Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-174-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
AN2-174-606/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00028-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
L. J.
Advokatai
Egidijus Giedraitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-174-606/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00028-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.13; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovo advokato Egidijaus Giedraičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 15 d. L. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. liepos 3 d., būdamas projekto vadovu, pateikęs 2014 m. parengtą techninį projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. 14-02/NS- SSP, kurio pagrindu 2017-09-20 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-170920-00232, pažeidė teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. suprojektavo statinį, pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritoriją / zoną. Šis pažeidimas užfiksuotas 2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. PS1-256 (16.5). L. J., pateikdamas užsakovui projektą, kuris prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalį. Tokie L. J. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 358 straipsnio 1 dalį.Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 Eur bauda.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. atstovas advokatas E. Giedraitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą L. J. nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena J. J. nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 358 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą, ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracini nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.ANK 358 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimas statinio projekto užsakovui užtraukia baudą statinio projektą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamą nutarimą priėmusio teismo vertinimu, byloje apklaustų liudytojų Inspekcijos darbuotojų paaiškinimai, taip pat šių asmenų surašytas 2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-256 (16.5), taip pat iš dalies ir paties L. J. paaiškinimai visiškai įrodo padarytą jo nusižengimą, t. y. kad L. J. suprojektavo statinį, pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritoriją / zoną.Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, jog teismas neteisingai nustatė šią teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o akivaizdžius ir nepašalintus įrodymų prieštaravimus vertino L. J. nenaudai, dėl to teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nutarimas buvo priimtas nenustačius visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės ginčas kyla dėl to, ar L. J. suprojektuoto statinio sprendiniai neprieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniams (toliau – detalusis planas). Iš detaliojo plano brėžinio matyti, jog minimalus atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos (sklypo ribų taškai 4, 5, 6) yra 1 m, taigi sprendžiant, ar L. J. suprojektuodamas statinį pažeidė nurodytą detaliojo plano sprendinį, būtina tiksliai ir neabejotinai nurodytą faktinę aplinkybę nustatyti ir tik tada daryti atitinkamą išvadą. Taip pat iš bylos matyti, jog tiek Inspekcijos specialistai, kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai, tiek pats L. J. skirtingai aiškina savo skaičiavimus dėl atstumo nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos. Taigi, esant nurodytiems prieštaravimams ir bendram nesutarimui, teismas privalėjo tokius prieštaravimus pašalinti, gaudamas specialisto išvadą, arba vadovautis kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog Inspekcija nėra pateikusi į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ir įrodytų teiginį, jog L. J. suprojektuoto statinio sprendiniai pažeidžia jau minėtus detaliojo plano sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, jog L. J. į bylą pateikė rašytinį įrodymą, o būtent 2017-07-22 G. M. įmonės parengtą topografinį planą ir geodezinį planą, adresas K. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog vadovaujantis šiuo planu L. J. parengti statinio projekto sprendiniai nepažeidžia detaliojo plano sprendinių, nes šiame plane atstumas nuo pastato kampo iki sklypo ribos yra 3,13 m, projektuojamo statinio (terasos) plotis 1,93 m, todėl iš minėto atstumo (3,13 m) atėmus terasos plotį (1,93 m) išeina 1,20 m. Taigi akivaizdu, jog detaliajame plane nurodytas minimalus 1 m atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos yra išlaikytas. Kadangi minėtame plane nebuvo atvaizduota terasa, todėl ji buvo atvaizduota ant 2017-07-22 topografinio plano parengto sklypo plano brėžinio, kuriame taip pat matyti, kad sklypo plano sprendiniai nepažeidžia detaliojo plano sprendinių, nes atstumas nuo vieno projektuojamos terasos kampo iki sklypo ribos yra 1,02 m, o nuo kito terasos kampo – 1,17 m. Teismas niekaip neįvertino ir to, jog įtakos dėl atstumų turi aplinkybė, kad pastatas (gyvenamasis namas) yra išlindęs už sklypo ribų 0,35 m. Taigi, pagal atliktus skaičiavimus, mažiausias atstumas yra 1,02 m. Vertinama ir tai, jog byloje teismas neatliko nurodytų rašytinių įrodymų vertinimo, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės bylai, niekaip nemotyvavo, kodėl vadovaujasi liudytojų paaiškinimais, o atmeta L. J. paaiškinimus. Taigi akivaizdu, jog teismas esamų prieštaravimų nepašalino, todėl bylą išsprendė neteisingai.Apeliantas skunde pateikia schemas ir nurodo, kad jose galima pamatyti, kaip tiek Inspekcija (1 schema), tiek L. J. (2 schema) skaičiuoja atstumus. Iš L. J. pateikiamos atstumų skaičiavimo schemos galima pamatyti, jog faktinė skaičiavimo schema atlikta galiojančios topografinės nuotraukos pagrindu, o Inspekcijos pateikti skaičiavimai neatitinka galiojančios topografinės nuotraukos. Taigi akivaizdu, jog teismas be pagrindo Inspekcijos specialistų, apklaustų kaip liudytojų, parodymus dėl atstumų skaičiavimo pripažino logiškais, patikimais ir be pagrindo nusprendė, jog Inspekcijos specialistų skaičiavimai buvo atlikti remiantis planuose esamo ir suprojektuoto statinių, sklypo pagrindiniais duomenimis.Šios bylos kontekste yra reikšminga ir tai, jog šioje byloje kaip dėl įrodymo, o būtent dėl 2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų taikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-256 (16.5) teisinės reikšmės kitoje byloje ir kito teismo buvo pasisakyta, taigi šioje byloje teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-65-415/2018 konstatuota, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo (duomenys neskelbtini), aktu Nr. PSI-256 (16.5) atliekant patikrinimą nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad aktas nesukelia projekto, kurį parengė L. J., užsakovei L. R. teisinių pasekmių ir nelaikytinas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai teises ar pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Iš to, kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog Inspekcijos iniciatyva atliktas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas ir jo metu surašytas aktas niekam nesukelia teisinių pasekmių ir nelaikytinas teisės aktu, dėl to šiuo aktu teismas neturėjo vadovautis. Apibendrinant tai, kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles be pagrindo vadovavosi minėtu aktu, kaip įrodymu, patvirtinančiu L. J. kaltę.Taip pat šios bylos kontekste yra reikšminga ir tai, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1888-965/2018 (pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 išduoto statybų leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. R., V. Š., E. G., D. N.), kurioje kaip vienas iš ieškinio motyvų yra nurodytas ir L. J. suprojektuoto statinio sprendinių prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams. Pažymėtina, jog šioje byloje Klaipėdos miesto savivaldybė pateiktame savo atsiliepime į pareikštą ieškinį dėl atstumų statinio projekte skaičiavimo nurodo, jog L. J. projekte nurodyti matmenys atitinka detaliojo plano sprendinius, taip pat nurodyta, jog detaliojo plano grafinėje dalyje (teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinyje) nustatyta užstatyti leidžiama teritorija, statybos riba, kuri rytinėje žemės sklypo dalyje „pririšta“ matmenimis nuo gretimame žemės sklype esančio pastato 22 m, nuo aikštelės 18 m ir nuo sklypo ribos 1 m, nurodyta, jog statinio projekto bendrosios dalies sklypo plano brėžinyje yra nurodyti analogiški matmenys, todėl pateikti sprendiniai atitinka detaliojo plano sprendinius. Apibendrinant tai, kad nurodyta, galima padaryti išvadą, jog anksčiau nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės pozicija šiuo klausimu patvirtina L. J. teiginius dėl atstumų skaičiavimo teisingumo ir pastarojo suprojektuoto statinio sprendinių neprieštaravimą detaliojo plano sprendiniams.Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 1 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo L. J. veikoje, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai L. J. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 1 dalyje. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-06 nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena L. J. nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 358 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. atstovo apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ANK 652 straipsnis).Apeliacinis skundas yra paduotas dėl, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomone, teismo netinkamo įrodymų vertinimo, dėl to nesutinkama su L. J. nubaudimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pasak apelianto, L. J. parengti statinio projekto sprendiniai nepažeidžia detaliojo plano sprendinių, tai patvirtina į bylą pateikti 2017-07-22 G. M. įmonės parengtas topografinis planas ir geodezinis planas (adresas (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad atstumas nuo pastato kampo iki sklypo ribos yra 3,13 m, projektuojamo statinio (terasos) plotis 1,93 m, todėl iš minėto atstumo (3,13 m) atėmus terasos plotį (1,93 m) išeina 1,20 m, taigi detaliajame plane nurodytas minimalus 1 m atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos yra išlaikytas. Kadangi minėtame plane nebuvo atvaizduota terasa, todėl ji buvo atvaizduota ant 2017-07-22 topografinio plano parengto sklypo plano brėžinio, kuriame taip pat matyti, kad sklypo plano sprendiniai nepažeidžia detaliojo plano sprendinių, nes atstumas nuo vieno projektuojamos terasos kampo iki sklypo ribos yra 1,02 m, o nuo kito terasos kampo – 1,17 m. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad įtakos dėl atstumų turi aplinkybė, kad pastatas (gyvenamasis namas) yra išlindęs už sklypo ribų 0,35 m, to teismas nevertino. Taigi, pagal atliktus skaičiavimus, mažiausias atstumas yra 1,02 m. Dėl šių duomenų įrodomosios reikšmės bylai teismas skundžiamame nutarime nepasisakė, vadovavosi tik kaip liudytojų apklaustų Inspekcijos specialistų paaiškinimais, nemotyvavo, kodėl atmeta L. J. paaiškinimus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų.Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.ANK 358 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui.L. J. Klaipėdos apylinkės tesimo 2018-04-06 nutarimu nubaustas pagal ANK 358 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-07-03, būdamas projekto vadovu, pateikęs 2014 m. parengtą techninį projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. 14-02/NS- SSP, kurio pagrindu 2017-09-20 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-170920-00232, pažeidė teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. suprojektavo statinį, pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritoriją / zoną. L. J., pateikdamas užsakovui projektą, kuris prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (2016-11-07 įsakymo Nr. D1-738) V skyriaus 30.2. punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane.Apeliantas skunde nurodo, kad L. J. parengti statinio projekto sprendiniai nepažeidžia detaliojo plano sprendinių, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. bei kaip liudytojų apklaustų Institucijos pareigūnų paaiškinimų nustatyta, kad L. J. atlikdamas projektavimo darbus nesilaikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164, reikalavimų, todėl terasos projektavimas iki sklypo ribos prieštarauja šiam sprendiniui.2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų taikymosi patikrinimo (duomenys neskelbtini), akte Nr. PS1-256 (16.5), kuris buvo surašytas atlikus statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, be kita ko, konstatuota, kad I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas neatitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinių. Tokia išvada padaryta Inspekcijos specialistams įvertinus statybos leidimo dokumento teisėtumą pagal paties L. J. oficialiai pateiktą projektą su jame nurodytais atstumais ir pateiktais skaičiavimais. Nurodyta projektinė statinio dokumentacija, pateikta IS „Infostatybs“, nėra pakeista ar patikslinta. Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, išdavus statybą leidžiantį dokumentą nėra nei teisinio, nei techninio pagrindo IS „Infostatyboje“ pildyti statinio projektą ir kitą su statybos leidimu susijusią medžiagą. Statinio matmenys negali kiekvieną kartą keistis pateikiant vis kitus dokumentus ir jais grįstus skaičiavimus, kurių nėra projekte. Taigi nagrinėjamu atveju po atlikto patikrinimo ir nustatytų pažeidimų L. J. teismui pateikti duomenys neturi įrodomosios reikšmės.Atsakydamas į apelianto skundo argumentą, jog teismas be pagrindo vadovavosi 2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų taikymosi patikrinimo aktu Nr. PS1-256 (16.5) kaip įrodymu, patvirtinančiu L. J. kaltę, kadangi, kaip pažymima apeliaciniame skunde, LVAT 2018-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-65-415/2018 konstatavo, kad minėtas aktas nesukelia projekto, kurį parengė L. J., užsakovui teisinių pasekmių ir nelaikytinas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai teises ar pareigas, apygardos teismas pažymi, kad šiame akte nurodytos patikrinimo, ar statybą leidžiantis dokumentas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, išvados ir nustatyti pažeidimai. Šio akto pagrindu L. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jame nurodyti patikrinimo metu nustatyti ir akte užfiksuoti pažeidimai, juos teismas, spręsdamas L. J. atsakomybės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimą, patikrino ir įvertino visų bylos duomenų kontekste, o ne, priešingai, nei teigia apeliantas, vertino kaip neginčijamą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymą. Tai, kad minėtas aktas, kaip konstatuota minėtoje LVAT nutartyje, nesukelia projekto, kurį parengė L. J., užsakovui teisinių pasekmių ir nelaikytinas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai teises ar pareigas, priešingai apelianto tvirtinimui, nereiškia, kad teismas, spręsdamas L. J. administracinės atsakomybės šioje byloje klausimą, remdamasis šiuo aktu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina ir tai, jog surašant L. J. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 358 straipsnio 1 dalį, pasiaiškindamas dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, šiame protokole jis nurodė: „Su pažeidimu sutinku. Gailiuosi.“ (b. l. 3), ir tik po to, bylą nagrinėjant teisme, iškėlė versiją, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, nes gauti dokumentai – 2017-07-22 topografinis ir geodezinis planai ir 2018-01-30 sklypo planas – patvirtina, jog statinio sprendiniai – suprojektuotas I gr. nesudėtingas statinys (terasa) – nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių – detaliajame plane leidžiamos užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritorijos / zonos, tačiau šis jo teiginys paneigiamas kaip liudytojo apklausto Institucijos atstovo A. K. parodymais, jo atliktais aritmetiniais skaičiavimais, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra logiški, patikimi, kadangi atlikti remiantis planuose esamo ir suprojektuoto statinių, sklypo pagrindiniais matmenimis, kurie, kaip minėta, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, negali būti keičiami.Vertinant apelianto pateiktą poziciją dėl topografinės nuotraukos, būtina pažymėti, jog sklypo planas buvo parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai. Pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007-01-18. Pabrėžtina, kad pagal projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 punktą, privalėjo būti pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir sklypo planas turėjo būti parengtas ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano. Be to, dviprasmiškai vertinami topografiniai planai, kuriuose nėra gyvenamojo namo pastato, prie kurio projektuojama terasa. Šis neatitikimas dar kartą parodo, jog L. J. savo poziciją ne kartą keitė, pateikinėjo vis kitus planus / schemas, kuriuose skaičiavimai ir atstumai skyrėsi. Tokie veiksmai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nekyla abejonių, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-20 statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) Nr. LSNS-31-170920-00232 buvo išduotas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pateikta išvada, kad SLD išduotas pagal I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą Nr. 14-02/NS-SSP, kuriame suprojektuoto statinio dalis patenka už detaliajame plane leidžiamą statybos užstatymo ribą 0,24 m, tuo pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto skunde išdėstytų motyvų dėl Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1888-965/2018 (pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo ir kt.) šalių procesiniuose dokumentuose pareikštų nuomonių, juolab, kad nepateikti duomenys, kokiais dokumentais (kaip minėta, L. J. teikė teismui vis kitus dokumentus ir jais grįstus skaičiavimus, kurių nėra L. J. oficialiai pateiktame į IS „Infostatyba“ projekte) remdamasi Klaipėdos miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime grindė savo poziciją dėl atstumų statinio projekte skaičiavimo, įvertinus tą aplinkybę, kad L. J. ne kartą teikė vis kitas topografines nuotraukas, modeliuodamas skirtingus atstumus ir taikydamas vis kitus jų skaičiavimo būdus.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad L. J. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia pažeidėjo atstovas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą L. J. kaltės klausimu, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. nutraukti nėra.Dėl L. J. atstovo apygardos teismui 2018 m. birželio 1 d. pateikto prašymo sustabdyti arba atidėti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1888-965/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo ir kt., kurioje kaip vienas iš ieškinio motyvų yra nurodytas ir L. J. suprojektuoto statinio sprendinių prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams, apygardos teismas, remdamasis argumentais, išvardytais šio sprendimo 29.1. punkte, nemato pagrindo šios administracinio nusižengimo bylos stabdymui ar atidėjimui, iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla. Kita vertus, jeigu teismui išnagrinėjus minėtą civilinę bylą būtų nustatytos esminės L. J. teisinę padėtį šioje byloje keičiančios aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę kreiptis su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 661 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. atstovo advokato Egidijaus Giedraičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė