Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Cepalium“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. balandžio 17 d. buvo 2 166,04 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Ieškovo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 30.A-22685 skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui R. S. Antstolis neįvykdytą sprendimą grąžino ieškovui su 2019 m. balandžio 12 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-19-70-4175, kuriame nurodė, jog UAB „Cepalium“ neturi piniginių lėšų Lietuvos bankuose, registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Cepalium“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

2009 m. gegužės 6 d. įregistruota atsakovės įmonė Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2009 ir 2010 metus, taigi jie šiuo metu nėra aktualūs. Kadangi nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai už vėlesnius metus, negalima nustatyti tikslaus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykio. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys įrodo, kad atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Antstolis R. S. 2019 m. balandžio 12 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. S-19-70-4175 nurodė, jog UAB „Cepalium“ neturi sąskaitų kredito įstaigose, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nėra jokių duomenų apie atsakovės turimą turtą.

Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. balandžio 17 d. buvo skolinga 2 166,04 Eur. Iš viešų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. birželio 12 d. duomenų matyti, kad atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra 987,31 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 3 153,35 Eur.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ĮBĮ įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Cepalium“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti UAB „Cepalium“ bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė MB „Tavix“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

nutaria:

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Cepalium“, įmonės kodas 302336433, esančiai Kauno m., Taikos pr. 88A.

Įmonės bankroto administratore paskirti mažąją bendriją „Tavix“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA340).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl bankroto administratorės paskyrimo neskundžiama.

Kita nutarties dalis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.