Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas G. Varanavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Kaunas 2007 m. birželio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjams advokatams Alfonsui Šarkai ir Algiui-Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Š. ir K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 180 str.1d. ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Taikant BK 63 str. 4 d., 9d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirta – dveji metai ir šešeri mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str.1 d. ir nuteistas dvejiems metams ir šešeriems mėnesiams laisvės atėmimo. Taikant BK 63str.4d., 9d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-11-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinė bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. P. ir A. J., kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. ir K. P., nuteisti už tai, kad bendrininkaudami ir veikdami vienoje grupėje su M. P. ir A. J., 2006 m. kovo 18 d., Kaune, priešais Ežero g. namą Nr. 8a, T. Š. padedant, t.y. sėdint automobilyje ir stebint, kad niekas neužkluptų, K. P., su bendrininkais prieš nukentėjusią R. B. panaudojus fizinį smurtą, t.y. vieną kartą įspyrus nukentėjusiai į nugarą, rankos kumščiu arba kitu nenustatytu kietu buku daiktu smogus galvą, pargriovus ant žemės ir laikant rankas, padarę nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiosios turtą – 250 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“, su jame buvusiomis „Pildyk“, „Labas“ ir „Ežys“ SIM kortelėmis.

Motyvuojamoji dalis

N. T. Š. ir K. P. apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmestini. Teismo skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos nei savo rūšimi, nei dydžiu.

LR BK 180 str. 1d. plėšimu laiko svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Šiuo konkrečiu atveju įvykio aplinkybės rodo, kad kaltinamiesiems važinėjant po Kauną bei pamačius, jog šaligatviu einančios merginos turi telefonus, pasiūlymas telefonus iš jų atimti bei paliepimas ties jomis sustoti, buvo pasakyti garsiai. Įvertinus tai, kad už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas su tais pačiais nuteistaisiais, kaltinamasis T. Š. pripažintas kaltu ir 2006 m. rugsėjo 12 d. (pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas) bei 2006 m. lapkričio 13 d. ( pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d ir nubaustas 1 m. 8 mėn. l. atėmimo bausme) nuosprendžiais, akivaizdu, jog apeliantas T. Š., teigdamas, kad jis nežinojo, ko jo bendrakeleiviai išlipo iš automobilio ir ką prisiviję jie merginoms darė, sako netiesą. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis T. Š. teigė, kad bendrakeleiviams išlipus, jis, sėdėdamas automobilyje, laukė jų sugrįžtant, matė, kad jo bendrakeleiviai užpuolė merginas, kad vieną iš merginų jie partrenkė, o antroji pabėgo, kad Jo bendrakeleiviai į automobilį sugrįžo bėgte, kad, jiems sugrįžus, K. P. iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“ ir jį parodė. Minėti parodymai bei tai, kad jis, žinodamas, jog atsineštas telefonas atimtas iš merginų, juo, išmetęs telefone buvusias SIM korteles, šiuo telefonu iki jo pardavimo naudojosi, bei tai, kad jis, telefoną pardavus, gavo ir dalį pinigų, rodo, kad ir T. Š. buvo šio nusikaltimo bendrininkas. Žinodamas, ko bendrakeleiviai išlipo iš automobilio, matydamas, jog jie vartoja prieš nukentėjusias smurtą, laukdamas jų, kad jiems įsėdus, visi galėtų greičiau pasišalinti iš įvykio vietos ir taip šalindamas kliūtis, apeliantas T. Š., padėjo bendrininkams padaryti nusikaltimą, o veiksmai,išmetant iš pagrobto mobilaus ryšio telefono SIM korteles ir iki jo pardavimo naudojantis pagrobtu telefonu, rodo, kad kaltinamasis T. Š. ir pritarė jų veiksmams, tad teismas pagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 .d..

Apeliantas K. P. nei nusikaltimo padarymo, nei savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, neginčija, tad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas plačiau nenagrinėjamas.

Įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų ir priskiria šį nusikaltimą apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 54, 55, 62 str. numato bausmės skyrimo pagrindus, BK 59 ir 60 str. išvardija atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, o BPK 305 str. įsakmiai įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvus. Kolegija atkreipia teismo dėmesį, kad teismas, bausmės skyrimą grįsdamas abstrakčiais nemotyvuotais teiginiais, tokiais, kaip „konkretūs laisvės atėmimo bausmės terminai buvo parinkti individualizuojant kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir atsižvelgiant į kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybęs“, „taip pat buvo laikytasi BK 54,55,61 ... str. reikalavimų“, BPK 305 str. išdėstytus nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, grubiai pažeidė, tačiau kolegija kartu konstatuoja ir tai, kad šie grubūs teismo padaryti pažeidimai gali būti ištaisyti šios instancijos teisme ir padarytus pažeidimus, ištaiso, išdėstydama apeliantams paskirtų bausmių skyrimo ir parinkimo motyvus.

Kaltinamuoju aktu nei T. Š., nei K. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta nebuvo, tačiau teismas nuosprendžiu konstatavo, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje, o tai pagal BK 60 str. 1 d. 1 p. yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamuoju aktu konstatuota, kad tiek T. Š., tiek ir K. P. atsakomybę lengvina visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimas, o tai pagal BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 punktus, yra dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Įvertinus kaltinamųjų T. Š. ir K. P. asmenybes, jų elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, bei tai, kad kitu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką jie jau buvo nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės jiems paskirtos pagrįstai ir jos nėra jiems aiškiai neteisingos ar per griežtos savo rūšimi.

Abiejų apeliantų veikose yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). BK 61 str. 2 d. įpareigoja teismą, esant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Vienos atsakomybę sunkinančios ir dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas rodo, kad apeliantams paskirta bausmė turėjo būti mažesnė nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Nusikaltimo, numatytoBK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir 15 d. Teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą T. Š. nubaudė 2 metų, o kaltinamąjį K. P. – 2,6 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Paskirtos bausmės yra mažesnės, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. T. Š. paskirtą 2 m. l. atėmimo bausmę, iš dalies sudedant subendrinęs su 1 m. 8 mėn. l. atėmimo bausme, skirta 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Galutinė subendrinta bausmė taip pat yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, tad apeliantui T. Š. nei paskirtoji, nei galutinė subendrintoji bausmės nėra aiškiai per griežtos ir savo dydžiu, todėl pagrindo jo skundo tenkinimui, nėra. K. P. paskirtą 2,6 m. l. atėmimo bausmę subendrinęs iš dalies sudedant su 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirta 2 m. laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę teismas paskyrė 3 m. laisvės atėmimo. Matyti, kad ir šiam apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, tad ir apeliantui K. P. nei paskirtoji, nei galutinė subendrintoji bausmės taip pat nėra aiškiai per griežtos ir savo dydžiu, todėl ir jo skundo tenkinimui pagrindo taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų T. Š. ir K. P. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendį.