Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-126-513/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2S-126-513/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12454-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
N. A.
Atsakovas
T. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-126-513/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12454-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo T. A. priešieškinį ieškovei N. A., išvada teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-838/2017 patvirtinta ieškovės N. A. ir atsakovo T. A. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, T. A. priešieškinį dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5072-512/2016 nustatytos nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. A. priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2017 m. liepos 28 d.Atsakovas T. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. rugpjūčio 23 d. padavė pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-402-838/2017 argumentuodamas, jog ieškovė N. A. jam kliudo bendrauti su sūnumi M. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13966-838/2017 atsakovo T. A. prašymas patenkintas ir jam išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-402-838/2017.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė N. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir T. A. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.Argumentuoja, jog atsakovas prašymą grindžia motyvu, kad jam neleidžiama bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau savo teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė.Teismas atsakovo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis išimtinai atsakovo teiginiais, nepranešęs jai, nesuteikęs galimybės pateikti argumentus ir atsakovo teiginius paneigiančius įrodymus. Vykdomojo rašto dėl nevykdomos taikos sutarties išdavimas siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovas nenurodė, kokios konkrečiai taikos sutarties dalies ji neįvykdė ar nevykdo, priešingai, pats atsakovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, nes gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsakovas argumentuoja, jog atskirasis skundas nepagrįstas įrodymais. Teigia, kad poreikis gauti vykdomąjį raštą kilo dėl to, kad ieškovė nesilaikė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dėl jo bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatymo. Atsakovo teigimu, nors ieškovė pasižadėjo netrukdyti jam bendrauti su sūnumi, šio pažado nesilaikė, pavyzdžiui, vienašališkai telefonu atšaukė savaitgalinį pasimatymą su sūnumi prieš pat jam prasidedant.Taip pat nurodo, kad sūnus M. buvo gydomas ligoninėje, tačiau gydymo įstaiga telefonu informacijos apie sūnaus sveikatą jam nesuteikė argumentuodama, kad vaiko motina informaciją yra uždraudusi teikti bet kokiems asmenims, įskaitant ir vaiko tėvą, nebent šis atvyktų asmeniškai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė tokį draudimą nurodė sąmoningai, piktybiškai, žinodama, kad jis tuo metu atostogavo užsienyje ir į gydymo įstaigą atvykti negalėjo. Teigia, kad taikos sutartimi ieškovė yra įsipareigojusi atsakyti į jo elektroninius laiškus dėl sūnaus per 3 kalendorines dienas ir šios pareigos taip pat nesilaiko. Prašo nepriimti ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. prašymo, kurį įvardija kaip patikslintą atskirąjį skundą, o jei šio procesinio dokumento priėmimo klausimas jau išspręstas, palikti jį nenagrinėtą. Nurodo, kad ieškovė pavėlavo pateikti įrodymus, t. y. jo ir nepilnamečio sūnaus M. susirašinėjimas yra užfiksuotas jau po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau susirašinėjimų su sūnumi iki jo kreipimosi į teismą nebuvo, nes tam kliudė ieškovė. Pažymi, jog pats vykdomojo rašto išdavimas savaime nesukels ieškovei jokių neigiamų pasekmių, jei ji taikos sutartį vykdys tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovui išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-402-838/2017, teisėtumo ir pagrįstumo. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-838/2017, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, jog taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas prašymą išduoti vykdomąjį raštą motyvavo tuo, kad jam kliudoma bendrauti su sūnumi, tačiau šį teiginį konkretizuojančių aplinkybių nenurodė ir jį pagrindžiančių įrodymų pirmos instancijos teismui nepateikė. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, tačiau iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė atsakovui, pateikusiam prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan.Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais.Atsakovas dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi nepraėjus mėnesiui nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių kilo ginčas, ar taikos sutarties sąlygos geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar nereikia pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos.Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teismas specialiame interneto tinklalapyje paskelbė apie posėdžio datą, laiką ir vietą (CPK 133 str. 3 d.), tačiau procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka ieškovei neįteikė ir nesudarė galimybės jai pareikšti nuomonę dėl atsakovo prašymo, pateikti įrodymus, nors, minėta, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas sutinka su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis išimtinai atsakovo prašymu, nepranešus jai ir nesuteikus galimybės pateikti savo poziciją, argumentus ir atsakovo teiginius paneigiančius įrodymus, nesiaiškinus faktinių aplinkybių.Išduodamas vykdomąjį raštą teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis dar tebėra neįvykdyta (CPK 646 straipsnio 3 dalis), nes vykdomojo rašto paskirtis – užtikrinti tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą.Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl ieškovės papildomai pateiktų įrodymų, kuriuos turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašo išdavimo klausimą. Taip pat teismas nesprendžia šalių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų klausimo, kurių paskirstymas bus išspręstas išnagrinėjus atsakovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą iš naujo.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo atsakovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė ieškovei, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, neužtikrino nepilnamečio vaiko interesų, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant atsakovo prašymą iš naujo. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. A. 2017-08-23 prašymą išduoti vykdomąjį raštą byloje e2-402-838/2017 perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj