- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- eI-3826-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02431-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, Alvinas Urniežis
- Kategorijos
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai M. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui Alvinui Urniežiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. skunde prašo teismo priteisti iš atsakovo 9 384,28 Lt (2 717,87 Eur) senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai nuo 2007-09-08 buvo paskirta ir mokama senatvės pensija, tačiau pareiškėja iki 2011-04-08 dirbo Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta, dėl to susidarė 9 384,28 Lt (2 717,87 Eur) dydžio senatvės pensijos nepriemoka. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėja 2014-01-09 su prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrių, prašydama nedelsiant išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau atsakovas 2014-02-04 raštu Nr. (10.1-02)3-15143 prašymą persiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 p. numatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 3 d. nustatyta, kad skundas Fondo valdyboje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Pareiškėjos prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2014-03-04, tačiau ji nėra gavusi atsakymo į savo prašymą nei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, taip pat nėra gavusi rašytinio pranešimo, kad jos prašymo nagrinėjimo terminas yra pratęstas. Todėl mano, kad jos skundas turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Taip pat nurodo, kad sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo mokama nuo 2010-01-01, apie tokį neteisėtą senatvės pensijos sumažinimą, t. y. apie savo pažeistą teisę, sužinojo Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus ir paskelbus nutarimą, kuriuo Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl 3 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, kai pareiškėja sužinojo apie savo materialinės teisės pažeidimą. Be to, senatvės pensija yra periodinė išmoka, mokama valstybės iš socialinio draudimo fondo. Pagal CK 1.125 str. 9 d. 9 p. sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi senatvės pensija yra periodinė išmoka, reikalavimui dėl šios periodinės išmokos priteisimo turi būti taikomas 5 metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai mano, kad skundą padavė nepraleidusi įstatymo nustatyto senaties termino, be to pagal CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pažymėjo, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios šiuo atveju deramai nepašalina pareiškėjos teisių pažeidimo. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi senatvės pensijos nepriemoka nėra išmokama iki šiol, taip pat iki šiol nėra patvirtintas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmas. Pareiškėja skundą grindžia taip pat Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Tai, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems senatvės pensijų gavėjams, iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime. Įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjos teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio senatvės pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba skundą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėjos senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-16 sprendimu Nr. 11-17-25312, dydis 2010-01-01 buvo 886,60 Lt. Vadovaujantis pareiškėjos pateiktais prašymais, pareiškėjos senatvės pensija buvo perskaičiuota ir 2011-11-08 sprendimu Nr. 11-17-19337 paskirta 932,42 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatomis, kadangi pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-10-08 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjai yra mokama visa paskirto dydžio senatvės pensija.
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajame pensijų skyriuje 2013-11-14 buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas suteikti informaciją, kokio dydžio senatvės pensija buvo paskirta ir mokama pareiškėjai, kaip keitėsi pensijos dydis ir kokiu mastu buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjos senatvės pensija, bei išduoti pažymą (detalizuotą mėnesiais) apie pareiškėjai priskaičiuotą ir išmokėtą senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki pažymos pateikimo dienos. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-12-04 rašte Nr. (10.1) 3-149819 pateikė duomenis, kaip keitėsi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-10-31, detalizuotus duomenis apie 2010–2011 metais jai paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensijos dydžius ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius bei pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-04 pažymas Nr. 11-48-11607 ir Nr. 11-48-11608, kuriose nurodytos per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-10-31 kiekvieną mėnesį pareiškėjai priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos sumos. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai apskaičiuota 9 384,28 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma.
VSDFV Vilniaus skyriuje 2014-01-16 buvo gautas pareiškėjos 2014-01-09 prašymas išmokėti jai 9 384,28 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumą, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo. Prašymas 2014-02-04 raštu Nr. (10.1-02) 3-15143 buvo persiųstas VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, nagrinėti pagal kompetenciją.
Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokėta sumažinta senatvės pensija, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, o 2014-04-28 - su skundu į teismą, praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą.
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2010–2011 metais taikė Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas jo galiojimo laikotarpiu, įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (pareiškėjai nuo 2012-01-01 mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija), o teisės akto, reglamentuojančio 2010–2011 metais negautos senatvės pensijos dalies kompensavimą, nėra, todėl išmokėti pareiškėjai 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo, nėra teisinio pagrindo.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, o 2010–2011 metais – ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas). Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja, prašydama išmokėti jai 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, 2014-01-09 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris pareiškėjos prašymo išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nenagrinėjo ir 2014-02-04 raštu Nr. (10.1-02) 3-15143 persiuntė prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, todėl apie sprendimą mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į skyrių 2014-01-09 su prašymu dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2014-02-13 sprendimu Nr. (6.5) I-1357, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 p., atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-01-09 prašymą.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad ji nėra gavusi Fondo valdybos sprendimo nurodo, kad pareiškėjai buvo siųstas Fondo valdybos 2014-02-13 sprendimas Nr. (6.5) I-1357, o iš pasiuntinių paslaugų teikėjo UAB „Greitasis kurjeris“ 2014-05-19 pažymos matyti, jog pareiškėjai jos nurodytu adresu laiškas buvo nešamas tris kartus, paskutinį kartą, t. y. 2014-02-24 pareiškėjos gyvenamojoje vietoje neradus, buvo paliktas pranešimas, tačiau pareiškėja jo neatsiėmė. Pareiškėjos teiginys, kad viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo nesprendžia, neatitinka faktinių aplinkybių, o skundo reikalavimas nagrinėti klausimą dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo tiesiogiai teisme atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pažymėjo, kad terminas skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti turi būti skaičiuojamas ne nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, o nuo tada, kai pareiškėjai buvo išmokėta pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi praleidusi 3 metų terminą bei, kad Fondo valdyba tinkamai atsakė į pareiškėjos 2014-01-09 prašymą, mano, jog VSDFV 2014-02-13 sprendimas Nr. (6.5) I-1357, kuriuo atsisakyta iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2014-01-09 prašymą, nes praleistas kreipimosi į Fondo valdybą terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nuostatomis, Taisyklių 31 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Kadangi Fondo valdyba atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl senatvės pensijos dalies laikotarpiu nuo 2010-01-01–2011-12-31 išmokėjimo, nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 9 384,28 Lt senatvės pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas paliekamas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-16 sprendimu Nr. 11-17-25312 nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos buvo paskirta 886,60 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri, pareiškėjai įgijus papildomą socialinio draudimo stažą, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-01-20 ir 2011-11-08 sprendimais buvo perskaičiuota ir nuo 2011-11-01 iki gyvos galvos pareiškėjai paskirta 932,42 Lt dydžio senatvės pensija.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatoms buvo ribojama ir mokama sumažinta senatvės pensija.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2014-01-09 su prašymu (gautu 2014-01-16) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti 9 384,28 Lt. senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo.
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014-02-04 raštu persiuntė pareiškėjos 2014-01-09 prašymą VSDFV nagrinėti pagal kompetenciją, šio rašto kopiją adresavo ir pareiškėjai.
VSDFV 2014-02-13 sprendimu Nr. (6.5)I-1357 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-01-09 prašymą, kadangi ji praleido terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti. Nurodė, jei pareiškėja iki 2014-02-28 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį - 9 384,28 Lt (2 717,87 Eur). Pareiškėja skunde teigia, kad VSDFV vilkina jos prašymo, paduoto 2014-01-09, dėl senatvės pensijos nepriemokos nagrinėjimą, todėl ji kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, ar pareiškėja, siekdama savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniame teisme, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-12-29, 2005-02-07, 2008-06-30 nutarimai). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio trečioje dalyje. Tačiau pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002-07-02, 2003-03-04, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07 nutarimai).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja iš esmės kelia reikalavimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo, t. y. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus jai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 40 str. 1 d. valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Šalies argumentai
Minėta, kad pareiškėja 2014-01-09 su prašymu dėl senatvės pensijos nepriemokos kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris pareiškėjos prašymą 2014-02-04 raštu persiuntė VSDFV nagrinėti pagal kompetenciją.
Atsižvelgiant į administracinių teismų kompetenciją, Pensijų įstatymo 40 str. 1 d., įvertinus pareiškėjos skundo turinį, darytina išvada, jog pareiškėja iš esmės ginčija atitinkamą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo pensijos nemokėjimo.
Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. ABTĮ 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).
Pažymėtina, jog institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Pensijų įstatyme. Pagal Pensijų įstatymo 45 str. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatas, valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose (2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, ir kt.). Be to, tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 (įsigaliojusio nuo 2013-01-01) priėmimo (2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/2011, 2011-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-168/2011, 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-806/2011 ir kt.).
Taigi, atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus pareiškėjos skundo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėja turėjo laikytis.
Pažymėtina, kad pareiškėja pradėjo privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą ir 2014-01-09 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, kuris pareiškėjos 2014-01-09 prašymą 2014-02-04 raštu persiuntė VSDFV nagrinėti pagal kompetenciją. VSDFV 2014-02-13 sprendime Nr. (6.5)I-1357 nurodė, kad atsisako nagrinėti 2014-01-09 prašymą, kadangi pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti. Taip pat nurodė, jeigu pareiškėja iki 2014-02-28 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
Taigi, VSDFV 2014-02-13 sprendimu atsisakius nagrinėti pareiškėjos 2014-01-09 prašymą, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, nebuvo iš esmės išnagrinėtas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo (kaip valinio veiksmo) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra nebuvo baigta. VSDFV 2014-02-13 sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Pareiškėja šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad yra pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjos skundo argumentai, kad VSDFV vilkina jos 2014-01-09 prašymo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėjimą, yra nepagrįsti. Minėta, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos 2014-01-09 prašymą (gautą 2014-01-16), 2014-02-04 raštu persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV, ir apie tai informavo pareiškėją. VSDFV 2014-02-13 sprendimu Nr. (6.5)I-1357 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-01-09 prašymą, kadangi ji praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad VSDFV 2014-02-13 sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteiktas, pareiškėjai paliktas pranešimas, bet ji neatvyko atsiimti korespondencijos. Pasibaigus saugojimo laikui, laiškas buvo grąžintas VSDFV.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją pagal 2013-11-05 sudarytą atstovavimo sutartį atstovavo ir atstovauja profesionali teisininkė advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, kuriai pareiškėja, be kita ko, pavedė atstovauti jos interesus ir dėl sumažintos senatvės pensijos, taip pat kitus su tuo susijusius klausimus. Todėl tiek pareiškėja, tiek ir jos atstovė, būdamos apdairios ir rūpestingos, privalėjo domėtis pateikto prašymo dėl pensijos nepriemokos nagrinėjimo eiga. Be to, apie VSDFV 2014-02-13 sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, jeigu šis sprendimas ir nebuvo jai įteiktas, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) pateikusi skundą teismui, kadangi apie šio sprendimo priėmimą atsiliepimuose nurodė tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat šis sprendimas yra byloje. Todėl preziumuojama, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovė su VSDFV 2014-02-13 priimtu sprendimu yra susipažinusios, tačiau šiuo atveju duomenų, kad minėtas sprendimas yra apskųstas ar, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra gavusi minėto VSDFV 2014-02-13 sprendimo nesuteikia jai teisės rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jos keliamas ginčas.
Kaip jau buvo minėta, Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d., išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju nėra tokio Fondo valdybos sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjos skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.
Pagal ABTĮ 103 str. 1 p., teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad VSDFV 2014-02-13 sprendimu pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos atsisakė nagrinėti, byloje nėra pateikta duomenų, kad VSDFV yra priėmusi sprendimą, kuriuo ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos būtų išspręstas iš esmės, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėja šia tvarka dar gali pasinaudoti, skundas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėjai išaiškinama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus ji turi teisę skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuriai skundą išnagrinėjus, ginčas gali būti sprendžiamas administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str. 1 ir 3 dalimis, 106 str., 149 str.,
nutaria:
Pareiškėjos M. M. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.