Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ virėja, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus, 2016 m. spalio 2 d., 13 val. 35 min., Anykščių r. sav., Anykščiai, Taikos ir V. Kudirkos g. vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės jos vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. Įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė policijai ir nepasilikusi įvykio vietoje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, iš jos pasitraukė.

Šiais veiksmais G. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. P. parodė, kad nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ją ištiko didelis šokas, nuėjo namo išgerti vaistų. Paskambino automobilio savininkui ir papasakojo kas atsitiko. Kada nusiramino, grįžo atgal į įvykio vietą. Jau buvo policijos pareigūnai. Jie žinojo, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Atsakydama į klausimus administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. patikslino, jog įvykio dieną važiavo iš darbo. Privažiavo sankryžą. Automobilio greitis buvo apie 40 km/val. Pamatė, kad automobilis Volvo nesustojo prie „STOP“ linijos ir ženklo, išvažiuodamas su priekaba, iš šalutinio kelio, kliudė jos automobilį. Pajuto didžiulį smūgį. Išlipo iš automobilio, labai išsigando, jai pasidarė bloga, todėl išėjo namo. Automobilio Volvo priekaba dar trenkėsi į kitą automobilį. Ten buvo automobilis Mazda. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, ne pirmą kartą patenka į avariją. Vėlavo į darbą, todėl paėmė M. P. automobilio raktus. Ji neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl šito prisipažįsta ir gailisi, bet nepasišalino iš eismo įvykio vietos, tiesiog pasidarė bloga ir išėjo namo išgerti vaistų, paskui grįžo. M. P. pasakė policijos pareigūnams, kad ji grįš. Prašė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.

Tyrimo metu G. P. paaiškino, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 6 val. ji būdama namuose pati pasiėmė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio M. P.) raktelius ir nieko jam nesakiusi išvažiavo į darbą. Apie 13.30 val. ji automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Anykščių m. Taikos gatve privažiuodama sankryžą su V. Kudirkos gatve dešinėje pusėje, prie „STOP“ ženklo pamatė stovintį automobilį Man, važiuojant pagrindiniu keliu ir įvažiuojant į sankryžą. Jai iš kairė pusės, iš šalutinio kelio, nesustojęs prie „STOP“ ženklo į sankryžą, dideliu greičiu, įvažiavo automobilis su priekaba. Ji neturėjo galimybės sustabdyti ir susidūrė su šio automobilio tempiama priekaba. Kur po smūgio atsitrenkė priekaba ji nežino, nematė. Įvykus eismo įvykiui ji sustojo ir išlipo. Jai buvo stresas, nežinojo ką daryti, todėl net nepabendravusi su kitais eismo dalyviais išėjo namo. Apie įvykį policijai nepranešė ir nepasiliko kol atvyks. Kad kiti eismo įvykio dalyviai kviečia policiją ji nežinojo. Namuose jai pabuvus apie 20 minučių jai paskambino automobilio savininkas ir pasakė, kad ateitų į įvykio vietą. Jai atėjus į įvykio vietą jau buvo atvykęs policijos ekipažas. Atėjusi paaiškino, kad jai buvo didelis stresas, todėl po eismo įvykio iš karto iš įvykio vietos ir išėjo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nėra įgijusi (b.l. 4).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad važiuojant Kudirkos g., prie „STOP“ ženklo pamatė, kad artėja Volvo automobilis. Jis nesustojo ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Pajuto smūgį. Išlipo iš automobilio. Iš Volvo automobilio išlipo vairuotojas. Patikrino ar visi gyvi. Po 5 minučių VW Passat automobilio vairuotojos nebebuvo. Kaltu buvo pripažintas Volvo vairuotojas, nes jis nesustojo prie „STOP“ ženklo. VW Passat automobilis stovėjo už sankryžos. Volvo automobilio priekaba kliudė VW Passat, iš dešinės pusės ir jo automobilį Mazdą, kuris stovėjo prieš sankryžą. Volvo automobilis išvažiavo į sankryžą, iš šalutinio kelio nesustojęs, todėl kliudė kitus automobilius. Jis iš pradžių paskambino tėčiui pranešti, kad viskas gerai. Paskui pamatė, kad iš Volvo automobilio išlipo vairuotojas. Tada nuėjo apžiūrėti VW Passat automobilį, bet vairuotojos ten nerado. Jos jau nebuvo. VW Passat automobilis nebuvo smarkiai sudaužtas. Jam aplinkiniai žmonės, kurie matė eismo įvykį pasakė, kad VW Passat automobilį vairavo mergina. Nežino, kodėl jos nebuvo. Po 10-15 minučių atėjo jos vaikinas ir pasakė, kad jai pasidarė negera. Minėtas vaikinas paskambino policijai ir užregistravo įvykį. Tačiau policijos pareigūnus nesulaukė, todėl pats dar paskambino ir laukė. Atvažiavo policijos pareigūnai. Pradėjo matuoti, patikrino visų vairuotojų blaivumą. Kai atvyko policijos pareigūnai, tada grįžo VW Passat automobilio vairuotoja. Praėjo maždaug valanda po eismo įvykio, kai ji grįžo.

Teismo posėdžio metu liudytoja Toma Kavaliauskaitė parodė, jog ji yra Anykščių rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė. Dirbdama kartu su tyrėju G. Gliaudeliu iš Utenos budėtojo gavo pranešimą, kad Anykščių m., Kudirkos g. sankryžoje susidūrė automobiliai. Jie nesutaria dėl kaltės ir laukia vietoje. Nuvykus į minėtą vietą paaiškėjo, kad susidūrė automobiliai. Prie VW Passat automobilio buvo M. P.. Jis jiems paaiškino, kad jo automobilį vairavo jo draugė, bet ji išsigando ir nuėjo namo išgerti vaistų ir turi grįžti. Po 15 minučių ji grįžo. Ji paaiškino, kad vairavo VW Passat automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas Volvo automobilio savininkas, kuris važiavo su priekaba.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. Gliaudelis parodė, dirba Anykščių rajono policijos komisariate tyrėju. Dirbdamas kartu su vyr. patrule T. Kavaliauskaite iš Utenos budėtojo gavo pranešimą, kad Anykščių m., Kudirkos g. sankryžoje susidūrė automobiliai. Nuvyko į įvykio vietą. Ten susidūrė trys automobiliai. Aiškinosi visas aplinkybes. Nustatė, kas kaltininkas. Jam buvo surašytas ATPK protokolas. Taip pat paaiškėjo, kad VW Passat vairuotoja neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Volvo automobilio vairuotojas buvo kaltas, nes nesustojo prie „STOP“ linijos ir ženklo, ko pasekoje iš šalutinio kelio išvažiuodamas su priekaba kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį VW Passat ir automobilį Mazdą. VW Passat vairuotoja po eismo įvykio išėjo, nes jai pasidarė bloga. Nuėjo pas medikus. Kai atvažiavo, jos nematė. Praėjo apie 10-15 minučių, nuo jų atvykimo kai į eismo įvykio vietą atėjo G. P.. Jis pasakė M. P., kad G. P. pakviestų, kad jiems nereikėtų jos ieškoti. VW Passat automobilio savininkas yra M. P.. Pastarasis pasakė, kad G. P. paskambino jam ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. M. P. buvo apsirengęs civiliniais rūbais. Jis asmeniškai G. P. neskambino, kad ji ateitų. M. P. pasakė jiems, kad ji jau grįžta atgal.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. yra jo sužadėtinė. 2016 m. spalio 2 d., apie 13 val. paskambino jam G. P. ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji buvo labai išsigandusi. Jis pasakė jai eiti namo, o pats išėjo į eismo įvykio vietą. G. P. atėjo namo, išgėrė vaistų ir grįžo į eismo įvykio vietą. Tuo metu į eismo įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Jis jiems paaiškino situaciją ir pasakė, kad G. P. grįžta atgal. Praėjo apie 10 minučių ir ji atėjo. Volvo automobilio vairuotojas prisipažino, kad yra kaltas. Jo kaltė, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nesustojo prie „STOP“ linijos ir ženklo. Jis nežinojo, kad G. P. išvažiavo jo automobiliu. Jis tuo metu miegojo. Tai jis pasakė jai, kad ji grįžtų namo. Ji buvo išsigandusi, jai buvo negera. Žino, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia griežtesnę atsakomybę. Jis visiems eismo įvykio dalyviams sakė, kad ji grįš. G. P. automobilio nevairuoja. Visada į darbą veža jis. Čia ji labai vėlavo. Paskui tik sužinojo, kad ji pramiegojo ir paėmė jo automobilio raktus. Žino, kad savo patarimu, grįžti namo, padarė dar blogiau. Suveikė žmogiškas faktorius. G. P. grįžo į eismo įvykio vietą po maždaug 40 minučių. Automobilis VW Passat įregistruotas jo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, taip pat G. P. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

2016 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 53P-73587765-16 yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b.l. 3).

Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių būrio vyriausiosios patrulės T. K. tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio matyti, kad 2016 m. spalio 2 d. ji kartu su tyrėju G. G. apie 13. 35 val. vyko į eismo įvykio vietą, kur paaiškėjo, kad automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Taurigna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas D. M. nesustojo prie „STOP“ linijos ir ženklo, ko pasekoje iš šalutinio kelio išvažiuodamas su priekaba kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį VW Passat B5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P.. VW Passat B5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. P. po eismo įvykio, kaip pati paaiškino ištikta šoko, parėjo namo. Susisiekus su VW Passat vairuotoja, G. P. grįžo į eismo įvykio vietą. Kaip vėliau paaiškėjo G. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonės (b.l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės (b.l. 7, 8).

Iš D. M. paaiškinimo, paimto 2016 m. spalio 3 d., matyti, kad D. M. paaiškino, jog 2016 m. spalio 2 d. apie 13.30 val. jis automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. EL115, važiavo V.Kudirkos g. Anykščių m. nuo poliklinikos pusės link Kęstučio gatvės. Privažiavęs sankryžą su Taikos gatve važiavo tiesiai kirsdamas Taikos gatvę nesustojęs prie prieš sankryžą esančios „STOP“ linijos ir kelio ženklo „STOP“. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiavo galvodamas, kad jo kelias pagrindinis, todėl prieš sankryžą ir nesustojo, neapsidairė ir nežiūrėjo ar yra iš šonų atvažiuojančių automobilių, todėl atvažiuojančio automobilio VW Passat ir nematė. Kai automobilį VW Passat atvažiuojantį jam iš dešinės pusės pamatė, stabdyti buvo jau per vėlu, todėl teliko didinti greitį, siekiant išvengti susidūrimo. Automobilis VW Passat susidūrė su jo automobiliu tempiama priekaba. Po susidūrimo, nuo smūgio atšokusi priekaba atsitrenkė į automobilį Mazda Premacy, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kęstučio g. Įvykus eismo įvykiui jis sustojo ir išlipo. Tuo metu jau buvo išlipęs automobilio Mazda vairuotojas. Tada jis paskambino 112 pranešti apie įvykį. Po šio pranešimo jis priėjo prie automobilio VW Passat ir pamatė, kad automobilio VW Passat apgadintas priekis, automobilis buvo tuščias, automobilio vairuotojo nebuvo. Kas vairavo automobilį VW Passat jis nematė. Viena moteriškė, kurios nepažįsta, mačiusi įvykį, pasakė, kad po eismo įvykio iš automobilio VW Passat išlipo mergina (juodi plaukai su kuodu, mėlynas džinsinis švarkelis ir juodos kelnės), kuri išlipusi iš automobilio pabėgo. Paaiškino, kad ji važiavo viena, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Jau atvykus policijos pareigūnams ir po eismo įvykio praėjus daugiau nei valandai laiko atėjo mergina, kuri pasakė, kad ji važiavo automobiliu VW Passat, o po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino dėl streso (b.l. 9).

Iš eismo įvykio vietos fotolentelės matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai (b.l. 11-14).

Iš 2016-10-02 14:38 atlikto asmens blaivumo testo matyti, jog G. P. blaivumo tikrinimo rezultatas 0.00 promilių (b.l. 15).

Iš duomenų apie asmenį paieškos vairuotojų registre matyti, jog G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) neturi vairuotojo pažymėjimo (b.l. 16).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Taigi, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t.y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. parodė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, namo išėjo tik dėl patirto šoko, blogos savijautos. Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. P. sužadėtinis (dirbantis Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK, t.y. policininkas) paaiškino, jog tai jis nurodė G. P. eiti namo, o pats atvykęs į eismo įvykio vietą visiems paaiškino, jog G. P. tuoj atvyks. Iš liudytojų parodymų ir bylos medžiagos nustatyta, jog G. P. iš tiesų po tam tikro laiko, iš vienų parodymų – per maždaug pusę valandos, iš kitų – per valandą, atvyko į įvykio vietą. Tačiau vis tik teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nešalina G. P. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Iš pačios G. P. parodymų matyti, kad ji suprato, jog jos vairuojamas automobilis pateko į eismo įvykį, nes dėl to patyrė stiprų išgyvenimą, kaip pati nurodė - šoką. Iš karto po eismo įvykio G. P. paskambino savo sužadėtiniui M. P. ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Taigi, visiškai akivaizdu, jog G. P. suvokė patekusi į eismo įvykį, matė jo padarinius, tačiau iš eismo įvykio vietos nedelsdama pasišalino. Liudytojai D. K. teisme nurodė, jog jam nuėjus apžiūrėti VW Passat automobilį, vairuotojos ten nerado, jos jau nebuvo. Kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo, D. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pranešęs apie įvykį 112, jis priėjo prie automobilio VW Passat ir pamatė, kad automobilio VW Passat apgadintas priekis, automobilis buvo tuščias, automobilio vairuotojo nebuvo. Kas vairavo automobilį VW Passat jis nematė. Viena moteriškė, kurios nepažįsta, mačiusi įvykį, pasakė, kad po eismo įvykio iš automobilio VW Passat išlipo mergina (juodi plaukai su kuodu, mėlynas džinsinis švarkelis ir juodos kelnės), kuri išlipusi iš automobilio pabėgo. Visa tai rodo sąmoningą, tyčinį G. P. veiksmą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos suvokiant, jog ji yra susijusi su eismo įvykiu.

Kaip pabrėžiama teismų praktikoje, asmuo pasišalindamas iš eismo įvykio vietos paprastai siekia nuslėpti tam tikrą informaciją bei išvengti dar didesnių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. vairavo automobilį VW Passat B5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, bei automobilį vairuodama be transporto priemonės savininko žinios. Šios aplinkybės parodo, jog G. P. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Tačiau pabrėžtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, nes šiam pažeidimui inkriminuoti pakanka nustatyti iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinį. G. P. nurodomos priežastys dėl ko ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. kad patyrė šoką ir jai reikėjo išgerti vaistų, reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi. Iš eismo įvykio vietos su eismo įvykiu susijęs asmuo negali pasišalinti kol nėra išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės (užpildyta eismo įvykio deklaracija ar sulaukta policijos pareigūnų, jei jie yra kviečiami), visos eismo įvykio aplinkybės turi būti išsiaiškinamos transporto priemones vairavusiems asmenims būnant eismo įvykio vietoje, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui, kaip šiuo atveju pusvalandžiui ar valandai, palikus eismo įvykio vietą ir vėliau į ją sugrįžus. Dėl to nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. atvyko į eismo įvykio vietą, davė paaiškinimus, sutinka, kad neturi teisės vairuoti, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinamos kaip šalinančios jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog G. P. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Paprastai bylose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

G. P. atsakomybę lengvinančių, ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji nėra bausta administracine tvarka (b.l. 17).

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavo neturėdama teisės vairuoti ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tačiau eismo įvykis įvyko ne dėl G. P. kaltės (b.l. 23). Tuo pačiu pabrėžtina, jog jai atvykus į eismo įvykio vietą, įvykį tiriantiems pareigūnams ji netrukdė ištirti eismo įvykio.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Teismo įsitikinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią administracinę nuobaudą.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į G. P. prašymą, į skirtinos baudos dydį, nutaria, kad nagrinėjamu atveju galimas baudos mokėjimo išdėstymas 5 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹, 33 straipsniais, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

G. P. šiuo nutarimu paskirtos 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad G. P. nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį sumoka po 100 Eur baudos.

Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: 16062107459.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą