Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoviga“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta ieškovės UAB „Autoviga“ ir atsakovės UAB „Redus LT“ 2023 m. gruodžio 5 d. sudaryta taikos sutartis, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas nurodytomis sąlygomis.

2. Ieškovė UAB „Autoviga“ 2024 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Juo prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė UAB „Redus LT“ nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, nes iki 2024 m. vasario 23 d. atsakovė turėjo sumokėti 12 136,66 Eur, o sumokėjo tik 8 273,32 Eur (4 136,66 Eur sumokėjo 2023 m. gruodžio 22 d. ir 4 136,66 Eur sumokėjo 2024 m. sausio 23 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Autoviga“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 23 863,34 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Redus LT“ pagal Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6153-1024/2023 patvirtintą taikos sutartį.

4. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2023 m. gruodžio 5 d. sudarytą taikos sutartį, pagal ją atsakovė sutiko su visais ieškinio reikalavimais ir sutiko sumokėti ieškovei visą 30 551,16 Eur skolą bei padengti 1 585,50 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 500 Eur atstovavimo išlaidas ir 85,50 Eur negrąžintino žyminio mokesčio dalį). Pagal taikos sutarties 2 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei bendrą, šios sutarties 1 punkte nurodytą 32 136,66 Eur sumą nurodytais terminais. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovė 2024 m. vasario 23 d. turėjo sumokėti 12 136,66 Eur, o sumokėjo tik 8 273,32 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Redus LT“ atsiliepimo dėl prašymo nepareiškė, taip pat nepateikė įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog taikos sutartis yra vykdoma. Teismas, nustatęs, kad taikos sutartis yra vykdoma iš dalies, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, jog atsakovė sumokėjo tik 8 273,32 Eur skolos, ieškovės prašymą tenkino ir vykdomąjį raštą išdavė dėl likusios nesumokėtos skolos dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Redus LT“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atmesti ieškovės UAB „Autoviga“ prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl 23 863,34 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Redus LT“ pagal Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑6153‑1024/2023 patvirtintą taikos sutartį. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Atsakovės vertinimu, nors taikos sutartyje šalys susitarė dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo bei pagrindo keisti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką (pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo klausimą) egzistavimą, teismas turėjo pareigą įvertinti atsakovės prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo turinį bei argumentus, kurie sudarė pagrindą atsakovei prieštarauti preliminariam teismo sprendimui, nors vėliau šalys ir sudarė taikos sutartį.

5.2. Atsakovė, pareikšdama prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, jog ji nesutiko su ieškiniu visa apimtimi, kadangi ieškovė neteisingai, pažeidžiant Sutarties 4.2 punkto reikalavimus, apskaičiavo nuomos mokestį, dėl to atsakovė pagrįstai ir teisėtai sustabdė prievolės įvykdymą iki ieškovė pateiks sąskaitose nurodytų kiekių teisingumą patvirtinančius duomenis ir dokumentus. Taip pat, atsakovė savo prieštaravimuose teismo prašė tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir byloje priimtą teismo sprendimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį arba kitam teismo nustatytam terminui.

5.3. Apeliantė nurodo, kad faktiškai šalys viena kitai turi priešpriešinius reikalavimus, nuo jų vykdymo priklauso taikos sutarties sąlygų vykdymas, t. y. ieškovė turi pateikti duomenis ir pagrįsti teisingo nuomos mokesčio apskaičiavimą pagal Sutarties 4.2 punktą, o atsakovė, gavusi ir įvertinusi šiuos duomenis, vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį. Iki šiol ieškovė ginčo duomenų nėra pateikusi, todėl apeliantė vertina, kad ji pagrįstai ir teisėtai sustabdė taikos sutarties vykdymą. Apeliantės teigimu, nors taikos sutartyje šalys ir nenumatė ieškovės įsipareigojimo pateikti ir pagrįsti nuomos mokesčio (skolos) apskaičiavimą, tačiau, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į atsakovės nurodytą poziciją prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį esamoje situacijoje, jog šalis saisto priešpriešinių reikalavimų vykdymas ir tokie reikalavimai vykdytini vienu metu, nes tai susiję su skolos dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

5.4. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neišduoti vykdomojo rašto ir dėl to, jog, atsižvelgiant į esamą situaciją (atsakovės prieštaravimuose nurodytą poziciją) bei aplinkybes vykdant taikos sutartį, turėjo svarstyti, ar nėra pagrindo atidėti arba išdėstyti taikos sutartyje nurodytų sumų sumokėjimo ilgesniam laikui, tačiau tai nebuvo padaryta.

5.5. Atsakovės vertinimu, teismas be pagrindo nesvarstė taikos sutartyje nustatytos vykdymo tvarkos keitimo klausimo, be pagrindo nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir neatskleidė šios taikos sutarties esminių sąlygų bei šia taikos sutartimi šalių siekto tikslo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad taikos sutarties dalis, susijusi su vienos šalies prievolių vykdymu kitai, nevisiškai įvykdyta, taip pažeidžiant šalių susitarimu nustatytą jų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalims turėjo būti išaiškinta teisė kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka, bet ne išduotas vykdomasis raštas.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB ,,Autoviga“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; skirti UAB „Redus LT“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą, pusę baudos įpareigojant sumokėti UAB ,,Autoviga“, o likusią dalį į Valstybės biudžeto sąskaitą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Ieškovė, remdamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, pažymi, kad ir pačiai apeliantei žinoma, jog pirmosios instancijos teismas ne tik negalėjo, bet ir neturėjo pareigos vertinti atsakovės prieštaravimų motyvų ir negalėjo svarstyti, ar nėra pagrindo atidėti arba išdėstyti taikos sutartyje nurodytų sumų sumokėjimo ilgesniam laikui. Priešingai, teismui tokie veiksmai yra draudžiami ir, įsiteisėjus nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, ginčo dalykas ir pagrindas antrą kartą negalėjo būti vertinamas.

6.2. Ieškovės vertinimu, atskirasis skundas visiškai nepagrįstas ir net teoriškai negali būti tenkintas. Ieškovės vertinimu, apeliantė neteisėtu ir nepagrįstu skundu siekia pratęsti savo neteisėtus veiksmus, kliudydama ir vilkindama priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovei, pareiškusiai akivaizdžiai nepagrįstą skundą ir aiškiai suprantant, kad tai vilkina ir kliudo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, skirtina maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo

9. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai. Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neįvertino atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodytų argumentų, nepagrįstai nesvarstė taikos sutartyje nustatytos vykdymo tvarkos keitimo klausimo, taip pat neatskleidė taikos sutarties esminių sąlygų ir ja šalių siekto tikslo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad taikos sutarties dalis, susijusi su vienos šalies prievolių vykdymu kitai, nevisiškai įvykdyta, taip pažeidžiant šalių susitarimu nustatytą jų teisių ir pareigų pusiausvyrą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

12. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).

13. Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. ieškovė UAB „Autoviga“ dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį dėl 30 551,16 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Redus LT“. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. priimtu preliminariu sprendimu ieškinį buvo patenkinęs visiškai ir priteisęs ieškovei UAB „Autoviga“ iš atsakovės UAB „Redus LT“ 30 551,16 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 942 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi priimti atsakovės UAB „Redus LT“ prieštaravimai dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. preliminaraus sprendimo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi priimtas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus ir civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 6 d.

14. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. byloje pateikta šalių 2023 m. gruodžio 5 d. sudaryta taikos sutartis, elektroniniais parašais pasirašyta šalių atstovų. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės UAB „Autoviga“ ir atsakovės UAB „Redus LT“ 2023 m. gruodžio 5 d. sudaryta taikos sutartis. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

15. Nustatyta, kad teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1 punkto sąlygoje šalys numatė, jog atsakovė sutinka su visais ieškinio reikalavimais ir sutinka sumokėti ieškovei visą 30 551,16 Eur skolą bei padengti 1 585,50 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 500 Eur atstovavimo išlaidas ir 85,50 Eur negrąžintino žyminio mokesčio dalį). Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei bendrą, šios sutarties 1 punkte nurodytą 32 136,66 Eur sumą tokiais terminais: iki 2023 m. gruodžio 22 d. sumoka 4 136,66 Eur; iki 2024 m. sausio 19 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. vasario 23 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. kovo 22 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. balandžio 19 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. gegužės 24 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. birželio 21 d. sumoka 4 000,00 Eur; iki 2024 m. liepos 19 d. sumoka 4 000,00 Eur. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovei praleidus bent vieną mokėjimą ilgiau kaip 5 darbo dienas – kitą po to einančią dieną atsakovei sueina terminas atlikti ir visus kitus mokėjimus pagal šią taikos sutartį ir ieškovė įgauna teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai pagal šią taikos sutartį atsakovės nesumokėtai sumai.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2024 m. kovo 12 d. pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašyta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 27 d., atsakovei UAB „Redus LT“ išaiškinta teisė iki 2024 m. kovo 26 d. pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą bei įrodymus apie taikos sutarties sąlygų įvykdymą. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis jos priėmimo dieną buvo išsiųsta atsakovės atstovui, tačiau per teismo nustatą terminą atsakovė atsiliepimo į pateiktą prašymą bei įrodymų apie taikos sutarties sąlygų įvykdymą pirmosios instancijos teismui nepateikė.

17. Apeliantė iš esmės teigia, kad faktiškai šalys viena kitai turi priešpriešinius reikalavimus ir nuo jų vykdymo priklauso taikos sutarties sąlygų vykdymas, t. y. apeliantės teigimu, ieškovė turi pateikti duomenis ir pagrįsti teisingo nuomos mokesčio apskaičiavimą pagal Sutarties 4.2 punktą, o atsakovė, gavusi ir įvertinusi šiuos duomenis, vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį. Šią savo poziciją apeliantė grindžia argumentais, jog pareikšdama prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, atsakovė nesutiko su ieškiniu tuo pagrindu, jog ieškovė neteisingai, pažeidžiant Sutarties 4.2 punkto reikalavimus, apskaičiavo nuomos mokestį, dėl to atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji pagrįstai ir teisėtai sustabdė prievolės įvykdymą, iki ieškovė pateiks sąskaitose nurodytų kiekių teisingumą patvirtinančius duomenis ir dokumentus. Taigi apeliantė savo delsimą vykdyti teismo nutartimi patvirtiną taikos sutartį grindžia argumentais dėl ieškovės veiksmų (neveikimo).

18. Pažymėtina tai, kad ginčo šalys, nusprendusios teisminį ginčą išspręsti taikiai ir sudariusios taikos sutartį, kurią įsiteisėjusia nutartimi patvirtino teismas, taikos sutartyje nenumatė ieškovės įsipareigojimo pateikti atsakovei kokius nors dokumentus ir pagrįsti nuomos mokesčio (skolos) apskaičiavimą. Tai, kad taikos sutartyje ją sudariusios šalys tokios sąlygos nenumatė patvirtina ir pati apeliantė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte atsakovė aiškiai patvirtino tai, jog sutinka su visais ieškinio reikalavimais ir sutinka sumokėti ieškovei visą konkrečią 30 551,16 Eur skolą. Taikos sutartyje šis atsakovės patvirtinimas dėl skolos dydžio nesiejamas su papildomais ieškovės veiksmais. Reikšminga ir tai, kad atsakovės ieškovei mokėtinos bendros sumos (įskaitant ir 30 551,16 Eur skolos sumą) mokėjimas 2023 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytoje taikos sutartyje užfiksuotomis konkrečiomis sumomis buvo išdėstytas į ateitį laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. liepos 19 d. Pastebėtina ir tai, kad iš ieškovės pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo matyti, jog atsakovė ieškovei sumokėjo dvi įmokas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygos yra konkrečios, aiškios ir neturi sąlygiškumo požymių.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad iš byloje esančios šalių 2023 m. gruodžio 5 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, jog taikos sutartį pasirašantiems asmenims buvo žinoma aplinkybė, kad taikos sutartis bus teikiama teismui tvirtinti. Taigi taikos sutartimi ją pasirašiusiems asmenims laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose nusistačius savo teises ir pareigas ir teismui šią sutartį patvirtinus, sutartis įgijo res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdomu CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taikos sutarties sąlygos šalių susitarimu nepakeistos, šalims jos yra privalomos.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atskirajame skunde neginčija ieškovės pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, jog atsakovė, turėjusi iki 2024 m. vasario 23 d. sumokėti 12 136,66 Eur, sumokėjo tik 8 273,32 Eur. Apeliantė neneigia aplinkybės, jog netinkamai vykdė mokėjimus pagal taikos sutartį. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas, jog taikos sutartis yra vykdoma pagal joje nurodytas sąlygas.

21. Atsakovė atskirajame skunde taip pat pažymi tai, kad savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovė teismo prašė tenkinti jos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir byloje priimtą teismo sprendimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį arba kitam teismo nustatytam terminui. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo buvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki šalių taikos sutarties sudarymo ir pateikimo tvirtinti teismui. Taigi atsakovė turėjo visas galimybes įvertinti savo finansinę padėtį ir taikos sutartyje numatyti tokias skolos grąžinimo sąlygas, kurios būtų realiai vykdytinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikos sutartyje ją sudariusios šalys susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos bendros sumos (skolos ir bylinėjimosi išlaidų) mokėjimo išdėstymo dalimis – atliekant iš viso aštuonias kas mėnesį mokamas įmokas. Kaip minėta anksčiau, Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti, ar nėra pagrindo atidėti arba išdėstyti taikos sutartyje nurodytų sumų sumokėjimą ilgesniam laikui, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė taikos sutartyje nustatytos vykdymo tvarkos keitimo klausimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovės prašomos priteisti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, numatyto už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl, apeliantės atskirąjį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

Dėl prašymo skirti baudą

25. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė pateikė prašymą skirti UAB „Redus LT“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą, pusę baudos įpareigojant sumokėti ieškovei UAB ,,Autoviga“, o likusią dalį į Valstybės biudžeto sąskaitą. Ieškovės vertinimu, atsakovei pateikus akivaizdžiai nepagrįstą skundą, aiškiai suprantant, kad tai vilkina ir kliudo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl maksimalios baudos paskyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

26. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, pateikimas kito procesinio dokumento) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors atsakovės atskirasis skundas šiuo atveju atmestas, tačiau vien atsakovės pasirinkimas pasinaudoti procesine teise į apeliaciją, šiuo atveju nepripažintinas pakankamu pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimo procesu faktą, dėl to nenustatyta pagrindo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir šis ieškovės prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoviga“ prašymo dėl baudos skyrimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoviga“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.