskreditavo valstybės tarnautojo, pasienio pareigūno vardą, tokiais veiksmais sukėlė visuomenės nepasitikėjimą pasienio pareigūnais bei visa Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir iškraipė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas bei veiklos principus, be to, sudarė sąlygas Baltarusijos Respublikos piliečiui neteisėtai pereiti valstybės sieną, t. y. padaryti nusikalstamą veiką. Tokios pasekmės pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintos kaip didelė žala valstybės interesams.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai pritaikė įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Teisėjai Sigita BieliauskienėViktoras Dovidaitis Arūnas Kisielius