- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1328-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42677-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Julius Sakalauskas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (2020 m rugpjūčio 11 d. prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 5 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, šiomis aplinkybėmis:
jis 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių gatvių sankryžoje sukdamas į kairę – į Olimpiečių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, ir 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Rinktinės gatvės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Olimpiečių gatve ir sukdamas į kairę – į Olimpiečių gatvę, nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, per Olimpiečių gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją I. B., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu po darbų ir po sporto klubo, buvo puikios formos, nesijautė nei išsiblaškęs, nei pavargęs, nebuvo nuo nieko apsvaigęs. Vairavo itin atsargiai, kaltinime minėtoje sankryžoje sustojo, degant žaliam šviesoforo signalui praleido visas mašinas, visą laiką stebėjo sankryžą ir matė visus praeinančius žmones. Būtų galėjęs apibūdinti visų veidus, kaip kas atrodė, ką buvo apsirengę. Visada atidžiai stebi perėją, kad ji būtų tuščia. Pamatęs, kad yra pakankamai didelis atstumas nuo artėjančių per tiltą automobilių iki jo ir degant tam pačiam žaliam šviesoforo signalui, nusprendė, kad jau laikas važiuoti jam. Prieš tai dar pamatė juodos spalvos „Porsche“, kuris stabdė viduryje tilto, dar kartą apžiūrėjęs perėją, ramiai pradėjo daryti posūkį. Nesupranta nei kaip, nei iš kur ponia I. atsidūrė perėjoje. Gal kaltas ūkanotas metas, blogas gatvės apšvietimas. Tai buvo labai netikėta. Jo greitis buvo minimalus, pamatęs moterį iš karto stabdė, smūgis buvo tikrai nestiprus, ji atsirėmė į automobilį ir parkrito. Nebuvo nei didelio smūgio, nei ilgo stabdymo žymių. Matomai to kritimo metu įvyko sužalojimai. Dėkingas, kad dabar ponia I. sveika, gyva. Ne kartą su ja bendravo, padėjo jai viskuo, kuo galėjo, jiedu susitaikė ir nukentėjusioji neturi jam priekaištų ir pretenzijų, su ja buvo atsiskaityta už visą patirtą žalą, išsiskyrė draugiškai. Yra jai labai dėkingas, kad ji taip supratingai priėmė visą šitą liūdną faktą. Niekada nėra turėjęs panašių įvykių, buvo didelis šokas. Niekada nevairuoja automobilio neatsakingai. Ir taip lėtai važinėja mieste, viską stebi. Iki šito įvykio galėjo save rodyti pavyzdžiu, kaip reikia vairuoti. Po šio įvykio kelyje yra dar lėtesnis, dar atidžiau stebi aplinką. Tapo dėmesingesnis ir atsakingesnis vairuotojas. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą. Sutuoktinė laiduotoja pasirinkta todėl, kad su ja praleidžia visą savo laisvą laiką. J. yra jo žmona ir jų vaiko mama. Dar vieną vaiką turi iš kitų santykių, jam (duomenys neskelbtini) metai. Daug keliauja, su savo automobiliu per metus pravažiuoja per 50 000 km. Mašinoje su šeima praleidžia labai daug laiko. Be to, dar yra mama, kurios sveikata labai bloga, ji gyvena toli, virš 200 km. Per savaitę kartą, du važiuoja pas ją. J. daro jam labai didelę įtaką. Jos dėka įsiklauso į žmonių nuomonę, mažiau karščiuojasi, yra daug ramesnis. Keliauja tikrai labai daug. Automobilis pusę laiko naudojamas darbui, o kita pusė – šeimos poreikiams. J. dar neturi teisių. Vaikai gyvena skirtingose miesto pusėse. Jis pats su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) g., kuri yra daugiau kaip 20 km iki miesto centro, o kitas vaikas gyvena (duomenys neskelbtini). Vyresnysis vaikas labai daug praleidžia laiko su juo, todėl jis pats jį vežioja ir į darželį, ir visur kitur. Viešuoju transportu to padaryti būtų visiškai neįmanoma. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės ji negali pati savimi pasirūpinti. Ji gyvena už miesto, vienkiemyje, jos vyras yra (duomenys neskelbtini) metų, taip pat turi įvairiausių sveikatos problemų, be to, nevairuoja automobilio. Jiems reikia padėti, prižiūrėti. Netekus teisės vairuoti, visomis prasmėmis būtų katastrofa. Prarastų sutartį su savo užsakovu, prarastų pajamas, ko negali sau leisti, nes turi savo vardu būsto paskolą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.30 val. Vilniuje vairuojamu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Rinktinės gatve važiavo link sankryžos su Olimpiečių gatve. Nors jau buvo sutemę, tačiau dirbtinis gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Važiuojamoji dalis buvo šlapia. Degant žaliam šviesoforo signalui Rinktinės gatvės antra eismo juosta įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Olimpiečių gatve, kurioje ketino sukti į kairę – į Olimpiečių gatvę. Sankryžoje sustojęs praleido priešpriešais nuo „Mindaugo“ tilto važiavusius automobilius. Po to jis tęsė manevrą į kairę. Prieš įsukdamas į Olimpiečių gatvę, jis jokių pėsčiųjų ar kitų kliūčių nepastebėjo. Įsukęs į Olimpiečių gatvę, jis staiga prieš save kelio važiuojamojoje dalyje pamatė moterį. Iškart pradėjo stabdyti tuo metu apie 10-15 km/h greičiu judėjusį automobilį, tačiau susidūrimo neišvengė. Moteris atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį, ties viduriu, ir slystelėjusi nugriuvo. Smūgis nebuvo stiprus, po jo ant automobilio neliko apgadinimų. Išlipęs iš sustabdyto automobilio nuėjo prie partrenktos moters. Nors akivaizdžių pėsčiosios sužalojimų nesimatė, pastaroji skundėsi skausmais. Jis padėjo jai atsikelti ir pasodino į savo automobilį. Po to jie laukė atvykstant iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir policijos pareigūnų. Įvykio metu nukentėjusioji vilkėjo tamsių spalvų drabužius. Įvykio vietoje ties perėja gatvės apšvietimo žibintai veikė tik iš dešinės pusės. Labai gailisi dėl eismo įvykio. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Norėtų su ja susitaikyti. Jis narkologinėse ar psichiatrinėse įstaigose nesigydė, į jų įskaitas neįrašytas (b. l. 102-104).
Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val. Vilniuje ėjo į darbą. Praėjus „Mindaugo“ tiltą, jai šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja reikėjo kirsti Olimpiečių gatvę. Buvo šalta, tamsus paros metas, gatvės apšvietimas įjungtas. Šaligatviu priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, pėstiesiems dar degė raudonas šviesoforo signalas. Netrukus, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji įžengė į Olimpiečių gatvės kelio važiuojamąją dalį ir normaliu žingsniu maždaug perėjos viduriu ėjo į kitą kelio pusę. Kai jau buvo praėjusi pusę kelio, ji staiga pajuto smūgį į kūną. Nesuprato, kas įvyko. Greičiausiai smūgio metu trumpam buvo praradusi sąmonę. Pamena tik tarsi „ugnį akyse“, po to „krentančius juodus lapus“. Po to jau susivokė gulinti ant kelio. Prie jos pribėgo vyras, kaip vėliau suprato – ją partrenkusio automobilio vairuotojas, kuris teiravosi, ar gali padėti. Pasakius, kad ji „ėjo per žalią“, vyras atsiprašė, nurodė jos nematęs, nes ji buvo be šviesą atspindinčio elemento, t. y. atšvaito. Tada ji parodė vairuotojui turėjusi atšvaitą, kuris buvo prisegtas prie rankinuko. Jai labai skaudėjo nugarą ir kojas. Vairuotojas padėjo jai atsikelti ir pasodino į savo automobilį. Įvykio vietoje susirinko daug žmonių, kurie siūlė jai pagalbą. Gana greitai atvažiavo policija bei greitoji medicinos pagalba. Medikai ją išvežė į „Lazdynų“ ligoninę. Nustačius rankos piršto lūžį, ji tą patį vakarą buvo išleista gydytis į namus. Gydymą tęsė (duomenys neskelbtini). Jai labai skauda kairę ranką ir koją, kuri visa mėlyna. Taip pat labai skauda dešinę koją ties kirkšnimi, namuose vos gali judėti. Poliklinikoje gydytojas įtarė lūžį ties kirkšnimi ir nukreipė magnetiniam rezonansui į kitą gydymo įstaigą. Prašo remiantis jos poliklinikos ir ligoninės medicininiais dokumentais nustatyti jos patirto sveikatos sutrikdymo mastą. Eismo įvykio metu nukentėjo, todėl patyrė žalos. Jai pranešta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas ją partrenkęs automobilis. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas buvo su ja susisiekęs, jie kalbėjosi telefonu. Vairuotojas jos labai atsiprašinėjo (b. l. 68; 69).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. apie 17.17 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „Porsche Macan“ Mindaugo tiltu nuo Žygimantų gatvės pusės pirma eismo juosta privažiavo reguliuojamą sankryžą su Olimpiečių gatve, kurioje ketino sukti į dešinę, t. y. į Olimpiečių gatvę. Buvo sutemę, ūkanota, šlapdriba. Kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia. Jo judėjimo krypties atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis sankryžoje pradėjo posūkio manevrą į dešinę, tačiau netrukus sustojo. Tuo pačiu metu žalias šviesoforo signalas degė ne tik jam, bet ir Olimpiečių gatvę kertantiems pėstiesiems, kuriuos reikėjo praleisti. Sustojo, nes pastebėjo, kad jam iš dešinės pusės reguliuojama pėsčiųjų perėja per Olimpiečių gatvę lėtu žingsniu eina senyvo amžiaus pėsčioji. Kai pamatė pėsčiąją, ji nuo dešiniojo šaligatvio jau buvo nuėjusi apie dviejų metrų atstumą. Jo automobilis prieš perėją stovėjo pirmas. Laukė, kol pėsčioji atlaisvins kelią ir jis galės tęsdamas važiavimą saugiai baigti posūkio manevrą. Kai moteris buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, jam iš už nugaros (iš kur tiksliai, pasakyti negali) atvažiavęs automobilis „Subaru Outback“ pėsčiąją partrenkė. Šis automobilis važiavo ganėtinai greitai. Prieš susidūrimą automobilio stabdymo kelias buvo labai trumpas arba jo išvis nebuvo. Stabdymo garso negirdėjo. Pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekine dalimi, maždaug ties viduriu. Moteris nuo smūgio nežymiai užvirto ant variklio dangčio, po ko nukrito ant kelio važiuojamosios dalies. Po partrenkimo praėjus apie 2-3 sekundžių laiko tarpui, pėsčiajai pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Iš automobilio „Subaru Outback“ iššokęs vairuotojas pribėgo prie partrenktosios. Jis jai padėjo atsikelti ir pasodino savo automobilyje. Prie automobilio priėjusios trys moterys rodė vairuotojui telefoną ir kažką jam aiškino. Supratęs, kad kiti žmonės apie įvykį pranešė specialiosioms tarnyboms ir automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas nepaliks įvykio vietos, jis išvažiavo. Važiuodamas Olimpiečių gatve matė policijos ekipažą su įjungtais šviesos ir garsiniu signalais, kuris, tikėtina, važiavo į eismo įvykio vietą. Kitą dieną policijos internetinėje svetainėje parašė pranešimą, kuriame nurodė buvęs eismo įvykio liudytoju (b. l. 45-50).
Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., po 17.00 val. (tikslaus laiko neprisimena) Vilniuje kartu su draugėmis I. ir J. ėjo Rinktinės gatvės šaligatviu link ties „Mindaugo“ tiltu esančios sankryžos, reguliuojamos šviesoforais. Nors jau buvo sutemę, tačiau gatvėje buvo įrengtas gatvės apšvietimas, kuris veikė. Eidama pastebėjo priekyje jų buvusioje sankryžoje reguliuojama pėsčiųjų perėja per Olimpiečių gatvės kelio važiuojamąją dalį normaliu žingsniu einančią pėsčiąją. Tuo metu pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Po to ji pamatė, kaip į sankryžą iš Rinktinės gatvės įvažiavęs automobilis buvo pasuktas į kairę ir įvažiavo į Olimpiečių gatvę. Iškart po to automobilis priekiu kliudė pėsčiąją. Smūgis buvo „nemažas“. Po to, kai pėsčioji atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, ji smūgio buvo nublokšta į priekį ir nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Iš sustabdyto automobilio iššokęs vairuotojas pribėgo prie gulinčios pėsčiosios. Pastaroji buvo sąmoninga, bandė keltis. Vairuotojas padėjo pėsčiajai atsistoti ir, kadangi buvo šalta, pasodino ją į savo automobilį. Vairuotojas sutiko su jų pasiūlymu kviesti greitąją medicinos pagalbą. Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė jos draugė I. Policija ir medikai į įvykio vietą atvyko greitai (b. l. 57-60).
Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojos D. Š.(b. l. 52-54).
Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojos D. Š.(b. l. 63-66).
2021 m. gruodžio 8 d. į eismo įvykio vietą atvykusio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo priemonę (alkotesterį), buvo nustatyta, kad tiek R. R., tiek nukentėjusioji I. B. yra blaivūs (b. l. 8).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių – Žvejų gatvių sankryžoje, Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, ties minėtų gatvių sankirta. Bendras Olimpiečių gatvės kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis ties sankirta yra apie 9,8 m, ją sudaro dvi eismo juostos, skirtos važiuoti link sankirtos, ir viena – priešinga kryptimi (t. y. nuo sankirtos „Žirmūnų“ tilto kryptimi). Sankryžoje, Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, apie 5,5 m atstumu nuo gatvių sankirtos yra įrengtos horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtos šviesoforais reguliuojamos apie 1,7 m pločio pėsčiųjų perėja ir apie 2,5 m pločio dviračių pervaža (įrengta iškart už perėjos, žiūrint nuo sankirtos), skirtos pėstiesiems ir dviratininkams kirsti Olimpiečių gatvę. Maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Eismo įvykio metu R. R. vairuotas automobilis „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, jos eismo pusėje, skirtoje važiuoti kryptimi nuo sankirtos link „Žirmūnų“ tilto. Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas minėta eismo kryptimi, kelio ilgio atžvilgio – apie 5,5 m atstumu už sankirtos, visu korpusu įvažiavęs į už sankirtos esančių pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos ribas (t. y. užkirtęs kelią pėsčiųjų ir dviračių eismui). Įvykio vietoje ties automobiliu ir artimoje aplinkoje ant važiuojamosios dalies dangos nebuvo rasta ratų padangų paliktų stabdymo ar slydimo žymių (pėdsakų). Ant automobilio akivaizdžių apgadinimų nebuvo (užfiksuota, kad ant automobilio variklio priekinių grotelių buvo „nubrauktos“ dulkės/purvas, t. y. galima automobilio vieta, kuria buvo kontaktuota su pėsčiąja) (b. l. 12-26).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Minėta baudžiamojo įstatymo norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal šį straipsnį (nurodytą jo dalį), būtina nustatyti, kokį konkretų Kelių eismo taisyklių reikalavimą pažeidė kaltininkas.
Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, nukentėjusiosios ėjimo kryptis ir buvimo vieta kontakto su kaltinamojo automobiliu metu, eismo įvykio metu kilusios pasekmės jokių abejonių nekelia. Faktą, jog 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val. šviesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu R. R. vairuojamas automobilis kliudė per pėsčiųjų perėją einančią nukentėjusiąją, patvirtina tiek paties kaltinamojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios I. B. parodymai, liudytojų A. G., D. Š., I. V., J. A., kurių akivaizdoje įvyko eismo įvykis, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis R. R. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš Rinktinės gatvės antros eismo juostos suko į kairę, į Olimpiečių gatvę. Praleidęs priešpriešais važiuojančius automobilius, būdamas įsitikinęs, kad kliūčių manevrui nebėra, įsuko į Olimpiečių gavę ir tik tuomet priešais automobilį važiuojamoje kelio dalyje pastebėjo nukentėjusiąją. Nedelsdamas stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Moteris atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, po ko parkrito ant grindinio. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina nukentėjusiosios I. B. teiginiai, kad per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, kirsdama Olimpiečių gatvę, perėjusi pusę gatvės, pajuto smūgį į kūną, po ko pajautė, kad jau guli ant kelio. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie eismo įvykį iš esmės patvirtina liudytojų A. G., D. Š., I. V., J. A. parodymai. Visi šie asmenys patvirtino matę, kaip per pėsčiųjų perėją Olimpiečių gatvėje degant žaliam šviesoforo signalui einančią moterį maždaug ties kertamos gatvės viduriu partrenkė iš Rinktinės gatvės įsukęs automobilis, kliudydamas ją priekiu. Po kontakto su automobiliu moteris parkrito ant važiuojamosios kelio dalies.
Teismų praktikoje, nagrinėjant eismo įvykių bylas, nuosekliai akcentuojama, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Pažymėtina, kad eismo įvykio metu abiem jo dalyviams: tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajai degė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis judėti. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje Kelių eismo taisykles neabejotinai pažeidė automobilio vairuotojas, kadangi būtent jam Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų nuostatos numatė pareigą praleisti jo važiavimo kryptimi atsiradusią kliūtį – į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią pėsčiąją. Nagrinėjamu atveju pirmenybę judėti turėjo pėsčioji, o ne automobilis. Teismui nekyla abejonių, kad KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo, R. R. teisinosi nepastebėjęs pėsčiosios, nors atidžiai stebėjęs sankryžą ir vertinęs situaciją joje, prieš pradėdamas manevrą. Galimai jam laiku pastebėti kliūtį sutrukdė tamsus paros metas, šlapias asfaltas, neteisingai paskirstytas dėmesys eismo dalyviams. Dėl R. R. padaryto Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų pažeidimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu nukentėjusioji, kirsdama Olimpiečių gatvės važiuojamąją dalį, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, keliamų pėsčiajam. Per gatvę ji ėjo tam skirtoje vietoje, degant žaliam šviesoforo signalui. Atitinkamai kilę padariniai – sunkus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini išimtinai su kaltinamojo veiksmais – jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad būtent dėl R. R. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. R. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas R. R. gynėjo prašymas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, perduodant jį sutuoktinės J. R. atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog R. R. pirmą kartą teisiamas dėl nusikaltimo padarymo, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiąja I. B., kuri atleido kaltinamajam ir nereiškia jam jokių pretenzijų. Visa nukentėjusiajai eismo įvykiu padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai jai atlyginta. 2022 m. vasario 14 d. šalys pasirašė tai patvirtinantį susitaikymo protokolą. Kaltinamasis išgyvena dėl jo neatsargiais veiksmai sukeltų neigiamų pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, itin kritiškai vertina įvykį. Prašoma atsižvelgti, jog galiojančių administracinių nuobaudų R. R. eismo įvykio dieną neturėjo, po eismo įvykio nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, jog ateityje R. R. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo sutuoktinę, kuri teigiamai charakterizuojama darbdavio, nėra teista ir nebausta administracine tvarka. Kaip artimiausias R. R. asmuo ji galės jam daryti teigiamą įtaką (b. l. 143).
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu prašymą palaikė.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. R. nurodė, jog yra kaltinamojo sutuoktinė, prašo vyrą perduoti jos atsakomybei. Visą laiką, išskyrus darbo valandas, jiedu jau penkerius metus leidžia kartu. Negalėtų net atsiminti atvejo, kad R. būtų buvęs kažkur su draugais be jos. Jie yra šeima, turi bendrą hobį, savaitgalius leidžia su vaikais: bendru jų ir R. vaiku iš ankstesnių santykių. Ji yra suinteresuota, kad vaikai iš tėvo matytų gerą pavyzdį ir tikrai dės pastangas, kad jis daugiau nenusižengtų. Jiedu daug kalbasi, kas atsitiko, kur pritrūko atidumo, kad nutiko šis eismo įvykis. Garantuoja už vyrą, kad daugiau pažeidimų jis nepadarys. Jų pažinties pradžioje R. buvo karštakošis, daug skubėdavo. Jinai jį keičia. Jos nuomonę R. visada priima. Mano, kad daro jam teigiamą įtaką. Jos nuomone, vyras atsakingai vairuoja. Jiems važiuojant kartu, pastabų sakyti nereikia. Jis geras, idealus tėvas. Rūpinasi tiek savo, tiek jos tėvais. Ji pati yra neteista ir neturi jokių administracinių nuobaudų. Studijuoja dviejose aukštosiose mokyklose, dirba (duomenys neskelbtini). Turi savarankiškas pajamas (uždirba 700 eurų), kurių savoms reikmėms užtenka, tačiau šeimos išlaikymas yra ant R. pečių. Jie visai neseniai įsigijo namus, turi bendrą paskolą būstui, mėnesio įmoka beveik 800 eurų, vaikų darželiai mokami, dar reikia padėti tėvams. Papildomų pajamų nėra, visos išlaidos suplanuotos.
BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. R. praeityje niekada nebuvo teistas (jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius buvo nutrauktas), pastarųjų penkerių metų duomenys apie administracines nuobaudas rodo, kad eismo įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų jis neturėjo, nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgtina, jog R. R. padarė nusikaltimą neatsargia kaltės forma. Viso proceso metu nuo pat pradžių savo kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai išgyvena dėl padarytos veikos, kritiškai ją vertina ir gailisi. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo asmenybė atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas. Manytina, vien dalyvavimas baudžiamajame procese R. R. padarė tam tikrą poveikį, kuris turėtų sustiprinti jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo R. R. žmona J. R. taip pat charakterizuojama tik teigiamai, mokosi ir dirba, neteista ir nebausta administracine tvarka. Tik teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris ją apibūdina kaip atsakingą, punktualią, darbą be priekaištų atliekančią darbuotoją, jautrią, empatišką ir pozityvią (b. l. 145). Kaip sutuoktinė ir vaiko mama ji yra itin artimas žmogus kaltinamajam, galintis daryti jam teigiamą poveikį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio išvardintos sąlygos ir pagrindai atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo bei jo sutuoktinės J. R. prašymas tenkintinas, R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant J. R. Atsižvelgiant, jog šeima augina du mažamečius vaikus, turi nemažų finansinių įsipareigojimų dėl būsto paskolos, laiduotojos pajamos nėra didelės, laidavimas nustatytinas be užstato.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Prokuroras prašė uždrausti R. R. vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Tuo tarpu kaltinamasis per savo gynėją pateikė prašymą netaikyti jo atžvilgiu baudžiamųjų priemonių, nurodydamas, jog kaltinamojo atliekamas režisieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kasdienio automobilio vairavimo, jis augina du mažamečius vaikus, kuriais kasdien rūpinasi. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, jų gyvenamąsias vietas ir šias įstaigas skiria 10 ir 17 km, o R. R. sutuoktinė teisės vairuoti neturi. Kaltinamojo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra silpnos sveikatos, turi judėjimo problemų, dėl apsunkinto judėjimo jai reikalingos pagalbinės priemonės (pateikė šį faktą patvirtinančius medicininius dokumentus). R. R. rūpinasi savo mama, lanko ją, perka jai vaistus, maistą, vežioja į gydymo įstaigas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų itin neigiamų pasekmių ne tik kaltinamajam, tačiau ir nuo jo priklausomiems žmonėms. R. R. negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui ir prarastų pajamas ir lėšų išlaikyti šeimai. Negalėtų paremti mamos. Dėl didelių atstumų iki vaikų ugdymo įstaigų ir galimybės į jas patekti viešuoju transportu nebuvimo tektų keisti ugdymo įstaigas, kas neigiamai paveiktų mažamečių psichologinę būseną (b. l. 146).
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; jos padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu, nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais rūbais, ant drabužių neturėjo aiškiai matomų atšvaitų, išskyrus simbolinį ant rankinės; taip pat tai, jog R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog būtų buvęs viršytas greitis ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka atliekant posūkio sankryžoje manevrą, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas; tai, kad po eismo įvykio kaltinamasis nedelsdamas ėmėsi rūpintis nukentėjusiąja, padėjo atsikelti, nusivedė į savo automobilį, kur buvo laukiama tarnybų; tai, kad iki teisminio bylos nagrinėjimo atlygino prašomos neturtinės žalos dalį, kurios nepadengė jo, kaip transporto priemonės valdytojo, atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė; tai, kad kaltinamojo darbinei veiklai yra svarbi galimybė vairuoti transporto priemones, jo pajamos sudaro pagrindą šeimos išlaikymui ir pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų vykdymui; R. R. dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi; į nukentėjusiosios poziciją, kuri susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, nurodė, jog visa prašoma turtinė ir neturtinė žala jai yra atlyginta, jokių pretenzijų R. R. ji neturi ir neturės ateityje (b. l. 115); tai, kad R. R. eismo įvykio padarymo metu neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiau kaip metus iki įvykio nebuvo baustas už naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, kas liudija, jog asmuo nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tačiau siekiant, kad R. R. atžvilgiu būtų priimtas teisingas ir jo padarytai veikai adekvatus sprendimas, vadovaujantis BK 71 straipsniu, jam skirtina kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo/kaltinamojo asmenybę, nėra per griežta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, – nukentėjusiajai vis tik padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo asmenybę (nors eismo įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau praeityje ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį parenkant nežymiai viršijantį įstatymo numatytą minimalų. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, užtikrinančių eismo dalyvių saugumą.
Dėl kitų procesinių klausimų
Kardomoji priemonė R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo, nėra tikslinga ją skirti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšta civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes visa jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padaryta turtinė žala (102,47 eurų dydžio suma) ir dalis neturtinės žalos (7 704 eurų dydžio suma) buvo atlyginta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta R. R. vairuota transporto priemonė) lėšomis. Likusią neturtinės žalos dalį (200 eurų dydžio sumą) savanoriškai atlygino pats R. R. (b. l. 115). AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 8 d. pranešimu patvirtino, kad draudimo bendrovė, atlygindama I. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytą neturtinę ir turtinę žalą, išmokėjo, atitinkamai, 7 704 eurų ir 102,47 eurų dydžio kompensacijas (b. l. 94).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955. Įmoką patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti R. R., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. R., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.