Kauno apylinkės teismo nutarimas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-21 apie 21.30 val., D. Š., Kėdainių r., Krakių mstl., P. Lukšio g., prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivi, nustatytas neblaivumas 1,53 promilės (pritaikius 1,7 % paklaidą – 1.50 promilių), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, kuris nukritęs apgadino svetimą turtą.

Dėl eismo įvykio. D. Š. pripažino, kad vairuodama ji sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. Jos kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo patvirtino apklausti liudytojai E. S., D. Š., D. Š., V. L., L. K., D. Š., D. Š., eismo įvykio schema, draudimo įmonės duomenys dėl žalos svetimam turtui ir jos dydžio.

Dėl vairavimo esant neblaiviai.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta nuobauda – bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su teisės vairuoti atėmimu nuo 3 m. iki 5 m. arba areštas; o pagal ATPK 126 str. 5 d., tai yra alkoholio vartojimas po įvykio – bauda nuo 289 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti atėmimu nuo 1-3 m. arba areštas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas vertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą ir įrodymų šaltinių patikimumą.

Nors D. Š. neigė vairavusi būdama neblaivi, tvirtino, kad alkoholį gėrė po įvykio, ką tvirtino D. Š. prašyti apklausti liudytojai – motina D. Š. ir D. Š. sugyventinis V. L., ši versija vertintina kritiškai, nes ją paneigia byloje surinktų įrodymų visumą.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. S. ir D. Š. apklausti nurodė, jog atvykus į įvykio vietą, ten susirinkę žmonės jiems pasakojo, kad visi, kas po eismo įvykio išlipo iš eismo įvykį sukėlusio automobilio - buvo neblaivūs. Įvykį vairuodama sukėlusi prisipažino mergina, kuri nurodė, jog alkoholį vartojo po įvykio. Tačiau tai jiems pasirodė keista ir nerealu, nes pagal nustatytą neblaivumą alkoholio gerta turėjo būti anksčiau.

Liudytoja L. K. – gyvenanti šalia eismo įvykio vietos, kuri po eismo įvykio kvietė policiją, nurodė, jog D. Š. nepažįsta, po įvykio iš esmės visą laiką buvo įvykio vietoje iki pagalbos tarnybų atvykimo ir nematė, kad iš eismo įvykį sukėlusio automobilio išlipęs asmenys, tame tarpe ir mergina, gertų alkoholį, tai yra alkoholio D. Š. negėrė. Aplinkui buvo susirinkę apie 20 žiūrovų. Iš eismo įvykio vietos laikinai buvo pasišalinusi moteris, kuri kažkur nunešė ir paslėpė maišelį su alkoholiu.

Liudytojas D. Š. ir D. Š., kurių turtas (apgadinta veja, nulaužtos tujos) eismo įvykio metu buvo apgadintas, nurodė, kad po eismo įvykio išėjo į lauką, skambino į policiją, nematė, kad mergina gertų.

Iš asmens blaivumo testo (b. l. 10) matyti, kad D. Š. 2016-07-21 22.18 val. nustatytas neblaivumas - 1,53 promilės.

Pranešimą apie įvykį PK gavo 2016-07-21 21.31 val. (b. l. 3) - nuo pranešimo iki neblaivumo patikrinimo praėjo apie 47 min, tai yra skaičiuojant nuo pranešimo apie įvykį PK pradžios alkoholis turėjo būti išgertas per apie 32 min.

Byloje iškilus klausimų, atsakymui į kuriuos buvo reikalingos specialios žinios ir specialistų išvada, teismas, sutikus D. Š., byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurios išvadoje nurodyta, jog: 1. apibendrinus išdėstytus duomenis ir skaičiavimus bei perskaičiavus alkoholio koncentraciją kraujyje iš mg/l 00 ml į promiles (tūkstantąsias dalis, koeficientas - 0,01), galima teigti, kad 70-71 kg kūno svorio moteriai suvartojus pintą 7,5 proc. stiprumo alaus teorinė pikinė (aukščiausia) etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje praėjus 1-1,5 val. po alkoholio vartojimo bus 0,86-1,1 %o (promilės) priklausomai nuo to, ar alaus stiprumas nurodytas masės ar tūrio procentais. Nepraėjus valandai bei praėjus daugiau negu 1,5 valandos po alkoholio (alaus) vartojimo alkoholio koncentracija kraujyje turėtų turėtų būti mažesnė už pikinį lygį. Šiuo atveju nėra duomenų apie faktorius, kurie galėtų padidinti teoriškai nustatytą teorinį alkoholio koncentracijos kraujyje piką. Galima teigti, kad šiuo konkrečiu atveju toks D. Š. neblaivumas - tai yra 1,53 promilės ( pritaikius paklaidą 1,50 promilių), pastarosios patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ - 2016-07-21 22:18:55 val. metu, teoriškai būti negalėjo, jei prieš 15-20 min. iki patikrinimo ji suvartojo tik pintą 7,5 proc. stiprumo alaus.

Teismas, išanalizavęs byloje sutrinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės vienodais ir logiškais bešališkų liudytojų L. K., Dainiaus ir D. Š. parodymais, tai yra, jog jie nematė, kad D. Š. po eismo įvykio gertų alkoholį, ką patvirtino ir jai nustatytas pakankamai didelis neblaivumas bei ekspertizės akto išvados, kad tokio girtumo D. Š. būti negalėjo, jei 15-20 min iki patikrinimo, kaip nurodė pati, buvo išgėrusi nurodytą kiekį alkoholio, tai yra alkoholis buvo vartotas ne po eismo įvykio, todėl darytina išvada, kad D. Š. automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį jau būdama neblaivi.

Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų L. K., D. ir D. Š., kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais, paminėtų liudytojų parodymais remiasi, o D. Š., jos motinos D. Š. ir sugyventinio V. L. parodymus vertina kaip melagingus, kuriais D. Š. siekia išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės, nes pagal jos pripažįstamą veiką administracinė atsakomybė būtų žymiai švelnesnė, o D. Š. ir V. L. siekia jai padėti išvengti atsakomybės už pažeidimą, už kurio padarymą numatytą griežtesnė atsakomybė, nei pripažįsta D. Š..

Teismo įsitikinimu, byloje buvo įrodyta, jog aplinkybėse nurodytu laiku D. Š. būdama neblaivi netinkamai vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tai yra pažeidė KET 14, 127 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl turi būti nubausta.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudos rūšį ir jos dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; į pažeidimo sunkumą – vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, esant neblaiviai, buvo sukelta didelė grėsmė ne tik eismo saugumui, dėl to, kad buvo nugriautas elektros stulpas, galėjo kilti rimtų pasekmių ir ne eismo dalyviams, kad rimtų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, į tai, kad vairuojant transporto priemonę esant neblaiviai buvo grubiai pažeistos KET; į pažeidėjos neblaivumą; į pažeidėjos poziciją bylos nagrinėjimo metu, į jos siekį išvengti griežtesnės atsakomybės ir dėl to teismui teikiant parodymus, kuriuos teismas įvertino kaip melagingus, kas neleidžia teismui manyti, jog asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, tinkamai įvertino savo neteisėtą veiką; į asmenybę – nebausta, neteista, dirba, išlaikytinių neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. Š. skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam laikui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 26, 286 - 288 str., teismas,

nutaria:

nubausti D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketverių) metų laikui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.