Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2016 m. spalio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 20 val. 00 min. ir 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 12 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mažamečių vaikų B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su sutuoktiniu A. B., konflikto metu stumdėsi, sudavė delnu jam per kairį žandą, stipriai trankė stiklines virtuvės duris, sukeldama didelį triukšmą, dėl ko mažamečiai vaikai buvo išsigandę, verkė. Šiais veiksmais S. B. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, pažeisdama 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

A. B. 2016 m. spalio 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val. 40 min. ir 2016 m. rugsėjo 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mažamečių vaikų B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su sutuoktine S. B., konflikto metu įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, mėtė daiktus, laikė ją uždaręs virtuvėje, dėl ko mažamečiai vaikai buvo išsigandę, verkė. Šiais veiksmais A. B. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, pažeisdamas 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolai S. B. ir A. B. buvo surašyti po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą S. B. ir A. B. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama S. B. su jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, nurodė, jog jos sutuoktinis A. B. po 17 mėnesių gyvenimo atskirai, grįžo į butą ir pakeitė vieno kambario spyną. A. B. pradėjo sutuoktinės iškraustymo veiksmus - stumdė baldus, krovė jos daiktus, neleido jai įeiti į kambarį, todėl kilo konfliktas, kurio metu A. B. įžeidinėjo pastarąją necenzūriniais žodžiais, daužė stiklines duris, stumdėsi, sudaužė šviestuvą, durimis sužalojo jos ranką, dėl ko mažamečiai vaikai labai išsigando, patyrė stresą. Buvo iškviesta policija. Prašė jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdyje nurodė, jog jis su inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutinka, ir paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl jo sutuoktinės kaltės, nes jis nuo 2015 m. balandžio 19 d. buvo priverstas išvykti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto laikinai gyventi kitur, o jo sutuoktinė su mažamečiais vaikais liko gyventi jo bute, kuriame be jo žinios tvarkėsi kaip norėjo. Grįžęs į savo butą, jis pradėjo kraustyti sutuoktinės daiktus iš kambario, kuriame jis ketino gyventi. 2016 m. rugsėjo 17 d. vykusio konflikto metu pastaroji jį provokavo, kartą delnu sudavė jam per veidą, drėskė nagais, griebė ir spaudė jo ranką, stumdėsi, trankė stiklines duris. Mažamečiai vaikai tuo metu patyrė stresą, buvo išsigandę. A. B. teigimu, 2016 m. rugsėjo 16 d. tarp pastarojo ir jo sutuoktinės jokio konflikto nebuvo, S. B. tą dieną skambino bendruoju pagalbos telefonu melagingai pranešdama apie nebūtą įvykį. Prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pažymėtina, jog tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, o būtent, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, tačiau, kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Teismas pažymi, jog asmeniui inkriminuojamas pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu įvertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir tarp asmenų kilusio konflikto priežastys, tikslas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Iš faktinių bylos medžiagos aplinkybių matyti, jog tarp S. B. ir A. B. vyksta santuokos nutraukimo procesas, pastaruoju metu abu sutuoktiniai su savo mažamečiais vaikais gyvena tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku tarp S. B. ir A. B. kilo konfliktas, kurio metu sutuoktiniai aiškinosi tarpusavio santykius, nesutarė dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, kilnojamojo turto priklausomybės, reiškė savo neigiamas emocijas vienas kito atžvilgiu. Vertindamas tiek S. B., tiek A. B. veiksmus, teismas konstatuoja, jog tarp sutuoktinių kilusios konfliktinės situacijos priežastis yra būtent šiuo metu tarp jų vykstantis skyrybų procesas, o minėti nesutarimai kilo dėl abipusės besiskiriančių asmenų – S. B. ir A. B. – kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju, vertindamas byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, jog tarp sutuoktinių kilęs konfliktas, kurio metu buvo aiškinamasi tarpusavio santykiai, nieko bendro su administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims inkriminuojamais pažeidimais, numatytais ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, neturi. Tai, kad sutuoktiniai konfliktavo tarpusavyje ir minėtą konfliktą matė jų mažamečiai vaikai, savaime dar nereiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys - S. B. ar A. B. - panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą teigti, jog S. B. ar A. B. būtų neatlikę ar netinkamai atlikę CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatytų tėvų pareigų ir tuo būtų neigiamai įtakoję vaikų normalų vystymąsi.

Byloje esantys įrodymai, kuriuose užfiksuoti neigiami administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmai (psichologinis ar fizinis smurtas vienas kito atžvilgiu), bei tokių veiksmų padariniai (asmens sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas) yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavesta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui atlikti papildomus pareiškimo patikslinimo veiksmus, kurio metu ir bus vertinami sutuoktinių S. B. ir A. B. veiksmai bei sprendžiamas jų atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Nors minėtas prokurorės nutarimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog nurodytų įvykių tyrimas turi reikšmės sprendžiant S. B. ir A. B. atsakomybės klausimą. Taip pat pažymėtina, jog tarp S. B. ir A. B. kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų, vaikų išlaikymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai yra civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, kuris, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu ir yra nagrinėjamas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog S. B. ir A. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalies, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pastarųjų atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patraukti S. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsisakyti patraukti A. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.