Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-264-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
e2S-264-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00907-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
K. V.
Civilinė byla Nr. e2S-264-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00907-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. T. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo K. V. 5 500 Eur sumokėtą sumą, 5 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne mažesnei kaip 10 500 Eur sumai areštuoti atsakovo K. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui priklausančiu turtu disponuoti ar bet kokiu būdu jį apsunkinti. Nurodė, kad prašoma priteisti 10 500 Eur suma fiziniam asmeniui yra didelė. Išsiuntus atsakovui registruotą pranešimą su prašymu geruoju grąžinti ieškovo sumokėtą sumą bei netesybas, atsakovas nesiteikė įvykdyti šio prašymo, o stengėsi sąmoningai vengti bet kokių kontaktų su ieškovu. Atsakovui sužinojus apie teisme pateiktą ieškinį dėl ženklios sumos priteisimo, siekdamas išvengti neigiamų turtinių pasekmių, atsakovas gali imtis veiksmų sumažinti ar nuslėpti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių kiltų grėsmė, kad ateityje galimai ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog atsakovui priklauso tik dalis nekilnojamojo turto, tačiau jokių duomenų apie prievoles kitiems kreditoriams ar blogą jo finansinę padėtį, dėl ko jis negalėtų atsiskaityti su ieškovu, nepateikė, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis atsakovui K. V. Lietuvos teismuose nebuvo pareikšti jokie kreditoriniai reikalavimai, todėl pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiamo turtinio reikalavimo suma – 10 500 Eur – atsakovui yra didelė, dėl kurios kiltų grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nėra. Vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškinio suma yra didelė, nes proceso šalys yra fiziniai asmenys, bei kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik dalis nekilnojamojo turto, nesant jokių duomenų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė ar kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.

5. Teismas taip pat nurodė, kad, anot ieškovo, atsakovas vengia geranoriškai grąžinti sumokėtą sumą bei netesybas, kas, ieškovo vertinimu, rodo nesąžiningą atsakovo elgesį, tačiau ieškovas nepateikė teismui duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti buvimo, atsakovo nesąžiningumo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas geruoju negrąžina ieškovui sumokėtos sumos ir netesybų, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Ieškovo kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas R. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šiuo atveju yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

1.2. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, pasirašydamas preliminarią sutartį su ieškovu ir priimdamas iš ieškovo visą parduodamo turto sumą, iš anksto žinojo, kad preliminari sutartis negalės būti įvykdyta.

1.3. Teismas netinkamai įvertino faktą, kad atsakovas nuosavybės teise turi tik nedidelę dalį nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini).

1.4. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą pateikti duomenis iš kitų šaltinių (duomenys apie prievoles kitiems kreditoriams ar blogą atsakovo finansinę padėtį), kadangi be viešai prieinamų šaltinių (Nekilnojamo turto registro) iš kitų šaltinių ieškovas šioje bylos stadijoje objektyviai negali gauti duomenų apie atsakovą.

1.5. Tikėtina, kad atsakovui sužinojus apie teisme pateiktą ieškinį dėl 10 500 Eur sumos priteisimo, siekdamas išvengti neigiamų turtinių pasekmių, atsakovas gali imtis veiksmų sumažinti ar nuslėpti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių kiltų grėsmė, kad ateityje galimai ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas.

1.6. Teismas ignoravo faktą, kad dar iki inicijuojant šią civilinę bylą teisme ieškovas išsiuntė atsakovui registruotą pranešimą su prašymu geruoju grąžinti ieškovo sumokėtą sumą bei baudą, tačiau atsakovas net nesiteikė atsakyti į šį prašymą, o stengėsi sąmoningai vengti bet kokių kontaktų su ieškovu. Šis faktas taip pat liudija apie atsakovo nesąžiningumą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas K. V. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, sprendimo įvykdymui nebūtų kliūčių – tą patvirtina atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė.

Atsiliepimas

2.2. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, apgaulės ir preliminarios sutarties pasirašymo metu neturėjimo galimybių paveldėti tėvo žemę (teisę į žemę).

2.3. Skundo argumentas, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovas geruoju negrąžina ieškovui sumokėtos sumos ir netesybų, nepagrįstas. Pagal preliminarią sutartį atsakovas gautos žemės kainos dydžio sumą ir palūkanas turėtų sumokėti ieškovui tik tada, jeigu dėl atsakovo kaltės neįvyksta sandoris, o šiuo atveju sutartį nutraukė ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo R. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. V. atžvilgiu buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo

10. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. V. atžvilgiu atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau apeliantas (ieškovas) R. T. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantas nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.

12. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

13. Ieškovas R. T. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą iš esmės grindė didele ieškinio suma ir sunkia atsakovo K. V. turtine padėtimi, t. y. tuo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik nedidelė dalis nekilnojamojo turto, kas, ieškovo vertinimu, ateityje gali nulemti galimybės įvykdyti sprendimą nebuvimą. Atskirajame skunde ieškovas taip pat akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas nuosavybės teise turi tik nedidelę dalį nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), o teismas netinkamai įvertino šį faktą ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų matyti, kad atsakovui K. V. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ­– ½ dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 26 993 Eur), 17/100 pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 90 600 Eur), ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 231 Eur), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė kelis kartus viršija ieškinio reikalavimus, be to, šis turtas nėra areštuotas ar įkeistas, kas tik patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pagal naujausią Lietuvos teismų formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).

15. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

16. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

17. Apeliantas (ieškovas) R. T. atskirajame skunde atsakovo K. V. nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, jog jis jau pasirašydamas preliminarią sutartį su ieškovu ir priimdamas iš ieškovo visą parduodamo turto sumą, iš anksto žinojo, kad preliminari sutartis negalės būti įvykdyta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl ginčo sutarties vykdymo (galimumo ją įvykdyti ir pan.) yra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku ir bus nustatytos išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškinio reikalavimais ir nurodo, kad preliminari sutartis yra vykdytina. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad galimai atsakovas su ieškovu neatsiskaito ne dėl savo sunkios turtinės padėties, o dėl reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo.

18. Apeliantas (ieškovas) R. T. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis išsiuntė atsakovui registruotą pranešimą su prašymu geruoju grąžinti ieškovo sumokėtą sumą bei baudą, tačiau atsakovas net nesiteikė atsakyti į šį prašymą, o stengėsi sąmoningai vengti bet kokių kontaktų su ieškovu, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, iš byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ 2018 m. rugsėjo 19 d. kvito ir internetinio tinklalapio www.post.lt duomenų matyti, jog minėtas pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas; antra, vien ta aplinkybė, kad atsakovas, kilus ginčui tarp šalių dėl tinkamo preliminariosios sutarties vykdymo, geruoju nesutinka patenkinti ieškovo reikalavimų, per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovo atskirojo skundo argumento, kad, atsakovui sužinojus apie teisme pateiktą ieškinį dėl 10 500 Eur sumos priteisimo, atsakovas, siekdamas išvengti neigiamų turtinių pasekmių, gali imtis veiksmų sumažinti ar nuslėpti savo nuosavybės teise valdomą turtą. Šis ieškovo argumentas laikytinas deklaratyviu ir niekaip nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo.

19. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovo siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jam (ieškovui), kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o deklaratyvūs ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas iki teismo sprendimo vykdymo turimą turtą gali parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo realizavimą, vertintini kaip nepagrįsti.

20. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

21. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas (ieškovas), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo R. T. pareiškimas dėl ieškinio atsisėmimo ir ieškovo ieškinys atsakovui K. V. dėl skolos ir netesybų priteisimo paliktas nenagrinėtas.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė