- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- A20.-438-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00072-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 8.5Saugos tarnybų ar saugos padalinių padarytas asmens ir turto saugos teisės aktų pažeidimas (ANK 130 str.)
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Alinai Žilionienei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janina Brovko,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. S. alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašo taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui I. S. alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. lapkričio 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodo, kad:
Motyvuojamoji dalis
1.1. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. žmona turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja, I. S. buvo išduota „D“ tipo nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d., bei 2021 m. gruodžio 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi iki 2023 m. lapkričio 13 d.
1.2. 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S129635 (toliau – Sprendimas 1) Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, o 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 23S132055 (toliau – Sprendimas 2) nusprendė panaikinti galiojantį leidimą laikinai gyventi. Be to, 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 23S132279 (toliau – Sprendimas 3) taip pat uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių. 2013 m. rugpjūčio 21 d. priimtas sprendimas Nr. 23S134169 (toliau – Sprendimas 4) išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tuo pagrindu, kad asmens buvimas gresia valstybės saugumui.
1.3. I. S. gavęs Migracijos departamento Sprendimus įsigijo lėktuvo bilietą maršrutu Vilnius – Stambulas ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei išvengti išsiuntimo iš Lietuvos bei draudimo atvykti, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Tokie jo veiksmai vertinami kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valstybės institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, jis visais įmanomais būdais stengiasi sutrikdyti įvykdyti jo išsiuntimo procedūrą.
2. VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodo, jog užsieniečių turima gyvenamoji vieta jam nesutrukdė neteisėtai išvykti iš Lietuvos ir slėptis nuo jo atžvilgiu priimtų Sprendimų. Tai, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, VSAT užsieniečių registracijos pozicijos nekeičia. Pažymėtina, jog šį prašymą galėjo pateikti prieš sulaikymą, tačiau to nepadarė. Prieglobsčio prašytojui yra pagrindas prašyti taikyti judėjimo laisvę apribojančią priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad grėsmės pavojingumas valstybei yra nustatytas Valstybės saugumo departamento pažyma kai asmuo tik dirba valstybinėje įstaigoje ir neatlieka aktyvių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
3. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. S. teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesiruošė niekur dingti, tiesiog norėjo išvykti iš šalies, kadangi suprato, kad čia negalės būti. Nenorėjo laukti sprendimo dėl deportacijos, kadangi (duomenys neskelbtini) jam grėsė grėsmė – jis 2020 m. dar tarnaudamas kariuomenėje dalyvavo protestuose. Iš armijos išėjo dėl politinių pažiūrų ir dėl to išvažiavo gyventi į Lietuvą.
4. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. S. atstovai teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad sulaikymas yra grindžiamas neva keliama užsieniečio grėsme, kuri yra nurodyta visiškai formaliai. Užsienietis nėra atlikęs jokių realių veiksmų, kurie keltų grėsmę Lietuvos saugumui. Teismų praktika yra pasisakiusi, kad nėra pakankamas sulaikymo pagrindas vien formalus grėsmės nustatymas pagal Valstybės saugumo departamento raštą. Išvada apie grėsmę saugumui remiantis vien tik aplinkybe, kad užsienietis tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmę Lietuvos saugumui yra formali. Pirmosios instancijos teismai, nagrinėjantys sulaikymo klausimą kai yra tokios grėsmės, taiko alternatyvias sulaikymo priemones, tokias kaip gyvenimas savo pasirinktoje vietoje įpareigojant registruotis. Svarbu ir tai, kad Migracijos departamento Sprendimai buvo priimti rugpjūčio 17 d., šiuo metu dar nėra pasibaigęs apskundimo terminai, artimiausiu metu bus pateikti skundai. Yra priešingai nei teikia institucijos atstovai, kad asmuo nebendradarbiauja, kad jis bandys slėptis, kaip tik žmogus gavęs Sprendimus, kuriuose nurodyta, jog panaikinta teisė gyventi, pasakyta, kad neturi teisės čia būti nusipirko bilietą ir bandė išvykti. Nė vienam Sprendime nėra nurodyta, kad jis neturi teisės pats išvykti kai panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, be to, Sprendimas 4 buvo priimtas 21 d. po pietų, kai jis jau ruošėsi išvykti į Stambulą ir buvo sulaikytas. Asmuo bendradarbiavo su institucijomis, pateikė visą informaciją, užpildė klausimyną apie atliktą tarnybą. Asmuo turi kur gyventi, ten gyvena kartu su sutuoktine, kuri turi leidimą gyventi, atitinkamai asmuo laukdamas sprendimo turi galimybę gyventi ir save išsilaikyti ir nėra pagrindo taikyti sulaikymo. Prašo taikyti alternatyvę sulaikymui priemonę – įpareigoti registruotis nuotolinėmis ryšių priemonėmis. Asmuo yra pateikęs prieglobsčio prašymą, o prieglobsčio prašytojai sulaikomi išskirtiniais atvejais. Darbovietė užtikrins jam ir jo sutuoktinei gyvenamąją vietą.
Teikimas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).
6. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
7. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 punktas) ir kt.
8. Tuo tarpu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) ir kt. (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10, 14 punktai).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog užsieniečiui I. S. buvo išduota „D“ tipo nacionalinė viza, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 5 d., bei 2021 m. gruodžio 3 d. leidimas laikinai iki 2023 m. lapkričio 13 d. gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu, nustačius, jog užsinietis dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, o 2023 m. rugpjūčio 21 d. priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tuo pagrindu, kad asmens buvimas gresia valstybės saugumui. Užsienietis gavęs šiuo procesinius dokumentus įsigijo lėktuvo bilietą maršrutu Vilnius – Stambulas ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo sulaikytas. Bylos duomenimis, užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
Dėl sulaikymo pagrindo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą
10. Kaip minėta, pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
11. Migracijos departamentas, remdamasis VSD raštu, nurodo, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Byloje nustatyta, jog atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, VSD rašte konstatavo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
12. Vertinant pagrindą sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir sprendžiant dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įrodymais administracinėje byloje yra laikomi visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
14. Dėl to šiuo atveju sprendžiant užsieniečio sulaikymo, Migracijos departamento nurodomas pagrindas, t. y. jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir sulaikymas būtinas siekiant išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus. Migracijos departamentas šį pagrindą grindžia VSD raštu ir kaip nustatyta, kompetentingos institucijos sprendė apie užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui vadovaujantis faktu, jog Užsienietis užpildytame klausimyne apie buvusią darbovietę nurodė, jog tarnavo kariuomenėje. VSD rašte nurodyta, jog užsienietis tarnavo nuo 2016 m. iki 2020 m. Tuo tarpu pats užsienietis nurodo, jog būtent 2020 m. iš ten išėjo, kadangi nesutapo politinės pažiūros. Be to, užsienietis dalyvavo protestuose, dėl ko grįžus į šalį galimai jam kils grėsmė. Rašte nėra pateikta daugiau informacijos kokias užduotis tarnaudamas kariuomenėje atliko ar pan. Taigi, teismo vertinimu, VSD rašte nurodyta priežastis vertinama formaliai. Be to, rašte nenurodyta kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog užsienietis šiuo metu ir toliau palaiko glaudžius ryšius su ten esančiais asmenimis, tad nėra pagrindo spręsti, jog užsienietis bus paveiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos.
15. Migracijos departamento atstovas nurodė, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. eA-1978-821/2023, yra pasisakęs, jog grėsmės pavojingumas valstybei yra nustatytas Valstybės saugumo departamento pažyma kai asmuo tik dirba valstybinėje įstaigoje ir neatlieka aktyvių veiksmų. Tačiau pažymėtina, jog minėtoje byloje buvo nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės Lietuvos saugumui, t. y. užsienietis dirbo daugiau nei 10 m. Rusijos televizijos kanale, kuri priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomai žiniasklaidos grupei. Be to, minėtame kanale nuolat transliuojama propogandinio turinio informacija, kuri nukreipta prieš Lietuvą. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės skiriasi ir negali būti taikytina šioje byloje.
16. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl teikimas šioje dalyje atmetamas.
Dėl sulaikymo pagrindo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus
17. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
18. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 9 punktus, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą kelionės leidimą ar vizą (3 punktas); yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu (9 punktas).
19. Kaip minėta, teismas nustatė, jog užsieniečio sutuoktinė turi leidimą gyventi Lietuvoje, todėl šiuo pagrindu užsieniečiui buvo išduota „D“ tipo nacionalinė viza, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 5 d., bei 2021 m. gruodžio 3 d. leidimas laikinai iki 2023 m. lapkričio 13 d. gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentui gavus iš VSD raštą, kuriame nurodyta, jog užsienietis nuo 2016 m. iki 2020 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, dėl ko jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę, Sprendimu 2 nusprendė panaikinti užsieniečio laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
20. Taigi, Migracijos departamentui priimant sprendimą panaikinti užsieniečio laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, šio sprendimo faktinis pagrindas buvo VSD raštas. Byloje taip pat nustatyta, jog VSD raštu kaip faktiniu pagrindu Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas Sprendimą 3, kuriuo nuspręsta uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti 5 metams.
21. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, darytina išvada, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą bei vėliau laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau remdamasis VSD raštu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimus, kuriais užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kompetentingų institucijų laikomas neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos sprendimai priimti rugpjūčio 17 d., tuo tarpu užsienietis turi teisę per 14 d. pateikti teismui skundą. Kaip matyti apskundimo terminas vis dar nesuėjęs, kaip nurodė užsieniečio atstovai, šiuo metu yra ruošiami ir artimiausiu metu bus pateikti teismui.
22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo.
23. Bylos duomenimis, užsieniečio tapatybė byloje yra nustatyta, jis teikė duomenis Migracijos departamentui, bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, be to, dirba Lietuvos įmonėje. Visgi, svarbu yra ir tai, jog užsienietis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos dar neįsigaliojus Sprendimams. Anot užsieniečio, sužinojęs, jog nebegalės likti šalyje, vengdamas deportacijos į valstybę, kurioje kyla grėsmė, siekė išvažiuoti. Teismo vertinimu, šiuo metu kai yra pateikti skundai dėl Sprendimų, užsieniečio pozicija pasikeitusi. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kas įrodo, jog siekia likti Lietuvos Respublikoje kartu su šeima. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog užsienietis nesieks slapstytis ar trukdyti institucijoms.
24. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrindė užsieniečio sulaikymo būtinumo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, remiantis pagrindu, jog užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, Migracijos departamentas atsisakė išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau minėtas sprendimas bylos nagrinėjimo metu dar gali būti skundžiamas, užsienietis nurodė, kad teiks skundą dėl šiame sprendime minėtų Sprendimų, todėl šio sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas galimai bus vertinamas administracinio teismo. Byloje nėra duomenų apie užsienietis šiuo metu atliekamus veiksmus, kuriais būtų keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl vertinama, kad nėra pagrindo spręsti, kad užsienietė šiuo metu gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Esant alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo pagrindams, atsižvelgus į tai, kad užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena su šeima, vertinama, kad pareiškėjos VSAT prašoma paskirti užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė proporcinga siekiamiems tikslams – priimti sprendimą dėl užsienietės prašymo suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti, todėl užsieniečiui paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą – iki 2023 m. lapkričio 23 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsniu, 140¹⁹ straipsniu,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Paskirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui I. S., ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, iki 2023 m. rugpjūčio 23 d.
Sprendimą asmuo, kurio atžvilgiu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.