- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- e1-2381-865/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25775-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirba Bedarbis., neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2021-07-29 apie 16 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.
V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. B. apklaustas tyrimo metu įtariamuoju parodė, jog 2021-07-29 apie 15.30 val. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė alaus 3 skardines, po 0.5 talpos, 4,8 laipsnio stiprumo. Tada nusprendė su broliu ir dar dviem draugais nuvažiuoti į Aqva parką prie Ozo prekybos centro. Visi apie 16.40 val. išėjo iš buto ir nuėjo prie jam priklausančio automobilio Vw Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį visi atsisėdo. Jis atsisėdo už vairo būdamas neblaivus, užvedė automobilį ir pajudėjo iš namo kiemo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Išvažiavęs į gatvę pravažiavo apie vieną kilometrą ir susidūrė su kitu automobiliu Toyota Avensis. Dėl eismo įvykio savo kaltę pripažino. Tada Toyotos vairuotojas iškvietė policiją. Sulaukė policijos pareigūnų, jiems iškarto pasakė, kad jis pavartojęs alkoholio prieš 30 minučių. Policijos pareigūnai davė prasipūsti į alkotesterį, pirmą kartą pripūtė apie 2,30 promilės, antrą kartą 2,05. Su alkotesterio parodymais sutiko, savo kaltę pilnai pripažino. Po kažkiek laiko atvažiavo kitas policijos ekipažas, kuris jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl padaryto gailisi. (b.l. 63-64).
Liudytojas A. K. parodė, kad 2021-07-29 apie 16.29 val., jam priklausančiu automobiliu TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Man važiuojant, priešinga eismo juosta pastebėjo važiuojantį automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kirsdamas ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingos krypties juostą, kuria važiavo jis ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Prieš atsitrenkiant į jo automobilį matė, kad vairuotojas žiūrėjo į šoną, o ne į važiuojamą kelio dalį. Po eismo įvykio su VW PASSAT vairuotoju išlipo iš automobilių. VW PASSAT vairuotojas ir kartu su juo buvę du keleiviai buvo užsieniečiai, kalbantys rusų kalba. Paklausė ar vairuotojas sutinka dėl eismo įvykio aplinkybių, vairuotojas sutiko su kalte. Kalbant su vairuotoju, šis sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kilo įtarimas, kad šis neblaivus, taip pat vairuotojas neturėjo tvarkingų automobilio dokumentų, draudimo, todėl paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį. Atsisėdus į jo automobilį ir laukiant policijos paklausiė ar vairuotojas girtas ir šis atsakė, kad taip. Vairuotojas ir su juo kartu važiavę du keleiviai nuolatos jam siūlė nupirkti jo automobilį ir atsisakyti policijos pagalbos, tačiau jis nesutiko. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie patikrino alkotesteriu ir nustatė girtumą, po ko šis buvo sulaikytas. Įsitikinęs, kad asmuo kurį sulaikė policijos pareigūnai vairavo aukščiau minėtą automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi matė vairavimo faktą ir po eismo įvykio šis išlipo iš minėto automobilio vairuotojo vietos (b.l. 10-12).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu V. B. 2021-07-29 nustatytas 17.16 val. pirmu patikrinimu 2,05 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 17.35 val. nustatytas 2,30 promilės etilo alkoholio (b.l. 15).
Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3110 eurai. (b.l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę. Tai, kad V. B. vairavo automobilį, be kita ko, patvirtina liudytojo A. K. parodymai, paties įtariamojo apklausos protokolas, neblaivumo nustatymo aktas. Įtariamasis pripažino, jog su broliu vartojo alkoholį ir po to sėdo už vairo. Kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi dėl savo veikos.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamojo V. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat V. B. sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, tik prašo nekonfiskuoti automobilio, o priteisti automobilio vertę 3110 Eur. (b. l. 73).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. B. savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje nėra duomenų apie V. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 42-43), nedirba, (duomenys neskelbtini).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą, kadangi kaltinamasis neteistas, pripažino kaltę, gailisi, sutiko su bausmės rūšimi. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 51 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 29 d. 17.16 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 12.44 val. (b. l. 49-51). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. B. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Vairavo miesto teritorijoje, judrioje gatvėje. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – t. y. nuo 2021 m. liepos 30 d. (b. l. 65).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
V. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. B. (b.l. 19). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis konfiskuotinas valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pažymėtina, kad netaikius konfiskavimo, tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio, dėl to kaltinamojo prašymas konfiskuoti pinigų sumą atitinkančią automobilio vertę netenkintinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. B. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos.
Bylos duomenimis taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-07-30 iki 2022-01-30 (b.l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. liepos 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 parą ir skirti V. B. galutinę bausmę – 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., uždrausti V. B. naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo (teisės vairuoti sustabdymo) dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 30 d.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7) p., 72 str., priverstinai neatlygintinai konfiskuoti paimant valstybės nuosavybėn iš V. B. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti ir perduoti VĮ „Regitra“.
V. B. Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. liepos 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „„VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. sausio 30 d., palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį –tris mėnesius – nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.