- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-487-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. K. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012m. balandžio 23 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. M. kaltinamas pagal BK 294 str. 1 d., perduota prokurorui trūkumams ištaisyti, nustatant trijų mėnesių terminą nuo baudžiamosios bylos gavimo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūroje.
Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pažymint, kad nors iš suformuluoto kaltinimo matyti, kad V. M. kaltinamas tuo, jog savavaldžiaudamas padarė didelės turtinės žalos asmens interesams, tačiau, esminis šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 194 str. 1 d., požymis – didelės žalos padarymas – kaltinamajame akte neatskleistas, nenurodyta, dėl ko žala nukentėjusiajam pripažintam asmeniui įvardinama kaip didelė, nors kaltinamajam turi būti aišku (BPK 22 str.) nuo kokio kaltinimo jis turi gintis, kokie jo veiksmai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, ir veiksmų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad jie įvertinami kaip turintys nusikalstamos veikos požymių. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kam priklauso miškas ir per jį einantis keliukas, dėl kurio ir kilo ginčas, tai yra nėra jokių duomenų kurie leistų daryti išvadą apie civilinę ar apie kitokią kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį (neaišku, konstatuojama tik iš asmenų parodymų, kas miško savininkai, kokie konkrečiai miško plotai jiems priklauso, ar asmenys yra bendrasavininkai, bendradalininkai, ar miško plotai yra atidalinti, kokie nustatyti ar nenustatyti servitutai, kt.).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad V. M. kaltinamas tuo, kad jis, 2011-11-16, apie pietus, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė kito asmens – savo buvusios sutuoktinės N. M. pripažįstamą, tačiau nerealizuotą tikrą teisę, tai yra: N. M. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) r., reikalaudamas iš V. G. atlyginti 500 litų žalą už traktoriumi išvažinėtą minėto miško keliuką ir sugadintą miško paklotę, savavališkai iš S. Č. paėmė 700 litų vertės V. G. priklausantį benzopjūklą „H.“, šiais veiksmais padarydamas didelės žalos V. G. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 str. 1 d.
Šalies argumentai
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras S. K. skundu prašo panaikinti 2012-04-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad nesutinka su teismo išsakyta pozicija, kad kaltinamasis aktas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui LR BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas didžiąją savo nutarties dalį skyrė apmąstymams, vertinimams apie tai, ar apskritai kaltinamasis V. M. padarė baudžiamąjį nusikaltimą, nors skundą pateikusio prokuroro nuomone, dėl asmens kaltumo teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą, o ne bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Pažymi, kad didelės žalos vertinimas yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas ir nustatomas atskirai konkretiems atvejams. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje kaltinamajame akte yra išdėstytos nusikaltimu padarytos pasekmės – nukentėjusiajam padaryta labai didelė žala, kurią jis grindė savo parodymuose išsakytomis aplinkybėmis, t.y., kad dėl nusikalstamos veikos prarastas benzopjūklas buvo jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir kurio netekęs jis negalėjo gamintis malkų, dėl to šalo žiemą, buvo priverstas, neturėdamas pajamų, pirkti 5 m³ malkų, už kurias sumokėjo 450 Lt, o ši pinigų suma jam labai didelė, kadangi jis neturi jokių kitų pajamų, yra registruotas darbo biržoje, tačiau jokių pašalpų negauna. O dėl sumokėtų už malkas pinigų jo šeima patyrė alkį žiemos metu bei neturėjo iš ko mokėti alimentus vaiko išlaikymui.
Prokuroro tvirtinimu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje nėra pažymos iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų centro apie tai kam priklauso miškas, kas trukdytų iš esmės nagrinėti bylą teisme, yra nepagrįsti, tai per menka priežastis grąžinti bylą prokurorui, taip užkertant kelią greitam procesui, nukentėjusiojo teisių ir baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimui, be to, miško nuosavybės juridinis faktas, ko neneigia nei viena proceso šalis, iš esmės nekeičia bylos aplinkybių, kadangi asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai gali vykdyti tiek savo, tiek kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota. Šiuo atveju konfliktas dėl miške išvažinėto keliuko buvo sprendžiamas ne įstatymų nustatyta tvarka, o savavaldžiaujant. Todėl akivaizdu, kad siekiant įgyvendinti BPK uždavinius byla turi būti nagrinėjama teisme
Motyvuojamoji dalis
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet nėra ir negali būti tiriami bei vertinami byloje esantys įrodymai.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, pirmosios instancijos teismui kyla tam tikrų abejonių dėl V. M. kaltinamajame akte pateiktos veikos kvalifikacijos pagrįstumo, nurodant, kad kaltinamajame akte neatskleistas esminis būtinas V. M. inkriminuotos veikos požymis – didelės žalos padarymas, konkrečiai nenurodant, dėl ko nukentėjusiajam padaryta žala yra didelė.
Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodytos aplinkybės trukdo nagrinėti bylą iš esmės. Iš kaltinamojo akto šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. reikalavimus atitinkantys duomenys: aprašyta nusikalstama veika, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, BK straipsnis, pagal kurį šį veika kvalifikuota. Vertinti V. M. suformuluotą kaltinimą kaip neaiškų ar nesuprantamą nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei pagal V. M. inkriminuotą BK 294 str. 1 d. atsirasti būtinas veikos požymis - didelė žala - yra vertinimo dalykas ir būtent teismas privalo (aišku, jei pirmiausia pripažins įrodytu, kad V. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – paėmė V. G. 700 Lt vertės benzopjūklą) spręsti, ar tokiais kaltinamojo veiksmais buvo ar ne padaryta didelė žala V. G.. Šių klausimų sprendimui kaltinamajame akte išdėstytų ir byloje esančių duomenų visiškai pakanka, o jei nepakanka - teismas gali (ir privalo), vadovaudamasis BPK 287 str. atlikti pats ar pavesti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti bet kokius proceso veiksmus ir surinkti būtinus teisingam bylos išnagrinėjimui duomenis.
Taip pat pažymėtina, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gali kaltinamojo atžvilgiu apskritai priimti ir išteisinamąjį nuosprendį.
Be to, prokurorui taip pat suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (BPK 256 str. 4 d.).
Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Todėl bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje neturėtų būti daromos tam tikros išvados ir apibendrinimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir konkrečių faktinių bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimo.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji naikinama, priimant naują sprendimą – grąžinant bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., buvo perduota prokurorui trūkumams ištaisyti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.