Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š. (G. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (laikinai (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2020 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, grasino patėviui O. S. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sakydamas žodžius, "viskas negaliu, tuoj suka budu tebia ubyvat" (vert. ...kale, tave nužudysiu), minėdamas kirvį nubėgo į šalia esantį garažą, kur sudėti statybinių medžiagų įrankiai, kai tuo metu O. S. rankomis užrėmė garažo duris iš lauko, neleisdamas jam išeiti, G. Š. būdamas garaže šaukė ant O. S.. Taip savo žodžiais ir veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. Š. tyčia sugadino svetimą turtą: 2020 m. gegužės 6 d. apie 00.18 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su patėviu O. S. metu, tyčia iš namo antro aukšto ant grindinio numetė ir sudaužė patėviui O. S. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį - „Lenovo Legion Y530 black - 15.6“ ir kompiuterio - „U2718Q Dell 4K 27“ monitorių, kurių bendra vertė 1639,18 Eur, tokiu būdu tyčia sugadino O. S. priklausantį turtą, padarydamas 1639,18 eurų dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta dėl turto sugadinimo, nepripažįsta dėl grasinimo. O. S. yra jo patėvis. Jiedu pykstasi dėl to, kad G. Š. niekur nedirba, nieko neveikia. O. S. nuolat pyksta, ne iki galo pagalvodamas, jį užgaulioja. Dėl to jis pasimeta, todėl ir pasako tokius žodžius, kokie jam išeina. Nesiruošė nieko užmušinėti, čia buvo išgėrusio žmogaus, išprovokuoto kito žmogaus, žodžiai. Tą dieną apie 21 val. atėjo į O. S. kiemą. Buvo išgėręs. Atėjo, nes paskambino jo mama, buvo susinervinusi, kažką jam pasakė. Jis atėjo jau būdamas blogos nuotaikos. O. S. pradėjo jam priekaištauti, jiedu vos nesusimušė. Jis atsakė O. S., kad dabar jam bus galas. O. S. išėjo į garažą, jis susinervino, pradėjo daužyti duris. Jis tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad pasakė O. S. kaltinime nurodytus žodžius. Neneigia, kad pasakė, jog nužudys. Tuos žodžius pasakė lauke. Paskui nuėjo į garažą prisėsti, nusiraminti. O. S. nebuvo uždaręs jo garaže. Jokių kirvių rankose neturėjo. Ir užsiminti apie kirvį negalėjo. Jam atrodo, kad O. S. nelabai patiko tie jo pasakyti žodžiai, jis iškvietė policiją. Turbūt išsigando O. S.. Dar metė vazoną į O. S. mašiną. Kvailai pasielgė, nes buvo išgėręs ir susinervinęs. Paskui išmetė O. S. kompiuterį iš antro aukšto, monitorių ir klaviatūrą sudaužė. Dar norėjo gitarą imti, bet suprato, ką padarė ir padėjo ją atgal. Labai pasigailėjo, kad taip padarė. Paskui atvažiavo trys policijos ekipažai ir greitoji. Kai atvyko policija, jis elgėsi ramiai, atsimena, kad jam buvo uždėti antrankiai. Sutinka su nurodyta kompiuterio verte 1639,18 Eur, ketina įsidarbinti ir atlyginti žalą. Šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metai, jis visą laiką gyveno su tėvais, mažai dirbo, nes jam nepatikdavo nei viena darbovietė. Labai gailisi dėl to, kas nutiko.

Nukentėjusysis O. S., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis buvo jo posūnis. Viskas vyko nuo 18 val. vakaro. Pirmas epizodas buvo, kai G. Š. grasino. Buvo grasinimas nužudyti, žodžių buvo daug, dauguma necenzūriniai. Sakė žodį „zarubliu“, t. y. „užkaposiu“. Po to G. Š. pabėgo į garažą. Jis laikė duris, kad G. Š. neišbėgtų iš garažo su kokiu nors aštriu daiktu. Jis žino G. Š. elgseną, žino, kad jis neprognozuojamas, kad jam reikia atvėsti. Tada G. Š. buvo apimtas psichozės. Todėl laikė garažo duris. Jis nematė, ar G. Š. laikė ką rankose, bet girdėjo viską. Jam buvo neramu, nežinia, kas galėjo nutikti. Jis bijojo visų šitų grasinimų, terorizavimų. Po kiek laiko jis atidarė duris. G. Š. kažkur dingo. Tada antras įvykis – atvažiavo policija. Jie gavo kažkokį pranešimą, patikrino jo butą, seifą, nieko nerado ir išvažiavo. Jis turi ginklą, įsigijo dėl G. Š. nuolatinio terorizavimo. Policija patikrino, jis turi leidimą, viskas tvarkoj. Jis pareigūnams nieko nesakė dėl grasinimo, nes G. Š. tuo metu buvo pasišalinęs iš jo teritorijos. Paskui buvo epizodas su vazonu – G. Š. metė vazoną į automobilį, pataikė į langą, bet langas nesudužo. Tada nutiko vandentiekio avarija, reikėjo išjungti vandenį. Jis nešė namo vandenį, tada G. Š. įbėgo į butą, pradėjo viską naikinti, daužyti. Jis užsirakino, stovėjo ir laukė, kol G. Š. viską išdaužys, stovėjo su pistoletu. Kitame kambaryje viskas mėtėsi – baldai, technika. Jis iškvietė policiją ir laukė. Atvykus policijai G. Š. dar apie 15 min. rėkė užsirakinęs. Policija įtikino jį atidaryti duris, panaudojo spec. priemones. Tą vakarą O. S. policija du kartus tikrino dėl blaivumo, jis buvo blaivus. Mano, kad G. Š. kėlė realų pavojų jo sveikatai, gyvybei. G. Š. reikalinga reabilitacija, gydymas.

Liudytoja J. Š. apklausiama teisme, atsisakė duoti parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2020-05-07) parodė, kad G. Š. gyveno kartu su jais (duomenys neskelbtini). Ten gyvena ji ir jos vyras O. S.. Sūnus gal nuo 17 metų vartojo narkotikus, dabar sūnus nevartojo. Psichinėse ligoninėse sūnus nesigydė. Jos vyras nevertina jos sūnaus darbo namuose. Dėl to sūnui, mano, susikaupė pyktis. Kepė šašlykus, O. Š. pakvietė G. Š. valgyti, bet tokiu tonu, kad G. Š. pratrūko, su vyru susikivirčijo, bet tai yra jų dviejų reikalas. Vyras stumtelėjo ją, bet pretenzijų neturi. Sūnus bandė ją užstoti, nors to nereikėjo. Sūnus supyko, mano, vyras jį išprovokavo. Jokio kirvio konflikto metu G. Š. neturėjo. Jis buvo garaže, garaže guli peiliai, tačiau nei vienas jų nebuvo paliestas, jokių grasinimų nebuvo, negirdėjo. Jokios grėsmės O. S. nebuvo. Jokių kirvių pareigūnai atvykę nematė. O. S. perdėjo sakydamas, kad jam kirviu grasino. To nebuvo. Niekur po įvykio nebuvo dingusi, ji laukė ir nuėjo pas uošvienę, kuri tame pačiame name gyvena (b. l. 53).

Liudytojas D. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena su O. S. tame pačiame name, už sienos. Sprogo vamzdis, jis pasakė O. S., kad bėga vanduo. Jie pradėjo nešioti vandenį. Atėjo G. Š., jis buvo neadekvatus, veržėsi į viršų, keiksmažodžiai pylėsi. Žvilgsnis buvo ne koks. Jis bandė G. Š. sulaikyti už rankos, stabdyti, nes matė, kad jis paskui O. S. veržiasi. Tačiau G. Š. ištrūko, nusekė O. S. ir prasidėjo triukšmas, daužymas, keiksmažodžiai. Kažką mėtė, jis girdėjo, kad daiktai, aparatūra krenta į apačią. Po to trumpam užtilo. Jis dar matė G. Š. motiną, lakstančią apie namą. Atvažiavo policija, kažkurį laiką G. Š. policijos neįsileido, bet paskui jį sulaikė, nuvedė į mašiną. Vaikščiojo po kiemą jis, O. S. ir policija, surašinėjo sudaužytus daiktus. Tą dieną apskritai buvo daug konfliktų. Atsimena, kad prieš tai buvo konfliktas prie garažų. Jis girdėjo, ką sakė G. Š., nes jis kalbėjo garsiai. Jis sakė „suka, ubju“. Tai buvo neadekvati situacija. Jis pagalvojo, kad vėl „razborkės“. O. S. mokė G. Š. gyvenimo, kaip suaugęs. O G. Š. nepatiko. Anksčiau jis tokių frazių, kaip „užmušiu“ iš G. Š. nebuvo girdėjęs. Anksčiau kažkokie grasinimai būdavo, bet kad susidorojimu grasintų, ne. Tą vakarą G. Š. būsena buvo neadekvati, jis (D. M.) jaudinosi dėl O. S., nes G. Š. bėgo paskui jį, jis bijojo pasekmių, nes tokioje būsenoje nežinia, kas gali nutikti. D. M. bandė sulaikyti G. Š., tačiau nepavyko, nes tarp jų buvo tvorelė.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūrėtas lengvasis automobilis, gyvenamojo namo dalies ir kiemo teritorija su pagalbinėmis patalpomis (b. l. 83). Fotolentelė (b. l. 69-82).

Kitų daiktų apžiūros protokolas, apžiūrėti garso įrašai gauti iš BPC (b. l. 84).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vado E. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. gegužės 5 d. patruliavo su būrio vadu A. E.. Apie 23.30 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėjas teigia, jog (duomenys neskelbtini) patėvis namuose smurtauja prieš pranešėjo motiną, namuose seife slepia narkotines medžiagas, reikalauja policijos, kad nuvyktų ir patikrintų. Atvykę bendravo su J. Š., kuri paaiškino, kad prieš dvi valandas su savo sugyventiniu O. S. ir sūnumi G. Š. kieme kepė šašlykus ir vartojo alkoholį. Po kurio laiko G. Š. pradėjo konfliktuoti su O. S. ir pagrasino, kad iškvies policiją ir kažkur išėjo. J. Š. taip pat nurodė, kad prieš ją O. S. nesmurtavo. Analogiškai apie įvykį pasakojo O. S.. O. S. savo kambaryje parodė seifą ir jame esančius daiktus, jokių narkotinių ar kitokių nelegalių daiktų pareigūnai nerado. G. Š. vietoje nebuvo, į skambučius pareigūnams neatsiliepė. Pranešimas buvo melagingas, filmuota „BodyCa,1716“. 2020 m. gegužės 6 d., 00.20 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pakartotinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo grįžo O. S. posūnis G. Š., kuris yra agresyvus, daužo automobilį. Atvykę (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip pro namo langą G. Š. šaukia, „ko čia atvažiavote debilai, tik pabandykite užeiti“. Priėjus prie namo durų pastebėjo, kad lauke ant žemės mėtosi sudaužytas kompiuteris ir kiti įvairūs daiktai. Pareigūnas pareikalavo, kad G. Š. nusileistų iš antro namo aukšto pas juos. Jis pradėjo šaukti, „ko jums reikia, niekur neisiu“. Po to pastebėjo, kad jis nubėgo laiptais, nusileido prie įėjimo durų, kažką šaukė, buvo agresyvus ir bandė užremti namo duris iš vidaus aliuminio konstrukcija. Pro pravertas namo duris į G. Š. pusę pareigūnas papurškė iš dujų balionėlio. G. Š. laiptais užbėgo į antrą aukštą, pareigūnai užėjo į prieškambarį. G. Š. iš antro aukšto į jų pusę pradėjo mėtyti drabužius. Jis (pareigūnas) kelis kartus pareikalavo, kad G. Š. nusileistų laiptais pas juos. G. Š. nusileido laiptais pas juos, kadangi jis buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, jam buvo uždėti antrankiai. Po G. Š. sulaikymo antrame aukšte rado užsirakinusį O. S., kuris paaiškino, kad jiems išvykus pirmąjį kartą grįžo G. Š., rankose nešdamas gėlių vazoną, kurį metė į automobilį „Chrysler Voyager“ v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo gatvėje ties (duomenys neskelbtini), galimai jį apgadino. O. S. nuo G. Š. pasislėpė savo kambaryje. G. Š. su kėde daužė jo kambario duris, po to pro langą išmetė kompiuterį, daužė baldus, mėtė daiktus. Kadangi įvykio vieta buvo didelė, neaiškios įvykio aplinkybės, buvo iškviesti Vilniaus Apsk. VPK NVRS darbuotojai, įvykis filmuotas „BodyCam 1716“ (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. G. Š. dėl šios veikos prisipažino visiškai, nurodė, kad apimtas pykčio išmetė pro langą patėvio O. S. kompiuterį ir monitorių. Šiuos jo parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiojo O. S., liudytojo D. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas. Sugadintų daiktų vertę patvirtina jų įsigijimo dokumentai, G. Š. sutinka su nurodyta turto verte. Įvertinęs tai, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis G. Š. tyčia sugadino svetimą O. S. 1639,18 eurų vertės kaltinime nurodytą turtą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Kaltinamasis neneigė išsakęs nukentėjusiajam kaltinime nurodytus žodžius, t. y. sakęs, kad užmuš, nužudys („budu tebia ubyvat“). Taip pat neneigė po šių žodžių nuėjęs į garažą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo O. S. ir liudytojo D. M. parodymai. O. S. nurodė išsigandęs, bijojęs to, kas gali nutikti, nes G. Š. elgėsi neadekvačiai, bėgo į garažą, kuriame laikomi kirviai, kiti įrankiai. Jis laikė garažo duris, nes bijojo, kad G. Š. išeis su kokiu aštriu daiktu. Kad garaže laikomi kirviai, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Liudytojas D. M. taip pat parodė, kad G. Š. buvo neadekvatus, kad jis bijojo dėl O. S.. Taigi grasinimas buvo realus.

Grasinimo realumo nepaneigia ir tai, kad pirmą kartą atvykus pareigūnams O. S. apie grasinimą neužsiminė, nes tuo metu G. Š. jau buvo pasišalinęs iš teritorijos, taigi O. S. turėjo pagrindo manyti, kad konfliktas užsibaigė.

Nors G. Š. parodė neketinęs užmušti O. S., tik išsakė tokius žodžius iš piktumo, tačiau, kaip jau minėta, grasinimo realumui nebūtina, kad grasinantysis realiai ketintų grasinimą įgyvendinti. Kad G. Š. siekė įbauginti O. S., kad šie žodžiai nebuvo atsitiktinai išsprūdę pykčio įkarštyje, parodo keletas aspektų. Visų pirma iškart po žodžių „užmušiu“ G. Š. nubėgo į garažą, kur yra kirvių. O. S. nurodė, kad girdėjo žodį „užkaposiu“, t. y. G. Š. sąmoningai bėgo ten, kur galėtų tokį grasinimą įgyvendinti. Kaip minėta, neturi įtakos, ar jis realiai ketino grasinimą įgyvendinti, tačiau tokie jo veiksmai rodo, kad jis turėjo siekį įbauginti. Liudytojas D. M. taip pat patvirtino, kad situacija buvo neeilinė, ir, nors anksčiau konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būdavo dažni, jis pirmą kartą girdėjo išsakomą grasinimą užmušti. Tai taip pat patvirtina, kad šis įvykis ir G. Š. grasinimas skyrėsi nuo ankstesnių, paprastų konfliktų. Galiausiai neužilgo po grasinimų G. Š. toliau elgėsi agresyviai, grėsmingai: sudaužė O. S. daiktus. Tai taip pat peržengia įprasto konflikto ribas. Pažymėtina, kad pats G. Š. menkina savo veiksmų pavojingą, agresyvų pobūdį. Tai parodo jo teiginiai, kad atvykus pareigūnams jis elgėsi ramiai, ką visiškai paneigia pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad G. Š. pakankamai netrumpai neįsileido pareigūnų, šaukė, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, dėl to pareigūnai turėjo panaudoti specialiąsias priemones (šias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis ir liudytojas D. M.).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad G. Š. išsakė grasinimus nužudyti O. S., turėdamas siekį jį įbauginti, O. S. turėjo pagrindą išsigąsti grasinimo, t. y. grasinimas buvo realus. Taigi G. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat pasitvirtino.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padaryti du nesunkūs nusikaltimai, vienas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, kitas – turtinis. Abu nusikaltimai susiję, padaryti konflikto su nukentėjusiuoju, su kuriuo tuo metu siejo giminystės santykiai (patėvis), metu. Įvertinama tai, kad dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos veikos. Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, tokios aplinkybės nenustatyta. Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis 28 metų amžiaus, niekada neturėjo ilgalaikio pastovaus darbo, gyvena iš bedarbio pašalpos, artimųjų lėšų. Nors nukentėjusiojo manymu, G. Š. reikia skirti gydymą, teismas neturi pagrindo skirti priverstinį gydymą. Byloje esančioje specialisto išvadoje kaltinamajam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, intoksikacija, priklausomybės sindromas, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Baudžiamoji byla nagrinėjama įprasto proceso tvarka, o ne dėl priverčiamųjų medicinos priemonių. Pats G. Š. neigė turintis priklausomybę, nurodė nemanąs, kad jam reikalingas gydymas, esant tokioms aplinkybėms teismas negali skirti ir įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas, nes toks įpareigojimas skiriamas tik kaltinamojo sutikimu (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tinkamiausia G. Š. prokuroro pasiūlyta viena švelniausių bausmių – viešieji darbai, tačiau jos trukmė parenkama didesnė nei vidutinė. Nuteistasis baigiamojoje kalboje nurodė atliksiantis darbus.

Paskirta bausmė bendrinama apėmimo būdu. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Nors abi veikas skiria tam tikras laiko tarpas, tačiau jis nėra didelis, nuo abiejų veikų nukentėjo tas pats asmuo, abi veikos įvyko tą pačią dieną, buvo sąlygotos to paties konflikto su nukentėjusiuoju, todėl teismo manymu, jas sieja vieninga tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 6 d. 00.30 val. iki 2020 m. gegužės 6 d. 13.18 val., t. y. 1 parą (b. l. 93-102). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitomas į bausmę.

G. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

O. S. pateikė 1639,18 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 42-50). Tačiau baigiamųjų kalbų metu jis nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, jam buvo išaiškintos tokio atsisakymo pasekmės, nurodė nenorintis gadinti jaunam žmogui gyvenimo. Todėl teismas procesą dėl civilinio ieškinio nutraukia.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas su garso įrašais iš BPC, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. (G. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. Š. paskirti subendrintą bausmę: 7 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 6 d. 00.30 val. iki 2020 m. gegužės 6 d. 13.18 val., t. y. 1 parą, prilyginant ją 6 viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. Š. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesą dėl O. S. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diską su garso įrašais iš BPC, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali atlikti paskirtos viešųjų darbų bausmės, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose.