Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-3869-266/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
2-3869-266/2019
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00554-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
K. L., Institucijos
Advokatai
Vida Leonovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3869-266/2019Proceso Nr. 2-14-3-00554-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.3.4;2.3.4.4.3;2.3.4.4.1;2.3.5.2.1;3.2.6.1(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,atsakovui K. L.,

Institucijos , duodančios išvadą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui K. L. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui K. L. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti nepilnametės dukters L. gyvenamąją vietą su ja; nepilnametei dukrai L. priteisti išlaikymą iš atsakovo po 200 eurų kas mėnesį iki dukros pilnametystės ; nustatyti atsakovo su dukra tokią bendravimo tvarką : iki kol dukrai sueis keturi metai – atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą 17 val.; atsakovas turi teisę lankyti dukrą gimtadienio dieną, nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu; jeigu dėl kokios priežasties atvykimas pas dukrą negalimas (liga, išvykimas, kitos priežastys ) šalys apie tai praneša viena kitai likus mažiau kaip 3 dienoms(išskyrus dukters ligą- šiuo atveju šalis informuojama tai įvykus iš karto); kai dukrai sueis keturi metai- atsakovas kas antrą savaitgalį , t.y., nuo šeštadienio 10.00 iki sekmadienio 18.00 valandos , pasiima L. su nakvyne jo namuose; atsakovas turi teisę lankyti L. jos gimtadienio dieną, arba sekančią dieną po gimimo dienos, turint galimybę pasiimti dukrą su nakvyne; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t.y., neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas dukra švenčia su motina, o poriniais metais – su tėvu; kornetų vaiko paėmimo ir jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su dukra jos gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio ), t.y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su dukra gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio , kitais metais priešingai- motinai suteikiama teisė švęsti kartu dukros gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai vieną kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų. . Taip pat prašė priteisti iš atsakovo valstybei teisinės pagalbos išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė savo ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, jog su atsakovu (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį susilaukė dukters L.. Iki 2018 metų spalio mėnesio gyveno kartu, o po to išsiskyrė ir iki šiol gyvena atskirai. Ji gyvena su dukra L., ją pilnai išlaiko, rūpinasi jos sveikata, todėl prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Nustačius dukters gyvenamąją vietą, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodė, jog dukters L. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 400-450 eurų. Dukra dažnai serga, todėl turi išlaidų vaistams, įvairiems papildams . Ji dirba, be to, gauna iš valstybės išmokas už vaikus . Be dukters L. ji dar augina kitą dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Dukra auga, jos poreikiai didėja, todėl jai padeda jos giminaičiai. Atsakovas teikė išlaikymą, tačiau teikė nedideles sumas , tik paskutiniu laiku kas mėnesį teikia po 150 eurų . Tokia suma yra per maža, todėl ji kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 eurų . Išskyrus teikiamus 150 eurų, atsakovas kitokios paramos vaikui nėra teikęs. Dėl bendravimo tvarkos, tai ieškovė prašė nustatyti tokią, kokią ji pateikė savo patikslintame ieškinyje. Dukrai tik dveji metai, ji yra pripratusi prie jos ir kartu su ja jaučiasi saugi, todėl iki dukrai sueis keturi metai, ji sutinka, jog atsakovas su dukra bendrautų du kartus per mėnesį ir negalėtų jos išsivežti su nakvyne į savo namus. Dukra yra pripratusi prie savo aplinkos ir joje jaučiasi saugi. Ji niekada nebuvo išvežta pas tėvą ar jo tėvus. Sutinka, jog atsakovas dukrą lankytų ligos metu, per jos gimimo dieną. Rugpjūčio mėnesį dukra sirgo ir buvo gydoma Vilniaus ligoninėje. Atsakovą ji iš karto informavo , tačiau atsakovas dukters ligoninėje neaplankė. Nurodė, jog bendravimu su vaiku tvarka gali keistis, tai priklausys nuo dukters augimo, jos ryšio su tėvu.

Atsiliepimas

Atsakovas K. L. atsiliepime į ieškovės ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies . Nurodė, jog jis sutinka, kad dukters L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina - ieškove. Nesutiko teikti prašomo išlaikymo po 200 eurų, nurodydamas, jog tiek nepajėgs mokėti. Sutiko mokėti po 150 eurų ir tokią sumą perveda į ieškovės sąskaitą. Tai motyvavo tuo, jog jo padėtis nėra gera. Jis dirba , jo atlygis vasaros metu siekia apie 1000 eurų, žiemos metu jis mažesnis. Kitokių pajamų neturi. Iš gaunamų pajamų išsilaiko pats , padeda savo tėvas. Atsiliepime siūlė savo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovei patikslinus ieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos, atsakovas atsiliepimo į jį nepateikė, priešieškinio byloje neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko, jog dukters L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina , sutiko teikti išlaikymą dukrai po 180 eurų kas mėnesį. Mano, jog prašoma 200 eurų išlaikymo suma yra per didelė. Iš dalies sutiko su ieškovės pateikta bendravimo tvarka . Iki dukrai sukaks treji meti jis norėtų ją lankyti vieną kartą per mėnesį, nes dėl didelio atstumo jis negalės dukters lankyti du kartus per mėnesį. Dukrai jau dveji metai, tai ji jau atsimena tėvą, jų ryšys yra artimas. Taip pat jis norėtų dukrą su nakvyne pasiimti , kai dukrai sueis treji metai, o ne ketveri metai. Jis gyvena kartu su tėvais , todėl turi sąlygas dukra pasirūpinti. Pasiėmęs dukrą su nakvyne, jis mokės ja pasirūpinti, nes rūpinosi ją gimusia ir žino kaip tai reikia daryti. Be to, nurodė, jog per didelio tarp jo ir dukros atstumo, jis nori su dukra bendrauti ryšio priemonėmis Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nurodė, jog buvo galima susitarti ir be ieškinio, nes jis pinigus dukters išlaikymui pervesdavo, tačiau ieškovei netiko suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas tenkintini .

Bylos medžiaga , ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė A. S. ir atsakovas K. L. nėra sutuoktiniai, tačiau gyvendami kartu (duomenys neskelbtini), susilaukė dukters L. L.. (b. l. 6 ) Nuo 2018 metų spalio mėnesio šalys gyvena atskirai. Ieškovė gyvena su mažamete L. L. ir kita savo dukterimi E., gim (duomenys neskelbtini). 2019m. birželio 7d., ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl dukters L. gyvenamosios vietos su ja nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Atsakovas atsiliepė į ieškovės ieškinį ir jame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. 2019m. rugpjūčio 14d., ieškovė patikslino ieškinį ir papildė reikalavimu ir prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarka. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, neteikė ir savo priešieškinio.

Teismas , priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais:

1. Dėl nepilnametės dukters L. gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip matyti iš

bylos , tai , kad atsakovas yra ieškovės dukters L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas . Nuo 2018 metų spalio mėnesio šalys gyvena atskirai. Šalių dukra L. gyvena su motina –ieškovės A. S.. Ginčo dėl dukters L. gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra , Vaiko teisių apsaugos skyriaus tiek išvadoje, tiek ir atstovas teismo posėdžio metu šiam reikalavimui neprieštaravo , todėl šalių nepilnametės dukters L. L. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – motina A. S. .

2. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametė

dukra L. gyvena su motina ieškove A. S., kuri dukra rūpinasi ir ją išlaiko. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 eurų kas mėnesį , teigia, jog dukrai , jos poreikių patenkinimui , vienam mėnesiui vidutiniškai reikia apie 400- 450 eurų. LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama , atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, jog ieškovė dirba ūkininko A. J. ūkyje . Iš valstybės gauna išmokas už vaikus, bei gauna išlaikymą iš pirmos dukros tėvo. Ieškovė nurodė, jog ji su dviem dukromis gyvena bute, todėl turi mokėti komunalinius mokesčius, turi išlaidų kurui, nes dukrą reikia vežti pas gydytojus , bei laisvalaikiu nuvykti pas giminaičius į svečius. Dukra lanko darželį ir už mėnesį ji sumoka 51 eurą. Be to, dukra dažnai serga peršalimo ligomis, kurios perauga į komplikacijas, todėl turi išlaidų vaistams , įvairiems papildams imuninei sistemai stiprinti. Atsakovas išlaikymą teikė įvairiomis sumomis- 30, 50, 100, 120, 130 eurų , o nuo 2019 metų vasario mėnesio teikia išlaikymo po 150 eurų kas mėnesį. (b. l. 29). Kitaip prie dukters L. išlaikymo atsakovas neprisideda. Šalių dukra L., gim. (duomenys neskelbtini), pagal galimybes ir sveikatos būklę lanko darželį. Pagal jos amžių reikia drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi . Atsakovas nesutikdamas su prašoma priteisti 200 eurų suma, teigė, jog tokio amžiaus vaikui nereikia skirti maistui 150 eurų, nes vaikas valgo darželyje, per didelės kuro išlaidos, nėra būtina dukrą apdrausti. Sutiko teikti išlaikymą po 180 eurų kas mėnesį. Tokie atsakovo argumentai niekuo nepagrįsti. Atsakovas gyvena atskirai ir kiekviena diena vaiku nesirūpina ir nežino kokios jos išlaikymo išlaidos. Teigdamas, jog 150 eurų maistui yra per daug, atsakovas neteikė jokių argumentų, jog ši suma gali būti mažesnė. Kad dukra valgo darželyje , tai dar nereiškia, jog ji nevalgo namie. Juk būna dienų, kai ji darželio nelanko, kai serga ir panašiai, todėl lėšos maistui yra būtinos ir jos nėra per didelės. Ieškovė turi ir kuro išlaidų, nes ji rūpinasi dukra, kai ji suserga, veža pas gydytojus, o kai dukra sveika , tai turi rūpintis ir dukros laisvalaikiu, jos lavinimu. Ieškovė yra dukrą apdraudusi kaupiamuoju draudimu ir taip ji rūpinasi dukros ateitimi, siekia sukaupti dukrai lėšų , todėl atsakovo argumentas, jog draudimas nėra būtinas nepagrįstas. Kaip nustatyta, atsakovas dirba, turi nuolatinis pajamas, jo uždarbis siekia 1000 eurų. Jis yra jaunas, sveikas, kitų išlaikytinių neturi, gyvena kartu su tėvais. Niekuo nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis negali teikti prašomos išlaikymo sumos, nes privalo padėti savo tėvams. Neteikė į bylą jokių įrodymų , jog dėl kažkokių tai aplinkybių jis privalo tėvus išlaikyti, neteikė įrodymų kokią dalį lėšų privalo tam skirti.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma 200 eurų nėra perteklinė ir nepagrįstai užaukštinta. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, jog prašoma suma yra pagrįsta. Dukrą augina ir ja rūpinasi motina, todėl jai tenka didesnė rūpesčių našta. Atsakovas ginčija tik 20 eurų skirtumą nuo prašomos priteisti sumos ir nuo sumos , kurią sutinka teikti. Tai nėra esminis skirtumas, todėl teigė, jog ieškinys dėl šio reikalavimo pagrįstas. Todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes , įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas jų pajamas , bei orientuojantis į šių dienų kainas, mano, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.,), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. .

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus.

3.Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę , bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai , kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Kaip nustatyta šalių gyvena atskirai, jo tarpusavio santykiai įtempti. Tai patvirtina į bylą pateiktos atsakovo ieškovei siųstos žinutės. Vienos jų yra įžeidžiančio pobūdžio, kitos kategoriškos, kontroliuojančios ieškovės gyvenimą ir reikalaujančio pobūdžio, o ne siekiančios sutarimo su ieškove dėl dukters lankymo ir bendravimo su dukra. Ieškovė teikdama pirminį ieškinį, nekėlė klausimo dėl atsakovo su dukra bendravimo tvarkos nustatymo, nes ji niekada nedraudė jam su dukra bendrauti. Atsakovui pateikus atsiliepimą, kuriame jis nurodė kaip norėtų bendrauti su dukra, ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir pateikė savo bendravimo su dukra tvarką. Kaip nustatyta , šalių dukra L., gim (duomenys neskelbtini), yra mažametė . Ji nuo gimimo gyvena su motina , kuri ja kasdieną rūpinasi, globoja, rūpinasi , kai ji serga. Atsakovas su dukra bendrauja retai. Šiais metais ją aplankė 4 ar 5 kartus. Neaplankė dukters ir ligoninėje, kai ji sirgo. Teigė, jog dukra gyvena toli, tad jis negali dažnai jos aplankyti, todėl nori su ja bendrauti telefonu su vaizdu, kitomis ryšio priemonėmis. Ieškovė nurodė, jog ji niekada neprieštaravo, jog atsakovas dukrą lankytų, tačiau atsakovas reikalauja, jog dukra su juo kalbėtu telefonu, jog ji pastoviai dukrą fotografuotų ir internetu siųstų dukros nuotraukas. Ji visada duoda telefoną dukrai, kai skambina atsakovas, tačiau dukra ne visada nori kalbėti . Iš pradžių pasako kelis žodžius, o po to telefoną padeda, nes jos dėmesys nukrypsta kur nors kitur. Ieškovės pateikta bendravimo su dukra tvarka šiuo metu atitinka vaiko interesus, jos amžių. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Priešieškinio byloje neteikė ir savo bendravimo su dukra tvarkos nesiūlė. Atsakovas sutiko su ieškovės tvarkoje nurodyta bendravimo tvarka iki dukrai L. sueis ketveri metai, tik jis teigė, jog negalės dukros aplankyti du kartus per mėnesį dėl didelio atstumo tarp jo ir dukros gyvenamosios vietos. Dėl tvarkos, kai dukrai sueis 4 metais jis sutiko iš dalies, teigdamas, jog norėtų dukrą pasiimti su nakvyne, kai jai sueis treji metai.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovės pateikta bendravimo tvarka su dukra L. L. , gim., (duomenys neskelbtini) neprieštarauja mažametės dukros interesams. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas pasiliko prie išvadoje nurodytų motyvų ir paaiškino, jog šalių mažametė dukra gyvena su motina, todėl ji yra labai pripratusi prie aplinkos, kurioje ji gyvena. Nurodė, jog pagal mokslinę literatūrą yra nustatyta, jog vaikai iki 3 metų yra labai imlūs ir turi būti pastovūs ryšiai su aplinka, todėl yra labai svarbu bendraujant su tokiu vaiku nekeisti išorės aplinkos , nesiekti jos pervežti į visai jai nežinomą aplinką. Be to, atstovas pažymėjo, jog būtina su tokio amžiaus vaiku bendrauti dažniau, kad užsimegztų pastovus emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo , todėl vieną kartą per mėnesį tokio vaiko aplankymas neduos rezultatų. Iki trijų metų atsakovas turėtų su vaiku bendrauti žymiai dažniau ir vaikui žinomoje pastovioje aplinkoje. Jei susiformuos pastovus emocinis ryšys, tuomet dukrą būtų galima vežtis pas save su nakvyne ir nesulauks , kol dukrai sueis ketveri metai.

Įvertinus šalių argumentus dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos , VTAS atstovo paaiškinimus, teismas konstatuoja , jog ieškovės siūloma bendravimo su dukra tvarka šiai dienai atitinka mažamečio vaiko interesus, todėl ieškovės ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas visiškai. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami mažametės šalių interesai, motinai, su kuria dukra gyvena , ir skyrium gyvenančiam tėvui , reikia rasti tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir globoja.

Pažymėtina, jog teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, tokią, kokia yra galima pagal esamą situaciją. Pasikeitus aplinkybėms , šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka būtų pakeista.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu

buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis 100 procentų. (b.l.15-16) Ieškovei procesinius dokumentus teismui ruošė advokatė. Ji atstovavo ieškovę ir teisme. Pagal pateiktą pažymą, advokatės užmokestis sudaro 455 eurų. (b. . 45) Ieškovė buvo atleista ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį į teismą. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra apmokamas 100 eurų žyminiu mokesčiu. Kiti reikalavimai yra išvestiniai, todėl jie žyminiu mokesčiu neapmokestinami. ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos ieškovės atstovavimo išlaidos ir žyminis mokestis. Atsakovas teismo posėdyje teigė, jog galėjo ieškinio ir nebūti, jog ieškovė nesikalbėjo su juo, jog ja netenkino teikiama išlaikymo suma. Tokie atsakovo argumentai niekuo nepagrįsti . Ieškovė , gindamas vaiko interesus, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, jog jis bandė tartis su ieškove dar iki ieškinio pateikimo. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas taip pat nebuvo linkęs ginčą baigti taikiai. Tai patvirtina į bylą ieškovės pateiktos jai siųstos atsakovo žinutės. Tai įvertinus, atsakovas turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Sutinkamai su CPK 96 straipsnio reikalavimais iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos- 9,42 eurai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį , patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės L. L. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove A. S. .

Priteisti iš K. L., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio 7d. išlaikymą nepilnametei dukrai L. L. , gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos A. S. , kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 eurų , iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią K. L. su dukra L. L. bendravimo tvarką:

1) iki kol dukrai sueis keturi metai – atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą 17 val.;

2) atsakovas turi teisę lankyti dukrą gimtadienio dieną, nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu;

3) jeigu dėl kokios priežasties atvykimas pas dukrą negalimas (liga, išvykimas, kitos priežastys ) šalys apie tai praneša viena kitai likus mažiau kaip 3 dienoms(išskyrus dukters ligą- šiuo atveju šalis informuojama tai įvykus iš karto);

4) kai dukrai sueis keturi metai- atsakovas kas antrą savaitgalį , t.y., nuo šeštadienio 10.00 iki sekmadienio 18.00 valandos , pasiima L. su nakvyne jo namuose;

5) atsakovas turi teisę lankyti L. jos gimtadienio dieną, arba sekančią dieną po gimimo dienos, turint galimybę pasiimti dukrą su nakvyne;

6) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t.y., neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas dukra švenčia su motina, o poriniais metais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo ir jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų;

7) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su dukra jos gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio ), t.y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su dukra gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio , kitais metais priešingai- motinai suteikiama teisė švęsti kartu dukros gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai vieną kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų.

Išieškoti iš K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 455 eurus išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 100 eurų žyminio mokesčio ir 9,42 eurus teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) . Įmokas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB (buvęs AB DNB bankas), arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

455 eurus

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apdylinės teismo Anykščių rūmus. .

Teisėja Zita Gavėnienė