Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nei atsiliepimo, nei jokios kitos formos prieštaravimo pareiškėjos reikalavimui nepateikė, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Nr. 16-1012035823-A1-1. Įvertinusi 2016 m. Paraišką NMA nustatė, kad Paramos gavėjai buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 311,85 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas 2,97 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Grąžintinų lėšų suma susidarė atliktos patikros vietoje metu nustačius, jog atsakovė nesilaikė Taisyklėse nustatytų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (8.3. pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių).

Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2016 m. spalio 24 d. Paramos gavėjai buvo išmokėta 311,85 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokos) suma. NMA 2018 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-3124 „Dėl susidariusios skolos priteisimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas Paramos gavėjai buvo išsiųstas 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. BR6-8183 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ neregistruotu laišku 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė skolą grąžino, ar teisės aktų nustatyta tvarka apskundė pareiškėjos priimtą sprendimą.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).

Kaip jau buvo paminėta, NMA Sprendimas nėra Paramos gavėjos nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 pažymėjo, jog NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Atsakovė į pareiškėją nesikreipė dėl lėšų gražinimo dalimis, pareiškėjai nėra galimybės lėšas susigrąžinti įskaitymo būdu, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo" 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.

Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).

Pareiškėjos 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. BR6-8183 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovė, be kita ko, buvo informuota, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovei nesumokėjus skolos, pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 311,85 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės R. P. 311,85 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 85 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2016 m. Paraiškos numerį – Nr. 16-1012035823-A1-1).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.