- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- TS-64-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 58-134.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. gim. (duomenys neskelbtini). nuteistas 2017 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. birželio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 2 d., 1/2 bausmės atliko 2021 m. birželio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. – 4 metai 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 58-134 (toliau - Nutarimas) nutarė netaikyti V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones.
Komisija atsižvelgė į tai, kad 2021 m. sausio 18 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija nutarimu Nr. 95-333 netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo bei teikė rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (tęsti darbinę veiklą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse), rekomendacijas nuteistasis įvykdė ne pilnai. V. V. tęsia darbinę veiklą – atvykęs į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus savarankiškai susirado darbą ir 2021 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas drausminėmis nuobaudomis. V. V. pagal vykdomuosius dokumentus išmokėjo 2033,61 Eur. Nuteistojo teigimu, atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose, antstoliams moka iš gaunamo darbo užmokesčio, kiekvieną mėnesį yra pervedama 5-10 Eur vykdomųjų bylų įsiskolinimams dengti. Nedalyvavo pozityvaus užimtumo programose, tačiau lanko socialinių darbuotojų ir psichologo konsultacijas. Pradėjo lankyti programą „Smurto prevencija“, jos dar nebaigė. V. V. teistas antrą kartą, dabartinį nusikaltimą įvykdė dar neišnykus ankstesniam teistumui, šis nusikaltimas laikytinas sunkesniu palyginti su ankstesniu, kadangi lėmė žmogaus mirtį. Realią laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka antrą kartą. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema. Per visą bausmės atėmimo atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas 13 kartų, nuo 2019 m. vasario 1 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. V. V. demonstruoja pakankamus socialinius įgūdžius sprendžiant savo problemas, bendrauja ganėtinai formaliai, į klausimus atsako, tačiau nėra labai atviras. Tam tikrose situacijose gali būti pernelyg nekantrus ir peržengti įprastines bendravimo normų ribas. Iš dalies teisės pažeidėjas valdo, kontroliuoja savo elgesį, tačiau situacijose, kuriose yra pažeidžiami jo asmeniniai interesai, gali pasielgti impulsyviai, panaudodamas perteklinę jėgą ir sukeldamas žalą sau ir kitiems. Komisija konstatavo, kad V. V. nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
Šalies argumentai
2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. V. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija svarstydama jo lygtinį paleidimą iš pataisos namų nepateikė nė vieno realaus argumento ar fakto, kodėl jis negalėtų būti paleistas lygtinai. Šešis metus stengėsi vykdyti visus jam iškeltus uždavinius, savo elgesiu įrodė, kad kontroliuoja save ir impulsyviai nesielgia. Visada buvo skatinamas (13 paskatinimų), nuobaudų neturėjo. Baigė smurto prevencijos programą, visą bausmės atlikimo laiką dirbo. Darbdavys parašė jam teigiamą charakteristiką, į tai nebuvo atsižvelgta, Komisija rėmėsi daugiau jo bylos faktais, kai įvyko nusikaltimas, o ne jo praleistu laiku pataisos namuose. Prašo panaikinti Komisijos Nutarimą kaip nepagrįstą ir suteikti jam galimybę išeiti lygtinai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija keturis metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos bausmės.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad V. V. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistasis jau atliko daugiau nei pusę paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir vadovaujantis 2022 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-119 – stebimas nusikalstamos elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas.
Vis dėl to pažymėtina, kad įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
V. V. savo skunde nurodė daug save teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurias patvirtina jo asmens byloje esantys duomenys, su kuriomis teismas negali nesutikti. Jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį neturėjo nuobaudų, buvo trylika kartų skatintas. V. V. visą bausmės atlikimo laiką dirbo – 2017 m. birželio 23 d. jis pateikė prašymą, kuriuo atlikdamas bausmę sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, nuo 2017 m. liepos 4 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Toks jo teigiamas elgesys neabejotinai buvo įvertintas ir pataisos įstaigos administracijos, kaip jau minėta, jis trylika kartų buvo skatintas, 2019 m. vasario 1 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, 2021 m. lapkričio 9 d. perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Atvykęs į pusiaukelės namus, savarankiškai susirado darbą ir 2021 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, įmonės direktorius 2022 m. balandžio 22 d. pateikė teigiamai V. V. charakterizuojančią jo charakteristiką. Taip pat V. V. teigia jau baigęs smurtinio elgesio pataisos programą, nors byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, yra duomenys jog nuteistasis dalyvauja tokioje programoje, Nutarimas priimtas anksčiau, nei nuteistojo skundas pateiktas teismui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiuo V. V. teiginiu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, asmuo išklausė ir baigė 12 klasę, gavo baigimo pažymėjimą.
Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį V. V. teigiamai charakterizuojančių bruožų, jie buvo minimi ir skundžiamame Nutarime. Vis gi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog V. V. dirbo ir iki jam padarant nusikalstamą veiką, nors oficialių SODROS duomenų apie jo darbovietes nėra, asmuo teigia dirbęs sezoninius darbus, taip pat turėjęs individualią veiklą, taigi motyvacija darbui pataisos įstaigoje taip pat yra teigiamas, tačiau ne bausmės teigiamą įtaką parodantis aspektas, net jeigu darbas yra vertinamas teigiamai. Skunde akcentuotas ir tinkamas elgesys, paskatinimų skaičius, nuobaudų neturėjimas yra pavyzdingo nuteistojo elgesys, tačiau taip pat ir norma, kaip turėtų elgtis kiekvienas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Toliau analizuojant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, jog nors V. V. nurodo, kad savo elgesiu įrodė, kad kontroliuoja save ir impulsyviai nesielgia, skundžiamame Nutarime yra cituojama 2022 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvada, kurioje be kita ko nurodoma, jog „V. V. demonstruoja pakankamus socialinius įgūdžius sprendžiant savo problemas, bendrauja ganėtinai formaliai, į klausimus atsako, tačiau nėra labai atviras. Tam tikrose situacijose gali būti pernelyg nekantrus ir peržengti įprastines bendravimo normų ribas. Iš dalies teisės pažeidėjas valdo, kontroliuoja savo elgesį, tačiau situacijose, kuriose yra pažeidžiami jo asmeniniai interesai, gali pasielgti impulsyviai, panaudodamas perteklinę jėgą ir sukeldamas žalą sau ir kitiems“. Vis dėl to toje pačioje socialinio tyrimo išvadoje apibendrinant asmens mąstymą ir elgesį yra konstatuota, jog „nuteistasis šiuo metu stengiasi įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, teigiamo savęs vaizdo kūrimas, paskatinimai ir pan.), kryptingai siekti savo asmeninių tikslų. Dabartinė asmens orientacija į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais, probleminių situacijų įžvalga, gali būti vertinami kaip teigiama nuteistojo resocializacijos proceso prielaida“. Toks apibendrinimas ganėtinai teigiamai apibendriną V. V. pažangą, tačiau jo būdingas impulsyvus elgesys ir savitvardos problemos, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, tinkamų savo elgesio pasekmių vertinimo, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie nustatyti atlikus minėtą socialinį tyrimą. Pažymėtina, jog nors V. V. baigė 12 klasę, jis neturi profesinio išsilavinimo, nors atliekant laisvės atėmimo bausmę turi tokią galimybę, vykdant socialinį tyrimą paklausus, kodėl nesiekė tokio įgyti, negalėjo konkrečiai atsakyti į klausimą.
Pritartina Komisijos argumentui, kad asmuo dalinai vykdė individualiame reabilitacijos plane nustatytas priemones ir taip nepilnai įvykdė ankstesnės Komisijos skirtas rekomendacijas, t. y. nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Asmuo lanko (kaip pats teigia skunde, ir baigė) socialinių darbuotojų ir psichologo konsultacijas, baigė programą „Smurto prevencija“. 2021 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1226 nurodyta, jog asmuo nuolat dalyvauja pozityvaus Užimtumo priemonėse, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, dalyvavo „Žaliosios oazės“ projekte, turi tai patvirtinančius diplomus bei padėkas. Tačiau apie tokį pozityvų užimtumą jau nebekalbama 2022 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvadoje, vertinant V. V. elgesį laikotarpyje tarp 2021 m. birželio 18 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, iki 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdžio, taip pat nustatyta, jog asmuo paskutinį kartą skatintas 2021 m. rugsėjo 24 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje. Taigi nors V. V. jau daugiau nei pusę metų yra Vilniaus pataisos namuose, asmuo nedalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nėra gavęs naujų paskatinimų, sutiktina su Komisijos argumentu, jog ši rekomendacija yra vykdoma tik iš dalies.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
V. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau asmuo dar kartą buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 d., jam buvo skirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. V. buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir 2009 m. balandžio 29 d. jis buvo paleistas lygtinai. Kaip teisingai pastebi Komisija, nuteistojo V. V. daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, paskutinis padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie pavojingiausių ir sunkiausių galimų tyčinių nusikaltimų. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas ir V. V. paskirta atitinkama bausmė, visgi sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinami ir turi įtakos. Taip pat šie kriterijai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Dar vienas kriminogeninis dinaminis veiksnys, akcentuotas ir Komisijos Nutarime, yra turimi vykdomieji dokumentai ir jų sumos. Šiuo metu asmuo yra išmokėjęs 2033,61 Eur, V. V. teigimu, būdamas Pusiaukelės namuose antstoliams papildomai moka po 5-10 Eur iš savo darbo užmokesčio. Turima vykdomųjų raštų likusi skolos suma – 17988,18 Eur. Taigi likusi dar didelė nepadengta civilinio ieškinio dalis, o tokie dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Komisijos Nutarimo bei V. V. skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 58-134 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. V., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 58-134, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.