Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. L. apeliacinį skundą dėl 2008 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubausta 12 MGL, t.y. 1560 Lt bauda, įpareigojant ją sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš L. L. priteista 170 Lt turtinės ir 900 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. L. nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 18.00 iki 19.00 val., Kėdainių rajone, Pašilių kaime, Pašilės sodo bendrijoje, viešoje vietoje – J. Š. sodo namo kieme, esančiame Alyvų g. 75, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, per tris kartus, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atėjusi pirmą kartą, plūdo J. Š. necenzūriniais žodžiais, sugriebusi ranka už kaklo, nutraukė 27 Lt vertės kaklo papuošalą, suplėšė 30 Lt vertės palaidinę, netrukus vėl atėjusi plūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną kartą delnu į veidą bei vieną kartą smogė kumščiu į krūtinę, suplėšė 20 Lt vertės marškinėlius, o išeidama iš keturių vazonėlių išrovė bendros 30 Lt vertės gėles, darže išrovė apie 20 galvučių česnakų, draskė braškių lapus, ištrypė rūgštynes, bulves, kurių bendra vertė 50 Lt, nutraukė 13 Lt vertės apyrankę, šiuo savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais padarė J. Š. 170 Lt žalą, nežymiai sutrikdė jai sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. L. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo arba ją išteisinti. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas šališkai išnagrinėjo bylą, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, procese prokurorui buvo suteikta geresnė procesinė padėtis, dėl ko teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, jas pažeidė ir neteisingai kvalifikavo jos veiksmus ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismas nuosprendį priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą, iškraipė įrodymų esmę, neužtikrino kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, suteikdamas nukentėjusiajam prioritetinę padėtį. Esminiai skundo argumentai yra šie :

1) apeliantės nuomone, teismas nuosprendyje išdėstė įvykio aplinkybes, kurios neatitinka faktinių, o būtent : teismas nenurodė pagrindinės šio įvykio dalies – konflikto pradžios, nukentėjusiosios J. Š. bei jos vyro D. Š. prieš L. L. atliktų nusikalstamų veiksmų. Tai, jos nuomone, yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sukliudęs teismui teisingai išspręsti šią bylą;

2) iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. iš L. L., J. Š. bei D. Š. dėl 2007-06-24 įvykio atskirai kiekvienam iškeltos administracinės bylos duomenų, matyti, kad konflikto iniciatoriai buvo D. Š. bei J. Š., kurie pirmi kaimynų ir vaikų akivaizdoje pradėjo naudoti smurtą prieš ją, t.y. apeliantę, kuomet ji nuėjo pasiimti į Š. sodo teritoriją pabėgusio šuns, bei patį jos šunį – D. Š. šunį mušė grandine, po to partrenkė ant žemės ją. Šimkevičiai grasino ją įkišti į šuns voljerą, J. Š. ir D. Š. po to ją vėl tampė bei dar kartą partrenkė ant asfalto, D. Š. buvo suėmęs ją už kaklo. Ji stumdėsi su J. Š., abi viena kitą plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tik po to, ji eidama link savo tetos sodo sklypo iš nevilties išrovė kelis daigus braškių ir nuvertė vieną vazonėlį. Šių byloje esančių duomenų, kurie pilnai pasitvirtino bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, apylinkės teismas visiškai nevertino ir jų nuosprendyje neaptarė. Teismas vertino tik tolimesnę įvykių eigą – nuteistosios veiksmus po to, kai ji buvo sumušta, pažeminta ir paniekinta kaip žmogus ir kaip moteris. Tokia situacija, apeliantės nuomone, esmingai iškreipė teismo išvadas dėl jos veiksmų kvalifikavimo, kaltės ir bausmės, šios išvados yra teisiškai klaidingos ir suteikia nepagrįstą privilegiją J. Š. ir D. Š.;

3) teismas pažeidė nešališkumo ir teisingumo principus, nes nuosprendyje visiškai nepasisakė ir neįvertino ciniško D. Š. ir J. Š. požiūrio tiek į L. L. asmenybę, garbę bei orumą, tiek į jos šunį, kurį vaikų akivaizdoje D. Š. ne jokio reikalo ėmė mušti. Būtent šie neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai tiesiogiai sąlygojo apeliantės tolesnį atsaką – tai, kad ji išrovė braškes, stumdė vazonėlius;

4) apylinkės teismas, nekreipdamas dėmesio į konflikto pradžią ir pirminius neteisėtus nukentėjusiosios bei jos vyro veiksmus prieš apeliantę, neatskleidė ir neanalizavo jos tyčios turinio, tikslų ir motyvų, dėl to netinkamai kvalifikavo jos veiką, priėmė neteisingą ir šališką nuosprendį bei paskyrė neteisingą bausmę;

5) teismas jos kaltę patvirtinančiu įrodymu laikė J. Š. pateiktą skaitmeninę laikmeną su įrašu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad toje pačioje laikmenoje užfiksuotas ir aiškiai moralės požiūriu nepriimtinas bei provokuojantis paties D. Š. elgesys;

6) teismas nuosprendyje liudytojų parodymus išdėstė teisingai, tačiau nieko nepasisakė dėl ją teisinančių liudytojų parodymų;

7) teismas konflikto pradžią įvardijo kaip apeliantės „iškeltą versiją“, tačiau tai yra ne versija, o teisiškai reikšmingas faktas, kuris byloje buvo įrodytas bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais. Faktą, kad konfliktą pradėjo D. Š. ir J. Š., patvirtino visi įvykį matę liudytojai;

8) tai, kad ji ėjo pas Š.tris kartus, savaime neįrodo jos ketinimų ir veiksmų neteisėtumo, nes pati J. Š. teisme pripažino, kad ji (apeliantė) buvo atėjusi susitaikyti. Be to, liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad D. Š. sumušė ne tik ją, bet ir pastūmė garbaus amžiaus sulaukusią A. Č., kuri nieko blogo jam nebuvo padariusi;

9) apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 str. 1 d. numatytą teisingumo reikalavimą, kuris apima ir teisę į rungtynišką procesą bei proceso priemonių lygybės reikalavimą, pasireiškiančius šalių lygiomis galimybėmis gauti ir komentuoti visus byloje surinktus įrodymus, galimybę pristatyti savo bylą tomis pačiomis procesinėmis priemonėmis kaip ir oponentas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apie būsimus tyrimo veiksmus nebuvo pranešta nei jai, t.y. apeliantei, nei jos gynėjai, taip atimant galimybę pateikti įrodymus ar prieštaravimus. Įstatymo nustatyta tvarka jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, pažeidžiant jos teisę į gynybą, teisę susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant advokatui. Nukentėjusiajai J. Š. buvo suteikta geresnė procesinė padėtis jos atžvilgiu, ko ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras bei teismas nagrinėdamas bylą, būdami nešališki, privalėjo išvengti;

10) ikiteisminio tyrimo organai bei teismas, nagrinėdami jos (apeliantės), prokuroro ir kitų asmenų prašymus, abiems proceso šalimis taikė ne vienodus standartus – nepranešus apie atliekamus tyrimo veiksmus jai ir jos gynėjai nebuvo suteikta galimybė ikiteisminio tyrimo metu paneigti tam tikrus neteisingus ir šališkus duomenis, išsamiai išdėstyti savo argumentus. Taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas;

11) apeliantė nurodo, kad tiek prokuroras, tiek teismas šioje byloje buvo šališki, nes nesiėmė įstatyme numatytų priemonių spręsti D. Š. bei J. Š. atsakomybės klausimą už jų padarytas savarankiškas nusikalstamas veikas prieš ją ir A. Č.;

12) teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė nusikalstamos veikos, pripažintos įrodytos, aplinkybių, t.y. – šios veikos padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

13) teismo išvada, kad apeliantė nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, yra formali, nepagrįsta ir šališka. Nors ji ir pati neslėpė, kad buvo išgėrusi taurę vyno, nes buvo Joninės, bet jos veiksmams tai jokios įtakos neturėjo. Esminę įtaką jos elgesiui turėjo jos sumušimas ir pažeminimas kaimynų bei jos vaikų akivaizdoje, bejėgiškumas prieš fiziškai stipresnį D. Š. ir jam talkinusią J. Š.; teismo nuosprendyje motyvų dėl išgertos vyno taurės įtakos jos veiksmams nėra;

14) apeliantė skunde nesutinka ir dėl priteisto civilinio ieškinio. Esant įrodymams, kad jis pati buvo sumušta D. Š. ir J. Š., bei kad jai pačiai padaryta turtinė ir neturtinė žala, toks civilinio ieškinio išsprendimo būdas, kokį pasirinko Kėdainių rajono apylinkės teismas, yra teisiškai nepagrįstas ir taip pat šališkas;

15) apeliantė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nesprendė ir nenagrinėjo atsakomybės, numatytos BK 284 str. ir ATPK 174 str. atribojimo klausimo, netinkamai kvalifikavo apeliantės veiksmus pagal BK 284 str., nes jos veiksmuose gali būti tik BK 140 str. numatytos veikos sudėtis. Yra įsitikinusi, kad ji gynėsi nuo dviejų už ją fiziškai stipresnių žmonių – D. Š. ir J. Š., todėl jos veiksmai iš viso buvo nepagrįstai kriminalizuoti.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų

Apeliantė savo skunde kelia šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų klausimą ir sieja jį su ikiteisminio tyrimo, prokuroro bei bylą išnagrinėjusio pirmos instancijos teismo šališkumu ir teisingumo principo pažeidimu. Apeliantės nuomone, šios baudžiamosios bylos nebuvo galima tirti ir nagrinėti atskirai vertinant tik jos nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją J. Š. bei jos vyrą D. Š. ir nekreipiant dėmesio į tai, kodėl ji buvo priversta taip elgtis, į pirminę konflikto priežastį.

Tačiau, konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos yra apibrėžiamos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme ribas, jeigu tai ne privataus kaltinimo baudžiamoji byla, nustato prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą. Keisti jas galima iš esmės tik BPK 256 str. nustatyta tvarka.

L. L. šioje baudžiamojoje byloje nuteista už nusikalstamą veiką, kuri padaryta 2007-06-24 laikotarpyje nuo 18 iki 19 val. Jos nusikalstama veika aprašyta jai ikiteisminio tyrimo metu pareikštuose įtarimuose 2007-09-28 bei 2007-11-30, analogiškai veika aprašyta ir byloje esančiame kaltinamajame akte. Būtent dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos, kuri, prokuroro nuomone, atitinka BK 284 str. 1 d., apylinkės teismas 2008-01-02 nutartimi perdavė nuteistąją teismui. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju yra visiškai aiškios ir pakankamai apibrėžtos. Teismas tokiu atveju privalėjo patikrinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti nuteistosios kaltei padarius nusikalstamus veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, pripažino, kad tokių įrodymų pakanka. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra visiškai pagrįsta ir teisinga, įrodymų, kad nuteistoji padarė jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, byloje yra, jie nurodyti ir tinkamai įvertinti skundžiamame teismo nuosprendyje. Taigi, šia prasme laikyti, kad pirmos instancijos teismas šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir L. L. nepagrįstai pripažino kalta pagal BK 284 str. 1 d., nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas šiuo atveju prieštarauja pačios nuteistosios interesams nėra pagrindas laikyti teismą buvus šališku. Nuteistosios veika skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašyta kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. nuostatos – čia pakankamai tiksliai ir išsamiai nurodytos L. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo motyvai tiek dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo, tiek ir dėl jai paskirtos bausmės. Taigi, jokių esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų šioje byloje padaryta nėra, todėl, šie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, nėra pagrįsti.

Dėl BK 284 str. 1 d. taikymo

Apeliantė skunde nurodo, kad jos veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 140 str. kaip padaryti dėl asmeninių paskatų arba pagal ATPK 174 str. kaip nedidelis chuliganizmas. Su tuo sutikti negalima.

Pagal BK 284 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atribojant baudžiamąją atsakomybę už šią veiką ir administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 174 str., teismai turi vertinti konkrečios veikos pobūdį ir jos pavojingumą, atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju nusikalstama veika padaryta sodų bendrijoje, Joninių išvakarėse, pavakary, kuomet soduose jau būna daug gyventojų. Tai akivaizdžiai patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai – net keli tiek nukentėjusiosios, tiek ir nuteistosios tetos A. Č. sodo kaimynai vienaip ar kitaip buvo įtraukti į tarp Š. iš vienos pusės, ir apeliantės bei A. Č. iš kitos pusės, kilusį konfliktą, buvo surikdyta kasdieninė jų rimtis, nes jie girdėjo abiejų pusių keliamą triukšmą, vartojamus necenzūrinius žodžius, matė konflikte dalyvavusių asmenų stumdimąsi ir tampymąsi, o kai kurie jų (liudytoja L. Ž., A. Č.) tiesiogiai buvo įtraukti į konfliktą – buvo priversti skirti tarpusavyje konfliktuojančias nukentėjusiąją ir apeliantę. Iš visų byloje apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo ir vyko Š. sodo teritorijoje, kur apeliantė nuėjo pasiimti iš voljero ištrūkusio jos šuns. Kadangi šuo buvo nemažas, D. Š. pabandė jį išvaryti iš sodo teritorijos ir sudavė jam galimai virve arba grandine. Nors nukentėjusioji ir D. Š. neigia, kad konfliktuoti jie su apeliante pradėjo būtent dėl šuns, tačiau byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina būtent šią nuteistosios ir Š. konflikto priežastį. Tai matyti iš nuteistosios, V. Ž., L. M., N. S. parodymų. Tačiau, kolegijos nuomone, D. Š. veiksmai, t.y. jo bandymas, net ir panaudojant grandinę ir suduodant ja, išvaryti apeliantės šunį iš savo kiemo teritorijos, kurioje ar netoli kurios žaidė ir mažamečiai vaikai, negali būti laikomas pakankama ar pateisinama priežastimi nuteistosios po to sekusiai agresijai ir siautėjimui – jos kolionėms, grasinimui „džiaugtis šia diena“ (tai aiškiai matyti D. Š. nufilmuotuose vaizduose) bei smurtui prieš J. Š. ir jų turtą.

Apeliantė skunde tikina, kad ji buvo išprovokuota ir elgėsi chuliganiškai būtent dėl D. Š. netinkamo elgesio su jos šuniu bei ir su ja pačia. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad D. Š., bandydamas išvyti šunį, kartu pirmasis ėmė naudoti fizinį smurtą ir prieš nuteistąją – visi šioje byloje apklausti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios J. Š. parodymus, kad pirma būtent apeliantė ėmė ją kolioti, ir tik po to nukentėjusioji jai atsakė tuo pačiu. Visi liudytojai pirmiausiai išgirdo abiejų moteriškių keliamą triukšmą ir jų tarpusavio necenzūrinius šūksnius ir tik po to į jų konfliktą įsikišo D. Š., kuris bandė nuteistąją jėga išstumti ir net išnešti iš jų sodo teritorijos. Pažymėtina, kad ir liudytojos L. M. bei J. P., kurios kaip galima suprasti iš apeliantės skundo patvirtina nuteistosios parodymus, nematė, kad D. Š. L. L. būtų sudavęs tiesioginius smūgius ar prieš ją smurtavęs dėl kažkokios kitos priežasties ar dingsties, o ne siekdamas nutraukti jo žmonos ir agresyviai nusiteikusios nuteistosios konfliktą, bandydamas ją, t.y. apeliantę, jėga išnešti ar net ištempti iš savo sodo teritorijos. Tai, kad nuteistoji buvo be galo įpykusi ir elgėsi pakankamai agresyviai, rodo tai, kad jėga išstumta ar išnešta iš Š. sodo teritorijos, ji vėl bandė grįžti atgal, toliau koliojosi ir stumdėsi su nukentėjusiąja ir D. Š., o bandant geruoju ją išsivesti A. Č., apeliantė iš jos ištrūko ir vėl grįžo prie Š. namelio, kur toliau šaukė ir koliojosi. Tai aiškiai matyti iš nukentėjusiosios, D. Š., liudytojų Žirgulių ir J. P. parodymų, tai patvirtina ir D. Š. nufilmuoti kadrai. Būtent šiuose įrašuose, kuriuos pirmos instancijos teismas taip pat ištyrė, akivaizdžiai matyti, kad nuteistoji elgiasi labai agresyviai, negalėjo nurimti net bandant ją sutramdyti A. Č., koliojosi ir grasino, o su A. Č. išeidama iš konflikto vietos pakeliui išliejo savo pyktį ant sodo augalų ir gėlių. Iš pasakyto galima spręsti, kad iš esmės šiuo atveju nuteistosios sukeltas konfliktas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, buvo sutrikdyta daugelio aplinkui gyvenančių ir tuo metu savo soduose dirbusių žmonių ramybė ir viešoji tvarka, apeliantė grasindama ir koliodamasi, puldama nukentėjusiąją ir ją sumušdama, sužalodama jos turtą, išvartydama gėles ir sodo augalus, elgėsi labai įžūliai ir vandališkai. Tokie jos veiksmai, kurie kompleksiškai pažeidė net kelis įstatymo saugomus gėrius, t.y. ne tik viešąją tvarką, visuomenės ramybę, tačiau ir nuosavybę bei sveikatą, yra gerokai grubesni ir pavojingesni nei įprastai teismų praktikoje suprantami veiksmai, atitinkantys nedidelį chuliganizmą, t.y. ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Todėl, kolegija pilnai sutinka su pirmos instancijos parinkta nuteistosios veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliantė skunde teigia tik besigynusi nuo dviejų už ją stipresnių asmenų, tačiau tai netiesa – byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tai ji buvo Š. sodo teritorijoje ir Šimkevičiai jos pirmi nepuolė, o pirmiausiai pabandė tiesiog išvaryti į sodo teritoriją atklydusį didelį apeliantės šunį. Toliau įsiplieskęs konfliktas jau buvo abipusis, prasidėjo tampymasis ir grumtynės tarp L. L. ir J. Š., į konfliktą įsijungė ir D. Š., o tokiu atveju, kuomet puola ir ginasi abi pusės, jau yra eliminuojama ginties galimybė. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistosios veiksmuose dominuoja ne kažkokios asmeninės (ji su Šimkevičiais nebuvo net gerai pažįstama), o chuliganiškos paskatos, kurias ji pati savo skunde įvardina kaip beviltiškumą neturint realių galimybių pasipriešinti galimai fiziškai stipresniems Šimkevičiams. Kitaip negalima būtų suprasti L. L. elgesio, kuomet ji iš esmės jau pasibaigus nagrinėjamam įvykiui, eidama pro nukentėjusiosios daržą išrauna ir šalia numeta daržoves ar braškių daigus – tai akivaizdžiai matosi iš vaizdo medžiagos.

Tokiu būdu, įrodymų visetas šioje baudžiamojoje byloje patvirtina pirmos instancijos teismo padarytą išvadą – nuteistoji L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir dėl to pagrįstai ir teisingai pripažinta kalta.

Apeliantės skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas ir neteisingas, nes nesprendė J. ir D. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimo už, nuteistosios nuomone, jų taip pat nusikalstamus veiksmus prieš ją ir A. Č., yra visiškai nepagrįstas, nes teismas, kaip jau paminėta aukščiau aptariant baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų klausimą, neturėjo jokios galimybės ir sąlygų tai padaryti, nes nukentėjusiajai ir jos vyrui šioje byloje nebuvo pateikti jokie kaltinimai.

Dėl nuteistajai L. L. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir vadovautis taisyklėmis, numatytomis BK 61 str. Be kitų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., kuriuos teismas iš esmės nustatė ir įvertino skirdamas bausmę apeliantei, yra ir tai, kad privalu atsižvelgti į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d. 7 p.). Šioje byloje teismas nustatė tik nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui. Šią sunkinančią aplinkybę apeliantė ginčija, skunde tvirtina, kad ji nustatyta tik formaliai ir nepagrįstai, nes, jos nuomone, įtakos jos veiksmams turėjo ne išgerta taurė vyno, o neteisėtas J. Š. ir D. Š. elgesys prieš ją ir jos šunį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Girtumas gali būti nustatytas ne tik objektyviais duomenimis (neblaivumo nustatymo aktu ar alkoholio kiekio kraujyje tyrimu). Asmens girtumą galima įrodinėti ir kitais įrodymais, tame tarpe ir proceso dalyvių parodymais. L. L., ką pažymėjo ir apylinkės teismas, neneigė prieš įvykį gėrusi alkoholio – vyno, nes A. Č. sode buvo švenčiama Joninių šventė. Tai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, parodė ne tik nukentėjusioji ir jos vyras D. Š., tačiau ir daugumą įvykį bei jo dalyvius mačiusių liudytojų – tai patvirtino tiek liudytojas V. Ž., kuris yra policijos pareigūnas, dažnai susiduriantis su neblaiviais asmenimis, tiek liudytoja L. Ž., kuri buvo priėjusi arčiau nuteistosios. Kad L. L. iki konflikto buvo išgėrusi ne vieną, o 2 – 3 taures vyno bei šampano, parodė ir liudytoja A. Č.. Tai, kad apeliantė buvo neblaivi, matyti ir iš liudytojos L. M. parodymų. V. Ž. apie apeliantės girtumą sprendė iš to, kad jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taigi, įrodymų, kad apeliantė įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pilnai pakanka. Be jokios abejonės, konstatuoti vien tik apsvaigimo faktą nepakanka – tam, kad ši aplinkybė būtų pripažinta sunkinančia kaltininko atsakomybę būtina patikrinti, ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į nuteistosios agresyvumą įvykio metu, intensyviai ir gausiai jos vartotus įvairius necenzūrinius žodžius bei grasinimus, jos aktyvumą, nenorą nusiraminti, nekyla jokių abejonių, kad apeliantės girtumas turėjo tiesioginės įtakos jos neteisėtiems veiksmams. Ši jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė pirmos instancijos teismo pripažinta teisingai, teismo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas.

Apylinkės teismas nenustatė jokių apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kolegija, iš dalies sutikdama su apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas pripažinti L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad apeliantės veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios J. Š. bei jos vyro D. Š. elgesys įvykio metu (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaip matyti iš visų proceso dalyvių parodymų, koliojosi ir necenzūrinius žodžius konflikto metu vartojo ne viena nuteistoji – tai darė ir nukentėjusioji, ir liudytojas D. Š.. Jiedu įvykio metu ne tik kad nesistengė nuraminti konflikto ar toliau jo nekurstyti, tačiau savo veiksmais prisidėjo tiek prie visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, tiek ir skatino bei provokavo, ypač D. Š., nuteistąją elgtis nederamai. Kolegijos nuomone, tiek nukentėjusiosios, tiek ir jos vyro elgesys konflikto metu nebuvo tinkamas ir pirminėje šio įvykio tyrimo stadijoje buvo visiškai pagrįstai siūlomas įvertinti kaip nedidelis chuliganizmas, pagal ATPK 174 str.

Pirmos instancijos teismo motyvai dėl apeliantei paskirtos bausmės rūšies bei dydžio yra pakankamai išsamūs, iš esmės atitinka BK 54 str. nuostatas. Jų nekartojant, tačiau papildomai atsižvelgus ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, L. L. paskirta bauda mažinama iki 10 MGL dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir tai sąlygojusio neteisingos bausmės paskyrimo (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Apeliantė nesutinka ir su iš jos priteistu civiliniu ieškiniu. Tačiau, ji ginčija ne priteisto civilinio ieškinio (turtinės ir neturtinės žalos) dydį, o patį ieškinio priteisimo faktą, siedama tai su bendrai savo nekaltumu ir prašymu ją išteisinti. Tačiau, pripažinus, jog apylinkės teismas L. L. pagrįstai nuteisė pagal BK 284 str. 1 d., nekyla jokių abejonių, kad J. Š. dėl apeliantės nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos sumos 170 Lt turtinei ir 900 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra pagrįstos, įrodytos nukentėjusiosios bei jau minėtų liudytojų parodymais, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolais. Priteista suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti yra reali, įvertinus įvykio aplinkybes ji teisinga, sąžininga ir protinga.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė savo skunde daug dėmesio skiria akcentuodama teisingumo, rungtyniškumo proceso metu, jos teisės į gynybą bei nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimą. Skunde ji tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apie būsimus tyrimo veiksmus nebuvo pranešta nei jai, nei jos gynėjai, taip atimant galimybę pateikti įrodymus ar prieštaravimus; įstatymo nustatyta tvarka jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, pažeidžiant jos teisę į gynybą, teisę susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant advokatui; nukentėjusiajai J. Š. buvo suteikta geresnė procesinė padėtis jos atžvilgiu; nepranešus apie atliekamus tyrimo veiksmus jai ir jos gynėjai nebuvo suteikta galimybė ikiteisminio tyrimo metu paneigti tam tikrus neteisingus ir šališkus duomenis, išsamiai išdėstyti savo argumentus.

Tačiau, pirmiausiai, apeliantė šiuos pažeidimus įvardina kaip padarytus ikiteisminio tyrimo metu, kur teismų kompetencija yra labai ribota, išskyrus atvejus, kuomet ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumą, proceso dalyvių teisių pažeidimus yra įgaliotas patikrinti atitinkamas ikiteisminio tyrimo teisėjas ar aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl šių teisėjų priimtų sprendimų. Šioje byloje nei pati apeliantė, nei jos gynėja tokių prašymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, skundų dėl jų teisių pažeidimo ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui bylos tyrimo metu nebuvo pareikšta. Neatitinkantis tiesos ir apeliantės skundo argumentas, kad jai ir jos gynėjai nebuvo pranešama apie ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą – byloje yra vienintelis apeliantės gynėjos prašymas perkelti papildomos L. L. apklausos įtariamąja laiką, atsižvelgus į gynėjos užimtumą kitame teisme, kuris ir buvo patenkintas. Nei nuteistoji, nei jos gynėja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareiškusios prašymo susipažinti su, jų nuomone, reikšmingais baudžiamosios bylos įrodymais ir pareikšti dėl jų savo nuomone ar kažkokius konkrečius prašymus. Byloje nėra užfiksuotas ir apeliantės ar jos gynėjos prašymas informuoti apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus su kitais proceso dalyviais.

Apeliacinio skundo argumentas dėl teisės į gynybą pažeidimo nesuteikiant apeliantei ir jos gynėjai nustatyta tvarka susipažinti su bylos medžiaga, taip pat visiškai nepagrįstas. Byloje yra 2007-12-03 pranešimas nuteistajai ir jos gynėjai atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir susipažinti su bylos medžiaga arba pareikšti prašymą susipažinti su byla kitu, nei nurodyta pranešime, laiku. Tyrėja du kartus prašė ir Vilniaus miesto 4-ojo PK atsakingus pareigūnus įpareigoti nuteistąją atvykti į Kėdainių rajono PK susipažinti su byla, tačiau ji nebuvo rasta namuose. Nuteistosios gynėja iš viso neatsiliepė į pranešimą. Tik 2007-01-17, šiai baudžiamajai bylai jau esant apylinkės teisme, nuteistosios gynėja įteikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir įteikti apeliantei ir jos gynėjai kaltinamojo akto nuorašą, ką teismas ir padarė tos pačios dienos teismo posėdyje, t.y. įteikė nuteistajai kaltinamojo akto nuorašą ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2008-02-04. taigi, susipažinti su kaltinamuoju aktu ir baudžiamosios bylos medžiaga bei tinkamai pasiruošti gynybai, tiek apeliantė, tiek ir jos gynėja laiko turėjo daugiau nei pakankamai. Ir 2008-02-04 teisiamojo posėdžio metu jos nepareiškė jokių nusiskundimų ir prašymų dėl byloje esančių įrodymų papildymo, naujų išreikalavimo ar kitokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą. Tokie prašymai nebuvo pareikšti ir baigus įrodymų tyrimą teisme. Todėl, kolegija pripažįsta paminėtus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme esant tiesiog deklaratyviais ir vertina juos kaip bandymą nepagrįstai kaltinant ikiteisminį tyrimą byloje atlikusius pareigūnus, prokurorą ir pirmos instancijos teismą šališkumu ir kitais neva tai jų padarytais pažeidimais nukreipti dėmesį nuo esmės, t.y. nuo L. L. padaryto nusikaltimo ir jo teisinio įvertinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

2008 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Pripažinti L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtaką jos nusikalstamos veikos padarymui turėjo provokuojantis J. Š. ir D. Š. elgesys, ir jai paskirtą baudą sumažinti iki 10 MGL, t.y. 1300 Lt, dydžio.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.