- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2-521-1025/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01312-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“
- Atsakovas
- Ž. G.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Marija Ulbinienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ (toliau – UAB „Mano būstas Baltija“) atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovui Ž. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovo 114,84 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidas, po to, kai atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-11 priimto teismo įsakymo.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kurias dubliku patikslino ir papildė, kad suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi negyvenamą patalpą – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo, bendrojo naudojimo objektai, todėl atsakovas, būdamas patalpos savininkas, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra įrengta elektros instaliacija, vandentiekio ar šilumos mazgai, ar ne. Atsakovo skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 yra 114,84 Eur.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriais su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsikirsdamas į ieškinio argumentus, nurodė, kad jam nuosavybės teise nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadangi jis yra parduotas, jam liko tik neįrengtos (negyvenamosios) palėpės dalis, turinti avarinį patekimą vertikaliomis kopėčiomis, kuri VĮ Registrų centro pažymėjime nurodyta „Negyvenamoji patalpa – Neįrengta pastogė“, paskirtis – „Kita“. Šioje patalpoje nėra įrengta elektros instaliacija, vandentiekio ar šilumos mazgai. Teigia, jog nesinaudoja bendrąja daline nuosavybe priklausančiais objektais, todėl neturi pagrindo mokėti už elektros remonto darbus bendrose namo patalpose, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, skaitiklių rodmenų nurašymą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Taip pat nurodo, kad privalomosios lėšos namo atnaujinimui turi būti apskaičiuotos proporcingai ne tik pagal patalpų kvadratūrą, bet ir jų paskirtį. Nesutinka mokėti mokesčio už teritorijų nuolatinę priežiūrą, kadangi teritorija naudojasi ne tik namo gyventojai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog atsakovui tenka pareiga mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kuri yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 17,84 kv.m. patalpa – palėpė, byloje nėra duomenų, kad ši patalpa būtų kito daikto priklausinys, ši patalpa vadintina „kita patalpa“. Nėra skirtumo, kokiu intensyvumu kitos patalpos savininkas naudojasi savo turimu turtu, jam vis vien išlieka pareiga mokėti mokestį už bendrosios dalinės nuosavybės teisę priklausančią dalį. Elektros skaitiklių rodmenų nurašymo paslaugą atlieka namo administratoriaus atsakingi darbuotojai, rodikliai yra apskaičiuojami konkrečiai ginčo namui ir padalinami visiems namo ir patalpų savininkams. Išlaidos, susijusios su šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, yra susijusios su bendro naudojimo patalpose esančia sistema, o ne su ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis sistemomis. Dėl prie kaupiamųjų lėšų nurodytos sumos su minuso ženklu, ieškovės atstovas nurodė, kad šių sumų apmokėti nereikia, nes remonto darbai atlikti name buvo apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, tačiau atsakovas turi sumokėti kaupiamąsias lėšas. Dėl išlaidų, susijusių su nuotekomis, atstovas nurodė, kad buvo vykdomi darbai ir užmokestis apskaičiuotas proporcingai turimai nuosavybei name. Visos įmokos atsakovui skaičiuojamos ne su asmeninių paslaugų teikimu, o už bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą. Sąskaitos su paskaičiuotomis išlaidomis yra siunčiamos centralizuotai, o su sąskaita yra galimybė susipažinti namo administratoriaus internetiniame tinklalapyje.
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog įsigijo ginčo butą, o palėpę kartu su kaimynais išsidalino pagal buto plotą. 2015-08-04 pardavė butą. Palėpė nebuvo buto priklausinys, nuosavybės teisė į pastogę jam priklauso kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal 2019 m. NTR duomenis palėpė priklauso dar 12 žmonių. Negyvenama patalpa – neįrengta, palėpė neturi naudingojo ploto, nėra įrengta jokių elektros laidų, šildymo sistemų, todėl nėra ir ką prižiūrėti. Ieškovė jokių paslaugų jam nesuteikė, be to šiomis patalpomis nesinaudoja. Nesutinka su išlaidomis, kurias turi mokėti į namo kaupiamąjį fondą renovacijai atlikti, kadangi jo turima nuosavybės dalis yra ženkliai mažesnė, be to po renovacijos jo turimo turto vertė nepakyla. Gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., nuo 2014 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš juridinio asmenų registro išrašo ir ieškovės rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog po 2019 m. birželio 28 d. baigtos UAB „Vėtrungės būstas“, UAB „Danės būstas“ ir UAB „Jūros būstas“ reorganizacijos, kurios pagrindu UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Jūros būstas“. UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Jūros būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano būstas Baltija“ pavadinimu. Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr.AD1-2981, Nr. AD1-2984, 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-613 ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore ir teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administravimo paslaugas.
Iš valstybės įmonės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo Pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, nustatyta, kad butas su rūsiu ir su b.n. patalpomis, pažymėtomis: 2-11(1/4 iš 2,49 m2), 2-13 (1/2 iš 0,88 m2), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui Ž. G. 1998-12-09 Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2015-08-04 atsakovas sudarė notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, ja pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Butas parduotas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-10 (1/4 iš 8,78 m2), 2-11 (1/2 iš 2,49 m2), 2-12 (1/2 iš 0,88 m2), 2-13 (1/2 iš 0,88 m²).
2007-09-14 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Pažymėjime apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Negyvenamojo patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis „Kita“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistruota 2005-11-14. 1784-27437 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, 1998-12-09 Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais.
2020-07-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 446,38 m2, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1784/44638 dalis šios palėpės, t. y. 17,84 kv. m., 1998-12-09 Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais.
Iš ieškovės į bylą pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad ieškovė apskaičiavo skolą atsakovui, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. liepos mėnesio, kuri yra 114,84 Eur. Įsiskolinimą sudaro: administravimo išlaidos – 53,10 Eur, kaupiamosios lėšos – 11,57 Eur, kiti darbai – 0,02 Eur, kolektyvinė antena – 0,29 Eur, nuotekos – 0,69 Eur, išlaidos už priežiūrą/eksploataciją – 6,30 Eur, remontą, keitimą, montavimą – 16,33 Eur, teritorijų ir laiptinių valymą – 7,50 Eur, šilumos ūkio priežiūrą – 16,22 Eur, palūkanos už pradelstą mokėjimą – 2,82 Eur. Iš byloje pateiktų atsakovui išrašytų ir išsiųstų atsakovo deklaruotos ir faktiškai gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2019-01-31 iki 2020-06-30 už suteiktas paslaugas objektui – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, jog ieškovė atsakovui detaliai nurodė kokios paslaugos atsakovui suteiktos, kokie įkainiai taikomi, nuo kokio atsakovui priklausančio bendro ploto skaičiuojami mokesčiai, kiek atsakovas turi mokėti, kokia susidariusi skola. Taip pat sąskaitose atsakovui nurodomas prisijungimo prie savitarnos portalo kodas bei slaptažodis, kad atsakovas galėtų susipažinti su jam skaičiuojamais mokesčiais, taikomais tarifais, susidariusia skola.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-23 įsakymu Nr. AD1-481 priede nustatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo tarifas – 0,1370 Eur be PVM.
Iš 2008-01-02 sutarties Nr. 08-01-01L sudarytos su AB „City service“, nustatyta, jog šalys susitarė dėl daugiabučių namų, tarp jų ir objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio plotas 1 881,53 m2, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo už kainą, nurodytą Sutarties priede Nr. 2, o užsakovas (ieškovė) įsipareigoja Sutartyje numatytomis sąlygomis bei terminais atsiskaityti su vykdytoju už teikiamas paslaugas. Priede Nr. 2 nurodyti paslaugų įkainiai. Priede Nr. 3 nurodytas bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas.
UAB „Mano būstas Baltija“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ 2019-10-01 sudarė Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBL-SUT-19-000361, ja prižiūrėtoja UAB „Mano būsto priežiūra“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties Priede Nr. 2 nurodyta, kad objektui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio plotas – 1 951,68 m2, taikomas 0,0682 Eur be PVM (0,0825 Eur su PVM) įkainis butui; 133,10 Eur be PVM (161,06 Eur su PVM) įkainis per mėnesį.
2015-11-20 tarp UAB „Danės būstas“ ir UAB „Mano aplinka“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. MAP-SUT-15-0138, kuria UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo teiki objektui (duomenys neskelbtini), Klaipėda (Priedas Nr. 3 prie Sutarties) teritorijos tvarkymo ir valymo paslaugas. Priede Nr. 1 nurodytos paslaugos, teikiamos tris kartus per savaitę: šaligatvių valymas/šiukšlių surinkimas; atskirų šiukšlių valymas/šlavimas/šiukšlių surinkimas; įėjimų į laiptines valymas/šiukšlių surinkimas; prieduobių po įėjimais į laiptines valymas/šiukšlių surinkimas; lietaus nuotekų ir kanalizacijos šulinių grotelių valymas; teritorijoje esančių atliekų konteinerių stovėjimo vietų ar aikštelių valymas; pavienių bešeimininkių padangų surinkimas ir sukrovimas prie komunalinių ar kitų atliekų konteinerių; sąšlavų surinkimas ir išvežimas. Šių darbų kaina žiemos sezono metu – 0,0278 Eur/m2, vasaros sezono metu – 0,0327 Eur/m2. Kitos teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į sezoniškumą: šaligatvių, įėjimų į pastatus, privažiavimų prie atliekų surinkimo konteinerių valymas nuo sniego/barstymas smėlio ir druskos mišiniu – 0,001 Eur/m2; susikaupusios sniego išvežimas – 0,0001 Eur/m2; vėjovartų, vėjalaužų, snieglaužų šalinimas – 0,0001 Eur/m2; šiukšliadėžių pastatymas ir/arba priežiūra – 0,001 Eur/m2; kiti teritorijos tvarkymo darbai – nuo 3 Eur/val. Papildomai užsakomos paslaugos: savavališkų sąvartynų likvidavimas – 11 Eur/m3; smėlio atvežimas į vaikų žaidimo aikštelėse esančias smėliadėžes – 28 Eur/m3; medžių, krūmų genėjimas ir/arba kirtimas – 12 Eur/val.; gyvatvorių karpymas – 12 Eur/val.; šaligatvių, įėjimų į pastatus, privažiavimų prie atliekų surinkimo konteinerių valymas nuo sniego/barstymas smėlio ir druskos mišiniu ne darbo ir švenčių dienomis – koeficientas 1,5 nuo pagrindinio tarifo; želdynų įrengimas – 4 Eur/m2; vejos tręšimas – 6 Eur/100 m2. Priede Nr. 2 nurodytos teikiamos paslaugos ir jų įkainiai: lapų tvarkymas ir žalųjų atliekų surinkimas – 0,0194 Eur/m2; žiemos sezono teritorijos valymo darbai – 0,0182 Eur/m2; smėlio surinkimas po žiemos ir transportavimas – 0,019 Eur/m2; mechanizuotas sniego valymas darbo dienomis – 34,50 Eur/val.; ne darbo ir švenčių dienomis – koeficientas 1,5 nuo pagrindinio tarifo.
2018-09-25 tarp UAB „Danės būstas“ ir UAB „Mano aplinka“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. DB-SUT-18-0068 objektui (duomenys neskelbtini), Klaipėda (Priedėlis Nr. 3 prie Sutarties), ja UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo atlikti teritorijos priežiūrą tris kartus per savaitę (konkrečios paslaugos nurodytos Sutarties Priedėlyje Nr. 1 prie Sutarties Priedo Nr. 1), kurių įkainis – 0,087 Eur. Taip pat atlikti papildomus darbus: kiti teritorijos tvarkymo darbai (valandinis tarifas) – 10,45 Eur/val.; susikaupusio sniego išvežimas (be pakrovimo) – 14,52 Eur/val.; medžių, krūmų genėjimas ir/arba kirtimas (autobokštelio kaina neįskaičiuota) – 18,07 Eur/val.; mechanizuotas sniego valymas darbo dienomis – 44,19 Eur/val.; mechanizuotas sniego valymas ne darbo ir švenčių dienomis – 66,29 Eur/val. Objekto (duomenys neskelbtini) teritorijos plotas – 796 m2. 2018-12-31 tarp šalių pasirašytas Susitarimas Nr. 1 prie 2018-09-25 Paslaugų teikimo sutarties Nr. DNB-SUT-18-0068, kuria pakeistas Priedėlis Nr. 1 prie Priedo Nr. 1, t.y. paslaugų kaina teritorijos priežiūrai – 0,095 Eur/m2. Taip pat atlikti papildomus darbus: kiti teritorijos tvarkymo darbai (valandinis tarifas) – 11,43 Eur/val.; susikaupusio sniego išvežimas (be pakrovimo) – 15,88 Eur/val.; medžių, krūmų genėjimas ir/arba kirtimas (autobokštelio kaina neįskaičiuota) – 19,76 Eur/val.; mechanizuotas sniego valymas darbo dienomis – 48,33 Eur/val.; mechanizuotas sniego valymas ne darbo ir švenčių dienomis – 72,50 Eur/val. Atsakovui mokestis už teritorijos nuolatinę priežiūrą yra skaičiuojamas pagal UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Danės būstas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Baltija“) 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą sutartį Nr. DB-SUT-18-0068, t.y. 0,095 Eur/m² su PVM nuo teritorijos tvarkomo ploto.
Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad ieškovė pirko rūsio valymo paslaugą iš UAB „Mano aplinka“, atliko kanalizacijos išvalymo darbus.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už ieškovės teikiamas, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas ginčija savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą ir administravimą bei komunalines paslaugas motyvuodamas tuo, kad atsakovui daugiabutyje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nepriklauso butas, o jam priklauso tik neįrengta pastogė, kuri neturi naudingojo ploto, neįrengtoje pastogėje nėra įrengto nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų; patekimas į neįrengtos pastogės patalpas galimas tik per liuką, esantį laiptinės lubose, nesutinka mokėti už teritorijos priežiūrą, nes teritorija naudojasi ne tik namo gyventojai, todėl ieškovė faktiškai jam priklausančių patalpų atžvilgiu jokių paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti.
Teismas nurodo, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440; aktuali redakcija) (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys).
Nagrinėjamu atveju ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymu paskirta daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore ir šį daugiabutį namą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Nustatant, ar asmuo yra subjektas, kuriam tenka pirmiau aptartų pareigų vykdymas, būtina nustatyti, ar jam nuosavybės teise priklausančios patalpos priskirtinos kuriai nors iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 2 straipsnio 5, 11 dalyse nurodytų kategorijų, t. y. ar asmuo yra buto ir (ar) kitų patalpų savininkas, priskirtinas įstatyme nustatytą pareigą turintiems subjektams. Nagrinėjamu atveju 2007-09-14 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Pažymėjime apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Negyvenamojo patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis „Kita“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistruota 2005-11-14. 1784-27437 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, 1998-12-09 Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais. Taigi atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenama patalpa – neįrengta pastogė, kurios paskirtis „Kita“, kitos patalpos pagal DNSBĮ – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktas).
Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei išplėtotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas 1784-27437 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra jokių vandens ar šildymo tiekimo įrenginių, ar kad į neįrengtą pastogę galima patekti tik per liuką laiptinėje, jog atsakovo dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies, atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, kas yra atsakovo sprendimas, kuris negali turėti įtakos jam priklausančios dalies name paskaičiavimui – visi šie argumentai nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovė atsakovui jokių paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja.
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nesutikimą su ieškinio reikalavimu priteisti skolą taip pat grindė tuo, kad ieškovė, apskaičiuodama skolą, rėmėsi klaidingais duomenimis, nurodydama, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Teismas negali sutikti su tokiu atsakovo argumentu, kadangi byloje pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovui priklauso negyvenama patalpa – neįrengta pastogė, o ieškinyje buvo padaryta klaida, įvardijant patalpos paskirtį, kuri dublike buvo ištaisyta, be to atsakovas patvirtino, jog jam priklauso kita patalpa - palėpė, ir būtent atsakovui priklausančios faktinės nuosavybės pagrindu ir buvo apskaičiuota atsakovui mokėtina suma.
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip neįrengta pastogė, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą, todėl atsakovo argumentai, jog jam priklausanti palėpė neturi naudingojo ploto, todėl neturi pareigos mokėti, atmestini.
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimą Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžių apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra skaičiuojamos kaupiamosios lėšos. Sukauptos kaupiamosios lėšos naudojamos ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas). Pagal 2015-08-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas vadovaudamasis Nuostatų 4.4 papunktyje nurodytu kaupimo tvarkos aprašu nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti) (Nuostatų 8.8 papunktis).
Nagrinėjimu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 11,57 Eur kaupiamojo mokesčio įsiskolinimą. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų bei skolų valdymo ataskaitos nustatyta, kad atsakovas kaupiamųjų lėšų nemokėjo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, jog atsakovas, būdamas kitos patalpos savininkas, privalo kiekvieną mėnesį mokėti kaupiamąsias lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė paskaičiavo mokėtinų kaupiamųjų lėšų dydžius, atsakovas neįrodė, kad ieškovė neteisingai skaičiavo kaupiamąsias lėšas, tenkančias atsakovo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovas kaupiamųjų lėšų ieškovei ginčo laikotarpiu niekada nėra mokėjęs, todėl pripažintina, jog ieškovės prašomas iš atsakovo 11,57 Eur dydžio kaupiamojo mokesčio įsiskolinimas yra pagrįstas.
CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (6 punktas). Pagal Reglamento 12 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą.
Pagal 2015-12-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 punktą už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus. Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (13 punktas).
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovui teiktos sąskaitos patvirtina, kokius ieškovė atliko remonto, keitimo, montavimo darbus, kokia suma šių darbų atlikimui buvo išleista ir kiek atsakovui, kaip bendraturčiui tenka mokėti. Pažymėtina tai, jog dalies šių išlaidų apmokėjimas buvo atliktas iš kaupiamųjų lėšų, o atsakovas kaupiamųjų lėšų nėra mokėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintina, jog atsakovas proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti ieškovės reikalaujamas sumas už atliktus darbus, nes buvo atlikti namo, kuriame yra atsakovui priklausanti patalpa, būtini remonto darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę. Taigi šios išlaidos yra būtinos, nes susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, siųstų atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2020-06-30 už suteiktas paslaugas objektui – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, jog ieškovė atsakovui detaliai nurodė kokios paslaugos atsakovui suteiktos, kokie įkainiai taikomi, nuo kokio atsakovui priklausančio bendro ploto skaičiuojami mokesčiai, kiek atsakovas turi mokėti, kokia susidariusi skola. Išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo priežiūros patalpomis apskaičiuotos remiantis į bylą pateiktose sutartyse nurodytais įkainiais ir būtent negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės bendruoju plotu – 17,84 m², kurio atsakovas neginčija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad faktiškai ir teisiškai pagrįsti ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas – 53,10 Eur, kaupiamąsias lėšas – 11,57 Eur, kiti darbai – 0,02 Eur, kolektyvinė antena – 0,29 Eur, nuotekos – 0,69 Eur, išlaidos už priežiūrą/eksploataciją – 6,30 Eur, remontą, keitimą, montavimą – 16,33 Eur, teritorijų ir laiptinių valymą – 7,50 Eur, šilumos ūkio priežiūrą – 16,22 Eur, kurios susidarė už bendrojo naudojimo objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėda daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Šių mokėtinų sumų proporcijos yra paskaičiuotos tinkamai: suteiktų paslaugų bendrą kainą padalijus iš viso daugiabučio namo bendrojo ploto ir padauginus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo neįrengtos pastogės ploto - 17,84 kv. m už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie susidariusį įsiskolinimą sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui ir jokių sąskaitų ir detalaus paaiškinimo iš ieškovės nebuvo gavęs, visos sąskaitos buvo jam pateiktos šios bylos nagrinėjimo metu.
Teismas su šiuo atsakovo argumentu sutikti neturi pagrindo, kadangi iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad jos buvo siųstos atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo adresu gyvena nuo 2014 metų, Gyventojų registro išrašo duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., todėl darytina išvada, kad rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius, kad jam nebuvo teiktos sąskaitos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenama patalpa – neįrengta palėpė, kyla pareiga rūpintis savo nekilnojamuoju turtu ir jį išlaikyti proporcingai savo turimos nuosavybės daliai. Tačiau atsakovas šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė.
Ieškovė už laiku nesumokėtą įsiskolinimą paskaičiavo 2,82 Eur palūkanų, kurias prašo priteisti iš atsakovo.
Ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose yra nurodytos palūkanos už pradelstą atsiskaitymą iš viso 2,82 Eur, skaičiuotos už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-01. Ieškovė 2019-07-22 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palūkanos yra paskaičiuotos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už faktiškai pradelstas atsiskaityti dienas. Iš į bylą pateiktų sąskaitų ir detalaus paaiškinimo už ką yra skaičiuojami mokesčiai ir palūkanos, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už faktiškai pradelstas atsiskaityti dienas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 2,82 Eur palūkanų ir 112,02 Eur pagrindinės skolos.
Dėl procesinių palūkanų.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 114,84 Eur sumos nuo 2020-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro įrašą, 30,00 Eur už teismo įsakymo parengimą, 121,00 Eur už ieškinio parengimą ir atstovimą teismo posėdžiuose 2021-03-02, 2021-04-23. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, tai 167,71 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ iš atsakovo Ž. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 114,84 Eur įsiskolinimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, 114,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, 2020-08-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.