Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, nedirbančios, pensininkės, baustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-02-10 apie 11 val. 06 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad ją sumušė jos vyras B. M.

Be to, A. M. 2016-02-11 apie 10 val. 19 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad ją muša jos vyras B. M..

Į teismo posėdį pažeidėja neat­­vy­ko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu A. M. kalta prisipažino, gailisi padariusi pa­­žei­di­mus.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios pažeidėjos prisipažinimo, jos kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolai Nr. 72P-53655846-16 ir Nr. 72P-53659224-16, policijos pareigūnų E. Macenkos ir M. Šakalio tarnybiniai pranešimai, B. M. paaiškinimai. Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. melagingai iš­kvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietu­vos Respublikos ad­mi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. dispoziciją.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus ir tai, kad pažeidimus padarė sulaukusi 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, pensininkė, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, savo dydžiu artimos straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydžio minimumui, tačiau didesnės už ankstesnį analogišką pažeidimą paskirtą baudą.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų patyrė 34,39 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 13,07 Eur, socialinis draudimas – 4,05 Eur, policijos pareigūnų vykimo į mela­gin­gus iškvietimus ir grįžimo iš jų tarnybiniu automobiliu degalų išlaidos – 17,27 Eur.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įsta­ty­mas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus prane­ši­mą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemo­nių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačia­me įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į A. M. melagingus pranešimus, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šių pranešimų nebūtų ir pareigūnai į juos nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl A. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų šioje daly­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš A. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmo­kestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad A. M. melagingai pranešus apie tariamus nusikaltimus ir Institucijai į juos reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei A. M. melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie tariamus nusikaltimus.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingų A. M. pranešimų Institucija paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automo­bi­liu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskai­čiavimą yra 17,27 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 str., 30² str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius pažeidimą (dėl melagingo iškvietimo 2016-02-10), numatytą ATPK 186 str., ir nu­baus­ti ją 90 (devyniasdešimties) eurų bauda.

A. M. pripažinti kalta padarius pažeidimą (dėl melagingo iškvietimo 2016-02-11), numatytą ATPK 186 str., ir nu­baus­ti ją 95 (devyniasdešimt penkių) eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas apimti ir galutinę nuobaudą A. M. paskirti 95 (devyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Įpareigoti A. M. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jai įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 17,27 eurų (septyniolikos Eur 27 ct) turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.