Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-16 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovas pateikė prieštaravimą dėl 2016-06-16 preliminaraus sprendimo, prašo priimtą preliminarų sprendimą pakeisti. Nurodė, kad faktiškai pinigus skolinosi iš ieškovės dabar jau mirusio sutuoktino V. K., tačiau savo vardu dėl asmeninių priežasčių jis skolinti pinigų negalėjo ar nenorėjo, todėl skolos raštas surašytas ieškovės vardu. Pasiskolino tik 25.000,00 Lt, o skolos dokumente įrašė 45.000,00 Lt sumą kartu su paskaičiuotomis palūkanomis. Pažymėjo, kad iki 2016 m. gegužės mėn. yra grąžinęs ieškovei 7387,80 Eur sumą: 2010 m. gruodžio mėn. grąžino 1200 Lt (347,80 Eur), o nuo 2011 metų iki 2016 m. gegužės mėn. kiekvieną mėnesį mokėjo po 110 Eur. Iki ieškovės sutuoktinio mirties pinigus perduodavo jam, o paskui – ieškovei. Pinigus perduodavo grynaisiais į rankas, ir jokių įrodymų apie pinigų perdavimą nereikalavo, kadangi ieškove ir jos sutuoktiniu pasitikėjo. 2016 m. gegužės mėn. pradžioje ieškovė paskambino ir paprašė likusią skolos sumą grąžinti anksčiau. Laiko, kad ieškovės reikalavimas grąžinti visą skolos dokumente nurodytą sumą, neatsižvelgiant į faktiškai atliktus dalinius mokėjimus ir grąžintas sumas, yra nesąžiningas.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo 2016-06-16 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsakovas skolos nėra grąžinęs, į teismą ilgai nesikreipė, nes atsakovas vis žadėdavo skolą grąžinti. Su atsakovu kas keletą mėnesių susiskambindavo telefonu, tačiau jis nuolat kartodavo, jog pinigų šiuo metu neturi, prašė laukti. Pabijojusi, kad sueis senaties terminas dėl skolos išieškojimo, kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo 2016-06-16 preliminarų sprendimą pakeisti. Paaiškino, kad faktiškai pinigus skolinosi iš ieškovės sutuoktinio, kuris mirė 2011 m. kovo mėn. Pinigus grąžindavo dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas 200-300 Lt, vėliau 100-150 Eur. Pakvitavimų apie pinigų perdavimą neėmė, nes tarp šalių buvo pasitikėjimas. Pats sau niekur nefiksavo, kiek pinigų yra grąžinęs, tačiau paskaičiavo vidurkį pagal tai, kiek paprastai per mėnesį grąžindavo, ir susidarė 7387,80 Eur grąžinta suma.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2010-12-03 paskolos raštelį ieškovė paskolino atsakovui 13.032,90 Eur (45.000,00 Lt). Paskolos grąžinimo terminas nurodytas nebuvo. 2016-05-12 reikalavimu ieškovė pareikalavo atsakovą per septynias dienas grąžinti 13.032,90 Eur sumą ir sumokėti 3258,22 Eur palūkanų, skaičiuojant 5 procentus už laikotarpį nuo 2011-05-12 iki 2016-05-12.

Dėl skolos priteisimo

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (ginčui aktuali CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-12-31). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju atsakovas, iš dalies nesutinkantis su ieškiniu, tvirtina, kad faktiškai pasiskolino tik 20.000,00 Lt, o 45.000,00 Lt paskolos suma įrašyta kartu su paskaičiuotomis palūkanomis, be to, nurodo, kad yra grąžinęs 7387,80 Eur sumą.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas 2010-12-03 surašė raštą, kuriame nurodė, jog iš ieškovės pasiskolino 45.000,00 Lt. Taigi, atsižvelgiant į 2010-12-03 skolos rašto turinį, iš kurio seka, kad atsakovas kaip pinigų gavėjas pasiskolino iš ieškovės 45.000,00 Lt, į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog iš tiesų gavo tik 20.000,00 Lt, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo šio skolos dokumento neginčijo, pripažįstama, kad ieškovė įrodė pinigų – 45.000,00 Lt - perdavimo atsakovui faktą ir paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą.

Be to, vertinant atsakovo teiginius, kad jis yra grąžinęs dalį, sudarančią 7387,80 Eur, paskolos sumos, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tokio pobūdžio bylose: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Byloje esant nustatyta tarp šalių buvus sudarytai paskolos sutarčiai ir atsakovui esant perduotai 45.000,00 Lt sumai, dalies sumos grąžinimo faktą, ieškovei neigiant esant su ja iš dalies atsiskaityta, privalo įrodyti atsakovas. Šiuo atveju atsakovas neturi ieškovės išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis bent iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti. Atsakovas 7387,80 Eur sumos ieškovei grąžinimą įrodinėja savo paaiškinimais, tačiau pažymėtina, kad šalies paaiškinimai, kai jų patikimai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais, kadangi atsakovas yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, jo paaiškinimai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė dalies skolos grąžinimo fakto ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį bei CK 6.873 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl paskolos grąžinimo termino, su ieškove nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove pilnai ar iš dalies atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 13.032,90 Eur negrąžintos paskolos.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.872 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog sutartis yra atlygintinė. Šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo, o ir neginčijo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). To paties straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Lietuvos banko skelbiamais statistiniais duomenimis 2010 metų gruodžio mėn. paskolų namų ūkiams vidutinė metinė palūkanų norma buvo 7,54 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą ir teismas tokio pobūdžio byloje negali peržengti ieškinio ribų, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3258,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-05-12 iki 2016-05-12.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas 2016-06-16 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 183,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 430 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 430 straipsniais, teismas

nusprendė:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei D. K. iš atsakovo J. U. priteista 13032,90 Eur negrąžintos paskolos, 3258,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 16291,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 483,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.