Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-9415-1105/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2YT-9415-1105/2023
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01976-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Pareiškėjas
G. N.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, G. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9415-1105/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01976-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,

veikdama Telšių apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, G. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. N. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės D. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė D. N. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. J. A. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai A. J., jo sutuoktinė kreipėsi į notaro biurą ir priėmė jos palikimą, tačiau paveldėjimo procedūros nespėjo pabaigti, nes pati mirė. Po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes sunkiai išgyveno jos mirtį ir apie šią aplinkybę pamiršo. Pareiškėjas visą laiką gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi šiuo turtu kaip savo, liko jame gyventi ir po sutuoktinės mirties, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis priėmė sutuoktinės palikimą faktiniu valdymu. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos D. N. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų, paveldėjimo byla neužvesta. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėja negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes ji galės paveldėti po D. N. mirties atsiradusį palikimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie D. N. turto perėjimą valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs duomenų apie D. N. turto perėjimą valstybei.

4. Suinteresuotas asmuo G. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog yra pareiškėjo dukra, su pareiškimu sutinka visiškai, nurodytos aplinkybės jai yra žinomos.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. N. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja D. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė santuokoje, kurią sudarė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – G. N. (pareiškėjas). Palikėja turėjo vieną dukrą – G. N., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjos motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, jog jos vardu yra registruotas gyvenamasis namas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, jo sutuoktinė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau visų dokumentų susitvarkyti nespėjo, nes pati mirė. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono 2 – ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė D. N. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos mirties.

9. Pareiškėjo teigimu, name, adresu (duomenys neskelbtini), jis visą laiką gyveno, jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai, jog jis moka šio namo komunalinius mokesčius. Taip pat, pareiškėjas pateikė kaimynų patvirtinimą, jog pastarasis gyvena nurodytame name. (duomenys neskelbtini) rajono 2 – ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, jog po palikėjos D. N. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų.

10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas rūpinasi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena sutuoktinės motinai priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsiliepimu patvirtino ir pareiškėjo dukra. Taip pat, moka šio namo komunalinius mokesčius. Byloje pateikti mokėjimo išrašai patvirtina nurodytas aplinkybes. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. N. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinės D. N. mirties atsiradusį palikimą.

13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios D. N. palikimo sudėties.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė