Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2012-08-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-28 28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatytą pažeidimą ir jam paskirta 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad A. B. 20123-08-10 19.20 val. Plungės m. Dariaus ir Girėno g. ties 39 a namu, vairuodamas transporto priemonę automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio, tokiais pažeidė Kelių eismo taisyklių 178.2 punkto reikalavimus. A. B. nuomone nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad iš pradžių pažeidimo neginčijo, nes nemanė jog už tokią veiką numatyta tokia pati atsakomybė kaip ir už šiurkščius pažeidimus-važiavimą per pervažą esant draudžiamam signalui, nuleistam užtvarui, nesustojimą prieš „Stop“ ženklą ir pan., nemanė, kad kažkuo nusižengė, kad nebuvo tyčios padaryti pažeidimą. Automobilius, sustojusius jis neapvažiavo, o važiavo pro juos ir ruošėsi važiuoti į Stoties gatvę per apvažiavimą, tačiau pamatęs, kad yra ilgas neužpildytas tarpas tarp sustojusių automobilių ir matydamas, jog pervaža bus greitai atidaryta ir jo automobilio sustojimas nioko nepapiktins. Be to, patys pareigūnai automobiliu įvažiavo į tą patį tarpą ir laukė atidarant pervažą. Prašo pakeisti 2012-08-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu A. B. skundą palaikė. Paaiškino, kad laisvas tarpas tarp automobilių buvo arčiau pervažos, iki pervažos stovėjo 3 automobiliai. Policijos pareigūnas jį sustabdė „Mildos“ degalinėje. Su paskirta nuobauda nesutinka, protokole įrašas, jog sutinka su pažeidimu buvo įrašytas, nes buvo išsigandęs. Neturėdamas teisės vairuoti automobilio negalės dirbti darbo, kuris susijęs su dujų balionų pristatymu į namus.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

2012-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2012-08-28 nutarime, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. B. 2012-08-10 19.20 val., vairuodamas transporto priemonę automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Plungės mieste Dariaus ir Girėno gatvėje ties 39a namu apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prie pervažos praleisti traukinio.

A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kitais bylos duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Kelių eismo taisyklių 178.2. punkte nurodyta, kad apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės yra draudžiama.

Liudytojas policijos pareigūnas J. D. parodė, kad buvo uždaryta pervaža ir policijos automobilis stovėjo ties parduotuve „Senukai“. Gatvės dešinėje pusėje pastatytas ženklas „geležinkelio pervaža“, yra ištisinė linija. Visi vairuotojai stovėjo, o nuo miesto centro pusės atvažiavo automobilis, į Stoties gatvę jis nesuko, o važiavo tiesiai gana greitai ir nuvažiavo iki pervažos, pravažiavo kitus automobilius ir sustojo. Geležinkelio pervaža buvo uždaryta, traukinys baigė pravažiuoti. A. B. apvažiavo visą koloną automobilių. Negalima apvažiuoti automobilius prieš geležinkelio pervažą, be to, negalima lenkti, nes yra pažymėta ištisinė linija. Pažeidėjas buvo pavytas tik „Mildos“ degalinėje, policijos automobilis nestovėjo už A. B. automobilio. Apvažiuoti automobilius, kurie stovi praleisti traukinio, negalima. Tai numatyta ATPK 125 straipsnyje. A. B. draudžiamoje zonoje apvažiavo automobilius, t.y. automobilius, kurie stovėjo už ženklo „geležinkelio pervaža“. A. B. sutiko su pažeidimu, sakė skubėjo į darbą, jis viską suprato.

A. B. liudytojo duotų parodymų nepaneigė. Jo paaiškinimas, jog pažeidimo dieną 2012-08-10 policijos pareigūnams prisipažino padaręs pažeidimą, nes tuo metu buvo išsigandęs, paneigia jo pasiaiškinimas, duotas 2012-08-28, kad apvažiavo automobilius sustojusius praleisti traukinio, skubėjo į darbą. Pažeidimo pripažinimas duotas praėjus 18 dienų po pažeidimo padarymo (administracinės bylos medžiaga). Teismo posėdžio metu A. B. teigia, kad nebuvo tyčios padaryti teisės pažeidimą ir kad nemano, jog kažkuo nusižengė. Tačiau neneigia liudytojo parodymų, jog pravažiavęs ženklą „geležinkelio pervaža“ apvažiavo automobilius, stovėjusius prie geležinkelio pervažos. A. B. buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, kaip vairuotojas yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, todėl jo teiginys, kad nebuvo tyčios padaryti teisės pažeidimą ir kad nemano, jog jį padarė yra visiškai nepagrįstas. Iš pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra ne kartą buvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, jog yra linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko padaryta išvada, kad A. B. padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Liudytojo policijos pareigūno J..D. teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Teismas, vertindamas skundą padavusio asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad skundo teiginiai nepasitvirtino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą netenkinti.

2012-08-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą