- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1398-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., G. Z.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Skolininkas
- A. Z., G. Z., A.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims A. Z. ir G. Z. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Skolininkai A. Z. ir G. Z. , užtikrindami iki 2035-09-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,1094 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais: 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius skolininkams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus .
Šalies argumentai
2010-05-24 kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu, prašydamas išieškoti iš skolininkų A. Z. ir G. Z. 1 092 265,85 Lt skolą, 39 401,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 64 647,79 Lt delspinigių, iš viso: 1 196 315,30 Lt, 130 Lt žyminio mokesčio, bei 9,36 proc. sutartinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, t.y. nuo 1 092 265,85 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2006-10-12 kreditavimo sutartis su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais iki šiol yra neįvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi išieškojo skolą: 1 092 265,85 Lt negrąžinto kredito, 39 401,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 64 647,79 Lt delspinigių, iš viso: 1 196 315,30 Lt ir 130 Lt žyminio mokesčio, bei 9,36 proc. sutartinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, t.y. nuo 1 092 265,85 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-05-24 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius A. Z. ir G. Z. : 0,1094 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais: 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (skolininkai) A. Z. ir G. Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 20010m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.
1) skolos dydžio fiksavimas, nesuteikiant skolininkams galimybės ginčyti skolos dydžio, pažeidžia skolininkų interesus. Teigia, kad sudarydamos 0,1094 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių gyvenamojo namo ir ūkio pastato, bei 0,0592 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir 0,0710 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – įkeitimo, kreditorius ir skolininkai susitarė, kad įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų bendras įkainojimas yra 130 000 Lt. Akivaizdu, kad šiuo metu, kritus nekilnojamojo turto kainoms, šio turto vertė yra ženkliai sumažėjusi, todėl iš turto paradavimo gautos pajamos galimai nebus pakankamos visai skolai padengti. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai nesutinka su skolos pagal kreditavimo sutartis dydžiu, skolininkų nuomone, tai, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai kreditorius turės galimybę remtis nurodytoje nutartyje užfiksuotu skolos dydžiu kaip prejudiciniu faktu, pažeidžia skolininkų teises.
2) kreditorius galėjo pasirinkti mažiau skolininkų teises varžantį savo teisių gynimo būdą. Apeliantų teigimu, šiuo atveju kreditorius nevertino galimybės pasinaudoti antruoju variantu, t.y. ne reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iš varžytinių, bet prašyti teismo perduoti turtą jam administruoti, pvz., nuomoti hipoteka apsunkintą turtą ir dengti įsiskolinimą iš tokios nuomos gautomis pajamomis. Tokiu būdu visiškai nepagrįstai ir neadekvačiai buvo suvaržytos skolininkų teisės bei pažeisti jų interesai, bei teisingumo ir protingumo principai;
3) kreditorius reikalauja priteisti neprotingai didelio dydžio palūkanas. Apeliantai pabrėžia, jog Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos skolininkų atžvilgiu netaikytinos. Skolininkai yra fiziniai asmenys, todėl sprendžiant dėl palūkanų protingo dydžio, jiems negali būti taikomi tokie pat standartai, kaip juridiniams asmenims, kurie yra ekonomiškai ir finansiškai stipresni rinkos subjektai. Apeliantai pažymi, jog jiems turi būti taikomas mažesnis, t.y. 5 proc. metinių palūkanų dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje užfiksuotas skolos dydis prejudicinės galios neturi ir skolininkų interesų nepažeidžia. Jeigu apeliantai nesutinka su skolos dydžiu, šis klausimas gali būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles.
Kreditorius pažymi, kad CPK 558 str. įtvirtinta alternatyva kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo arba įkeisto daikto jam administruoti perdavimo. Kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti tą variantą, kuris jam konkrečiu atveju atrodo priimtinausias. Jokios šios kreditoriaus pasirinkimo teisės ribojimų įstatymai nenumato. Kreditoriaus teigimu, įkeisto turto perėmimas administruoti gali iš paties kreditoriaus pareikalauti nepageidautinų išlaidų, pažeisti kreditoriaus teisėtą interesą atgauti skolą kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Skolininkų argumentai dėl jų manymu neprotingo 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nėra bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Skolininkams nesutinkant su palūkanų dydžiu, šis klausimas gali būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles. Kreditorius pabrėžia, jog bet kokiu atveju jo teisė į metines palūkanas nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dienos gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą yra įtvirtinta įstatymuose ir pripažįstama LAT praktikoje. Teigia, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos šiuo atveju nebuvo taikomos. Todėl nepagrįstas yra skolininkų teiginys, kad jiems turėtų būti taikomas 5 proc. metinių palūkanų dydis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB Nord banko pakartotiniame prašyme nurodytus skolininkams A. Z. ir G. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius įkeistus žemės sklypus dėl 1 092 265,85 Lt negrąžinto kredito, 39 401,66 Lt palūkanų ir 64 647,79 Lt delspinigių. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iš skolininkų 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB DnB Nord bankas ir skolininkai A. Z. ir G. Z. 2006-10-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 3373-06Il su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, pagal kurią kreditorius suteikė skolininkams 1 400 000 Lt kreditą iki 2035-09-30 (b. l. 48-56). Skolininkai, užtikrindami paskolos grąžinimą, įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1094 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais - 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-84).
Kadangi skolininkai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2010-02-22 raštu pranešė skolininkams, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų terminą nuo šio rašto išsiuntimo dienos, kreditorius pradės priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto (b.l. 61). Tačiau įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti. Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkams priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-06 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi skolininkai kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-05-25 nutartimi nutarė išieškoti skolą, kreditoriaus nustatytus delspinigius ir palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių 0,1094 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais - 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iš skolininkų kreditoriui 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Apeliantai nesutinka su skundžiamojoje teismo nutartyje nurodytu skolos dydžiu, bei nurodo, kad šiai nutarčiai įsiteisėjus, kreditorius turės galimybę remtis nutartyje užfiksuotu skolos dydžiu kaip prejudiciniu faktu ir skolininkai negalės ginčyti skolos dydžio. Be to, skolininkai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistu 9,36 proc. sutartinių metinių palūkanų dydžiu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.
Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Šia teisena išnagrinėjus bylą, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais.
Taigi skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje užfiksuotas skolos dydis prejudicinės galios neturi ir skolininkų interesų nepažeidžia.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdami su skolos, palūkanų dydžiu, skolininkai ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos dydžio nustatymo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus normomis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantai nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš jų skolą, palūkanas, nutraukus Kreditavimo sutartį.
Apeliantai taip pat teigia, jog kreditorius galėjo pasirinkti mažiau skolininkų teises varžantį savo teisių gynimo būdą, t.y. ne reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iš varžytinių, bet prašyti teismo perduoti turtą jam administruoti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šituo apeliantų teiginiu ir laiko jį neteisėtu, bei nepagrįstu.
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Taigi hipotekos kreditoriui numatytas aktyvus vaidmuo pasirenkant būdą, kuriuo siekti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, t. y. jį realizuoti varžytynėse ar perimti administruoti, pasirenka kreditorius. Kreditorius naudojasi CK 4.192 straipsnio 1 dalies jam suteikta dispozicijos teise pasirinkti, kuriuo iš minėtų būdų naudodamasis jis gali pasiekti greitesnį savo reikalavimo patenkinimą. Jokių šios kreditoriaus pasirinkimo teisės ribojimų įstatymai nenumato. Vadinasi, kreditorius turėjo teisę laisvai pasirinkti tą variantą, kuris jam konkrečiu atveju atrodo priimtinausias - nagrinėjamu atveju – reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iš varžytinių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkų atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkų priteistina po 4,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Z. ir G. Z. po 4 (keturis) litus ir 5 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).