Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2034-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
1-2034-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08173-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
J. V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2034-957/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08173-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislav Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. G. 2015 m. vasario 6 d., apie 13.00 val., prie PC „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 36 Eur nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,945 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bei jas neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2015 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., kol Upes g. 6, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo dalinės asmens apžiūros metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Taip J. V. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 6 d., apie 11.00 val., socialiniame tinkle „Facebook“ susisiekė su nepažįstamu vaikinu, kurio nei vardo nei pavardės neatsimena, ir sužinojo, kad galima nusipirkti „žolės“. Tuo metu buvo Kaune, todėl ta pačią dieną susitarė su juo susitikti prie PC „Akropolis“, esančio Kaune. 2015 m. vasario 6 d., apie 13.00 val., susitikimo metu iš minėto nepažįstamo vaikino gavo vieną ryšulėlį, kuriame buvo 3 gramai marihuanos, už kurią sumokėjo 36 Eur. Susimokėjęs išsiskyrė su minėtu nepažįstamu vaikinu ir tą pačią dieną išvažiavo namo į Vilnių. „Žolę“ laikė pas save kuprinėje, namuose, Kryžiokų sodų 2-ojoje g. 4, Vilniuje, kur gyvena kartu su tėvais. 2015 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., prie Baltoji tilto, Vilniuje, susitiko su draugais A. R., T. D., S. U., su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo Kaune pirkta „žolė“. Tą dieną buvo rūkęs „žolės“, bet jo draugai nieko apie tai nežinojo. Privažiavo policijos pareigūnai ir patikrino kuprinę, kur rado „žolę“ ir smulkintuvą, kurį jis atsivežė iš Olandijos „žolei“ malti, nes mėgsta kartais parūkyti. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką (b. l. 29, 34).

Liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., dirbdamas su patruliu V. R., Upės g. 6, Vilniuje, pastebėjo keturis vaikinus, iš kurių vienas pamatęs juos akivaizdžiai pasimetė, pasiėmęs kuprinę pritraukė ją prie savęs. Kartu su kolega nutarė juos patikrinti. Priėjo arčiau, paklausė ar vaikinai turi draudžiamų daiktų. Jie atsakė, kad neturi. Atlikę dalinę apžiūrą pas A. R., D. T. ir S. U. nieko nerado. Šalia J. V. G. buvo mėlynos spalvos kuprinė. J. V. G. pasakė, kad tai jo kuprinė ir kad draudžiamų daiktų kuprinėje neturi. Patikrinę minėtą kuprinę, viduje rado raudonos spalvos polietileninį maišelį su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga ir raudonos spalvos smulkintuvą, kurio viduje matėsi augalinės kilmės medžiagos likučiai. J. V. G. paaiškino, kad tai yra jo kanapės, kurias prieš valandą rūkė. Kiti vaikinai įtarimo nesukėlė, neatrodė apsvaigę, todėl jų nevežė į policijos komisariatą. J. V. G. buvo nuvežtas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, kuriame pareigūnams buvo perduotos narkotinės medžiagos ir smulkintuvas (b. l. 8).

2015 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime pareigūnas V. R. nurodė aplinkybes, neprieštaraujančias pareigūno V. V. parodymams (b. l. 4).

Iš 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. 140-(1152)-IS1-2268 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio dalies yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), jos masė yra 1,945 g (THC kiekis jose yra 8,6 %). Ant plastikinės dėžutės – smulkintuvo yra narkotinė medžiaga – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, nuoplovuose, paimtose nuo J. V. G. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 20-21).

2015 m. vasario 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksilogijos laboratorijos išvadoje Nr. T-N349/15(01) nurodyta, kad J. V. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Etilo alkoholio nerasta (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

J. V. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra į rašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (jų dalys) yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. V. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. vasario 6 d., apie 13.00 val., prie PC „Akropolis“, esančio Kaune, iš nepažįstamo vaikino už 36 Eur įsigijo vieną ryšulėlį narkotinės medžiagos „žolės“, kurią gabeno į Vilnių. „Žolę“ laikė kuprinėje, kurią su savimi turėjo 2015 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., prie Baltojo tilto, Vilniuje, susitikimo su draugas A. R., T. D. ir S. U., metu. Tuo pat metu privažiavusiems policijoms pareigūnams kilo įtarimas, kad jis turi draudžiamų daiktų, dalinės asmens apžiūros metu jie rado narkotinę medžiagą „žolę“ ir smulkintuvą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įgijus, laikius ir gabenus 1,945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad patruliuodamas 2015 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., Upės g. 6, Vilniuje, pastebėjo keturis vaikinus, iš kurių vienas pamatęs juos akivaizdžiai pasimetė, pasiėmęs kuprinę pritraukė ją prie savęs, tuo sukeldamas įtarimą. Patikrinus vaikino kurpinę buvo rastas raudonos spalvos polietileninis maišelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga ir raudonos spalvos smulkintuvas, kurio viduje matėsi augalinės kilmės medžiagos likučiai. Analogiškas aplinkybes pareigūnas V. R. nurodė 2015 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime. 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. 140-(1152)-IS1-2268 patvirtinta, jog tirti pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio dalies, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,945 g. (THC kiekis jose yra 8,6 %), o ant plastikinės dėžutės – smulkintuvo vidinių paviršių yra narkotinė medžiaga – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas kaltinamąjį rastos grynos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija 5 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad J. V. G. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog narkotinę medžiagą vartojo pats, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį (1,945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių)), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksilogijos laboratorijos išvados Nr. T-N349/15(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 209, matyti, kad J. V. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kaltinamasis buvo pavartojęs kanabinoidų ir tai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog turėtas narkotines medžiagas jis vartojo pats.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog J. V. G. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. G. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 43)

Dėl J. V. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, skatinant šių medžiagų neteisėtą apyvartą). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. V. G. – jauno amžiaus, dirba, anksčiau neteistas (b. l. 39), administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 40-42). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. V. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V. G. 2015 m. gegužės 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), kuri paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- po tyrimo likusios medžiagos – 1,577 g kanapių (antžeminių dalių), 2015 m. balandžio 1 d. perdavimo aktu saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintinos (b. l. 20-21, 22).

- po tyrimo likę tyrimo objektai ir pakuotės 2015 m. gegužės 19 d. kvitu serija BBB Nr. 1PK000754, saugomi Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, sunaikintini (b. l. 21, 23).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451 Eur ir 92 eurocentų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. G. skirti galutinę bausmę – 8 MGL (301 Eur ir 28 eurocentų) dydžio baudą.

J. V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- po tyrimo likusios medžiagas – 1,577 g kanapių (antžeminių dalių), 2015 m. balandžio 1 d. perdavimo aktu saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti.

- po tyrimo likusius tyrimo objektus ir pakuotes 2015 m. gegužės 19 d. kvitu serija BBB Nr. 1PK000754, saugomus Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti J. V. G., kad:

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius