- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- I-2803-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05548-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margaritos Stambrauskaitės, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-12-04 sprendimą Nr. 1D-8658(11); 2) priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 – 9614,96 Lt.
Paaiškina, kad VRM 2000 m. sausio mėnesio sprendimu jam buvo paskirta 1 061,48 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taip pat – ir pagal 5 straipsnio 1 dalį, kadangi turėjo draudžiamųjų pajamų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 48) paaiškina, kad pareiškėjo pensija 2012-2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. VRM sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią ginčijamu laikotarpiu ribojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas yra jau įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.
Byloje nustatyta, kad VRM sekretoriaus 2000 m. sausio mėn. išvada Nr. 15863 pareiškėjui nuo 2000-01-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 969,18 Lt (b. l. 25). Valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. (b. l. 30-31). VRM 2014-11-18 gautas pareiškėjo 2014-11-13 prašymas grąžinti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 27). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM 2014-12-04 sprendime Nr. 1D-8658(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str., informavo, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 28-29). Pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 pažymą apie 2010–2013 metų pensijos dydį (b. l. 30-31).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012‑12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertintina, kad pareiškėjui nepagrįstai sumažinta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neišmokėta 311,36 Lt (90,18 eurų). Pažymėtina, kad VRM savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuris apskaičiuotas ir nurodytas Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-02 pažymoje (b. l. 30–31). Neišmokėta 90,18 eurų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Pareiškėjas neišmokėtą valstybinės pensijos dalį prašo priteisti iš VRM, tačiau šios institucijos neteisėtų veiksmų ribojant pareiškėjo valstybinę pensiją nenustatyta. Pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoka atsirado dėl netinkamo teisinio reglamentavimo, todėl ji priteisiama iš valstybės.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-04 sprendimą Nr. 1D-8658(11), kuriame ji, pasisakiusi dėl laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, taip pat nurodė, kad, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552‑1377/2014). Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsakovės skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Teismas konstatuoja, kad VRM, nagrinėdama pareiškėjo 2014-11-13 prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimta skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjui G. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-04 sprendimo Nr. 1D-8658(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-11-13 prašymą dėl taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui G. M. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 90,18 eurų, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.