- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- AN2-120-491/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00091-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Institucija
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos sk.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo Arūno Giraičio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo V. V. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu V. V. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuo 10 iki 11 val., (duomenys neskelbtini), jis neįvykdė Institucijos vyriausiojo specialisto E. V. 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neįvykdė (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalį.
2. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. V. veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad V. V. vykdo savo, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo, pareigas, numatytas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje, t. y. tvarko ir prižiūri dvaro sodybos teritoriją, o visų reikalavimuose išvardintų darbų neatliko dėl pateisinamų priežasčių – dėl to, kad nesaugu įeiti į pastato vidų, lipti ant stogo, kas reikalinga norint atlikti kitus darbus. Apylinkės teismas nurodė ir tai, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, jog pastatų būklė pablogėjo būtent dėl paties V. V. veiksmų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos vedėjas A. Giraitis prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir V. V. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Apylinkės teismas nesilaikė ANK 630 straipsnio 1 dalies, kadangi Institucijai nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir taip suvaržyta jos galimybė dalyvauti jame bei pasisakyti šiai bylai reikšmingais klausimais. Tai lėmė, kad apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai bei priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą.
3.2. Nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad V. V. vykdo savo kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo pareigas, numatytas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Visų pirma, nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime teigia, kad (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbai yra techniškai sudėtingi ir pavojingi, tačiau tai neatleidžia V. V. nuo jam priskirtų pareigų pagal NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalį. Be to, teismo išvada dėl minėtų darbų sudėtingumo ir pavojingumo yra grindžiama vien paties V. V. parodymais ir nepagrįsta jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais.
3.3. Pagal NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų, pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2014 „Tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159, (toliau – Sąlygų taisyklės) 4.1 punktu, projektavimo sąlygas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, išskyrus savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų ir statinių tvarkybos darbų projektams rengti, rengia, tvirtina ir išduoda Institucijos teritoriniai skyriai. Projektavimo sąlygoms gauti pareiškėjas pateikia šių taisyklių 1 priede nurodytos formos prašymą (Sąlygų taisyklių 6 punktas). Šiuo atveju V. V. nesikreipė į Institucijos teritorinį skyrių dėl tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo. Pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329, (toliau – Projektų taisyklės) 14.15 punktu paveldo objekto tvarkybos darbų projekto viena iš sudedamųjų dalių yra tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina. Kadangi šiuo atveju nebuvo parengtas tvarkybos projektas, nėra galimybės nustatyti planuojamų darbų skaičiuojamosios kainos. Taigi, V. V. teiginiai apie itin didelę darbų kainą yra nepagrįsti. Be to, šiuo atveju nebuvo atlikta ir nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, kaip tai nustatyta Paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158. Taip pat V. V. nepateikė planuojamų investicijų paskaičiavimų, kurie gali būti atlikti pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528. Atsižvengiant į tai, darytina išvada, kad V. V. nesiėmė jokių prieš tai aptartų veiksmų, kad įgyvendintų 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Siekiant kultūros paveldo objektus apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, gamtos ar žmogaus žalojančių veiksnių ar išsaugoti jų vertingąsias savybes neatidėliotini saugojimo darbai nustatyti Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607, (toliau – Darbų sąrašas). Darbų sąrašo 6 punkte nurodyti neatidėliotiniems saugojimo darbams priskiriami darbai. Pagal Darbų sąrašo 2 punktą, iškilus būtinybei, valdytojai gali atlikti ir kitus šiame sąraše nenurodytus neatidėliotinus darbus, tiesiogiai susijusius su kultūros paveldo objekto, jo dalių ar elementų avarijos grėsmės pašalinimu. Neatidėliotiniems saugojimo darbams gali būti rengiamas supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektas (Projektų taisyklių 15 punktas). Bet ir rengiant supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektą, privaloma jo sudėtinė dalis yra darbų skaičiuojamoji kaina (Projektų taisyklių 15.5 punktas). V. V. neinicijavo jokių veiksmų ir pagal Darbų sąrašą.
3.5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. parodymai, kad jis sutvarkė pastato stogą ir parėmė sieną, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktams. Nepagrįsti ir V. V. parodymai, kad tapęs žemės ir pastatų savininku pagal galimybes pastatus sutvarkė, kadangi tai prieštarauja tiek minėtiems kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktams, tiek reikalavimams pašalinti pažeidimus bei jam paskirtoms administracinėms nuobaudoms už ankstesnių reikalavimų nevykdymą. Kaip nepagrįsti turi būti vertinami ir V. V. parodymai, kad pastato stogo konstrukcijos yra senos ir nėra prie ko pritvirtinti stogo dangos, kadangi nebuvo nustatyta, jog papildomų konstrukcijų pagal parengtus projektus ir atliktas ekspertizes įrengimas nėra galimas. Be to, V. V. 2017 m. įsigydamas kultūros paveldo objektą žinojo jo statusą, pastatų būklę, kadangi, pagal jo paties parodymus, žemę ten dirbo 14 metų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, kad V. V. dėjo pastangas, jog Institucijos 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbų būtų įvykdyti, tačiau visa apimtimi jų neįvykdė ne piktybiškai, o dėl pateisinamų priežasčių, nes šie darbai yra sudėtingi ir pavojingi. Tačiau apygardos teismas sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi jokio pagrindo, kadangi skundžiamame nutarime teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. parodymams, nevertindamas jų atitikties kitiems byloje esantiems įrodymams, taip padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad V. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį požymių.
7. Byloje nustatyta, kad pagal Institucijos atstovo 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) V. V., kaip kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), savininkas, buvo įpareigotas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pašalinti nustatytus pažeidimus : (duomenys neskelbtini) dvarininko name užsandarinti pastato stogo dangoje ir galinėje sienoje esančias skyles, išramstyti pastato stogo laikančiąsias konstrukcijas, perdangas ir galinę šiaurės vakarų fasado sieną; (duomenys neskelbtini) klojime užsandarinti pastato stogo dangoje esančias skyles, uždengti be stogo esančios pastato dalies sienas stogeliais, užsandarinti atvirą stogo dalį ties įgriuva. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. minėtų reikalavimų neįvykdė, o pastatų – dvarininko namo ir klojimo, stogo dangos būklė nuo šių pastatų paskutinio patikrinimo 2019 m. rugpjūčio 20 ir 22 dienomis pablogėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. šių aplinkybių iš esmės neneigė, jam surašytų reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo – taigi, jis, kaip kultūros paveldo objekto savininkas, su reikalavimais sutiko ir privalėjo Institucijos atstovo 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai ir laiku įvykdyti. Šios bylos aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, su jomis proceso dalyviai sutinka, todėl apygardos teismas jų plačiau neanalizuoja.
8. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinė nuobauda skiriama už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.
9. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju V. V. inkriminuojama ANK 505 straipsnio 2 dalis yra susieta su NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, be kita ko, išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę yra jos valdytojo pareiga. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taigi, įstatymų leidėjas visiems nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų valdytojams nustatė pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Minėta įstatymo nuostata nenustato jokių išimčių, kurios leistų nevykdyti pareigos išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Kartu nenumatyta ir galimybė dėl įvairių finansinių priežasčių, numatomų sudėtingų darbų nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojams nevykdyti pareigų, numatytų NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje.
10. Iš bylos matyti, kad V. V. iš esmės sutiko, jog jam NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos yra privalomos, tačiau jis nurodė, kad negalėjo įvykdyti Institucijos reikalavimų dėl nekilnojamojo kultūros objekto – (duomenys neskelbtini), dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbų dėl šių darbų sudėtingumo ir pavojingumo. Apylinkės teismas šias V. V. nurodytas minėtų reikalavimų neįvykdymo priežastis pripažino svarbiomis ir pateisinančiomis jų nevykdymą. Apygardos teismo vertinimu, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V., nei apylinkės teismas visiškai nepagrindė šių savo argumentų.
11. Nors V. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbai yra sudėtingi, didelės apimties ir pavojingi, jiems reikės nemažos pinigų sumos, tačiau apeliantas skunde pagrįstai teigia, kad šiuo atveju lieka neaišku, kuo vadovaudamasis V. V. apskaičiuoja, kokios pinigų sumos reikėtų minėtų pastatų defektų pašalinimui bei kokio pobūdžio ir sudėtingumo darbai yra reikalingi. Apeliaciniame skunde Institucija labai plačiai išdėstė kultūros paveldo objekto tvarkybos procedūrą ir tam reikalingus gauti dokumentus, ko apygardos teismas nebekartoja. Kultūros paveldo objektų tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų esmė yra tai, kad kultūros paveldo objektai prižiūrimi ir tvarkomi ne bet kaip, o pagal: 1) nustatytus paveldosaugos reikalavimus, 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų, 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju V. V. nesiėmė jokių išvardintų priemonių, kad bent pradėtų vykdyti (duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros ir būklės stabilizavimo darbus, kurie, kaip galima spręsti iš bylos, yra itin reikalingi, nes (duomenys neskelbtini) dvarininko namas ir klojimas yra avarinės būklės ir toliau nyksta. V. V. parodymus, kad jis pastatus tvarkė pagal galimybes, paneigia byloje esantys kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad pastatų priežiūros ir stabilizavimo darbai nebuvo atlikti. Apygardos teismas nesutinka ir su skundžiamos nutarties motyvais, kad V. V. vykdo NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas, kadangi jis tvarko ir prižiūri dvaro sodybos teritoriją. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijos priežiūra neatleidžia V. V. nuo pareigos prižiūrėti ir pačios dvaro sodybos pastatus, ir kartu vykdyti su tuo susijusius Institucijos reikalavimus. Negalima sutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad pastatų būklė blogėja ne dėl V. V. kaltės. Priešingai, V. V. nesiimant jokių veiksmų, nurodytų jam surašytuose Institucijos reikalavimuose, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) dvarininko namas ir klojimas griūva.
12. Atsižvelgtina ir į tai, jog V. V. administracine tvarka jau buvo ne kartą baustas už iš esmės analogiškų reikalavimų nevykdymą. Įvertinus Institucijos atstovo reikalavimų nevykdymo terminą bei atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucijos reikalavimai V. V. nevykdomi ne vien dėl galbūt sudėtingų, pavojingų ir brangių darbų, kas, kaip minėta, savaime nešalina jam priskirtų pareigų pagal NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalį, o dėl V. V. valios stokos. Suprantama, kad pagal dabartinę (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo būklę šių pastatų priežiūros ir stabilizavimo darbai pareikalaus V. V. laiko, finansinių išteklių ir pan., tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, V. V., įsigydamas žemę ir pastatus, žinojo jų statusą ir būklę, todėl prisiėmė visas iš to kylančias prievoles. Neabejotina, jog jis turi būti aktyvus, bendradarbiauti su Institucija, ieškoti finansinių galimybių, siekdamas išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini), bei vykdyti pareigas, numatytas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje.
13. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad V. V., būdamas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininku, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pakartotinai neįvykdė Institucijos vyriausiojo specialisto E. V. 2019 m. rugsėjo 11 d. reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neįvykdė (duomenys neskelbtini) dvarininko namo ir klojimo priežiūros ir būklės stabilizavimo darbų, taip pažeidė NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalį. Ši jo veika atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalies požymius.
14. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byloje priimamas naujas nutarimas – V. V. skiriama administracinė nuobauda pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiama, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis dirbantis (vykdo individualią žemės ūkio veiklą), neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus buvo baustas tik iš esmės už tų pačių Institucijos reikalavimų nevykdymą, daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus tai, V. V. už administracinį nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį skiriama bauda arčiau sankcijoje numatyto jos minimalaus dydžio.
15. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, nes nebuvo informuotas, Institucijos atstovas ir jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais bei palaikyti administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą. Šiuo klausimu apygardos teismas pažymi, jog pagal ANK 575 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. ANK 580 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, kuris byloje gina viešąjį interesą. Pagal ANK 629 straipsnio 3 dalį, teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas ir iškviesti jį pagal šaukimą. ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuomet, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.
16. Sistemiškai aiškinant aptartas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apylinkės teisme reglamentuojančias ANK normas matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turėtų pranešti Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bet gali nutarti bylą nagrinėti ir nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui. Todėl, šiuo atveju tai, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant, nelaikytina esminiu procesinių normų pažeidimu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Institucija šiuo atveju pasinaudojo jai suteikta teise apskųsti apylinkės teismo nutarimą ir savo poziciją byloje reikšmingais klausimais pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėstė apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 800 (aštuonių šimtų) Eur dydžio baudą.
Išaiškinti V. V., kad ši bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.