Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam Z. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 3 d., 307 str. 1 d., 253 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta subendrinta – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 72 str. 3 d. 3 p., 5 d. konfiskuota turto už 6000 Lt. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-06-30, bausmės pabaiga 2016-10-30.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-09-22 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Z. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. G. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Z. G. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam Z. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 11 kartų, nuo 2012-09-25 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo suteikta teisė 3 kartus išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, išvykimo sąlygų nuteistasis nepažeidė, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, nuo 2010-08-30 buvo įdarbintas Pravieniškių VĮ prie pataisos namų Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare – darbininku vienetininku, lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad Z. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 29 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-07-31 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 6 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą (veikdami bendrininkų grupėje ir pasiskirstę vaidmenimis organizavo nepilnametės prostituciją, jai vadovavo ir iš to pelnėsi, be to iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo 193 g. svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – pramoninės gamybos dūminio, medžioklinio parako, laikė jį savo gyvenamojoje vietoje), darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos Z. G., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“, „labai didelė“ ar „gana didelė“ bausmės dalis, kadangi tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 23 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose išdėstyti pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, kurioje dalyvavo nuteistojo šeimos narys, pats nuteistasis buvo jų organizatorius). Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė taip pat nepritaria Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo Z. G. atžvilgiu.

Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo Z. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.