Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Linai Margelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. Š. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. Š., I. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksnia pripažintai J. Š. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis dėl ryškių psichikos sutrikimų, pagal Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašą jai nustatyta diagnozė F71.1 - vidutinis protinis atsilikimas, 2015-05-13 – 2015-05-27 ji buvo gydyta psichiatrijos stacionare, gydosi ambulatoriškai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. Š. moka skaityti ir rašyti, žino savo vardą ir pavardę, žino savo adresą ir iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, gali pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje, nes gali pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, asmeninės higienos priežiūra, tik jai reikalinga pagalba ir paraginimas atlikti šiuos veiksmus. Visose kitose srityse ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų, nes negali savarankiškai apsirūpinti maistu, būtinomis higienos priemonėmis, kadangi nepažįsta pinigų nominalų, nesuvokia kaip sumokėti mokesčius, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesuvokia savo sveikatos būklės.

Suinteresuotas asmuo I. A. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad J. Š. sveikata iš esmės nepagerėjo ir ji viena be priežiūros ir pagalbos negali gyventi ir savarankiškai negali priimti sprendimų jokioje srityje. Globėja patvirtino, kad jos sesuo J. Š. savitvarkos srityje gali atlikti reikalingus veiksmus: nusiprausti, apsirengti, pasirūpinti higiena, pasiimti maisto, tačiau jai reikia priminti, kad tą darytų, reikia paraginti ir padėti, nes ne visada šiuos veiksmus atlieka tinkamai. Tuo tarpu kitose srityse jos sesuo savarankiškai negali priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi, nes nesuvokia aplinkos ir savo poreikių, ji nesuprastų jokių sutarčių esmės, nesuvokia savo parašo reikšmės, galėtų pasirašyti ant bet kokių dokumentų įtikinta kitų asmenų. J. Š. nemoka suskaičiuoti pinigų ir jais naudotis, nesuvokia kas yra nekilnojamasis turtas, nesuvokia savo psichinės sveikatos būklės ir savarankiškai negalėtų pasirūpinti savo sveikta. 2015 metais J. Š. buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje, nes išleista paviešėti pas tėvą pradėjo bendrauti su kitu žmogumi, kurios įtakota atsisakė važiuoti namo, jai prasidėjo isterija ir tai rodo, kad ji pasiduoda kitų įtakai.

Suinteresuoto asmens J. Š. advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiškėjo prašymu, nes jo atstovaujamoji savarankiškai negali priimti jokių sprendimų nei vienoje srityje, jos sveikatos būklė iš esmės negerėja, tačiau savitvarkos įgūdžių srityje ji gali įgyvendinti savo teises padedama globėjos. Todėl šioje srityje ji pripažintina ribotai veiksnia, o kitose – neveiksnia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2182-179/2009 J. Š. pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 9-10). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą J. Š. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti ir iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jai konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, liekamieji reiškiniai po perinatalinio CNS pažeidimo su dizartrijos reiškiniais, ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-2182-179/2009 b. l. 28-29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė J. Š. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. Š. yra neveiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Teismas, peržiūrėjęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, gali pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad: J. Š. pilnai dezorientuota laike, vietoje, ir savyje; skaičiuoja dešimties ribose pirštų pagalba; neturi buitinių ir socialinių įgūdžių; mąstymas konkretus, tempas ryškiai sulėtėjęs; atmintis mechaninio tipo; emocijos primityvios, skurdžios, be kritikos. Ekspertizės metu jai konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, liekamieji reiškiniai po perinatalinio CNS pažeidimo su dizartrijos reiškiniais, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-2182-179/2009 b. l. 28-29).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. Š. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ir pagerėjo. Globėja patvirtino, kad J. Š. sveikatos būklė iš esmės negerėja. Byloje pateiktas 2017-09-29 Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašas ir 2017-10-02 pažyma patvirtina, kad J. Š. ir dabar konstatuojama diagnozė F71.1 - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, ji buvo gydyta psichiatrijos stacionare 2015-05-13 – 2015-05-27, gydosi ir ambulatoriškai (e. b. T 1, b. l. 12, 13).

Byloje nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos J. Š. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2182-179/2009 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad J. Š. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (e. b. T 1, b. l. 7). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (e. b. T 1, b. l. 8). Į bylą pateikta 2017-12-11 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-63 dėl J. Š. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad J. Š. moka skaityti ir rašyti, žino savo vardą ir pavardę, žino savo adresą ir iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, gali pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje, nes gali pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, asmeninės higienos priežiūra, tik jai reikalinga pagalba ir paraginimas atlikti šiuos veiksmus. Visose kitose srityse ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų, nes negali savarankiškai apsirūpinti maistu, būtinomis higienos priemonėmis, kadangi nepažįsta pinigų nominalų, nesuvokia kaip sumokėti mokesčius, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesuvokia savo sveikatos būklės (e. b. T 1, b. l. 16-20).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos J. Š. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti ją veiksnia nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti savo interesams, nepatenkinti savo poreikių tinkamai. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. Š. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. Š. neveiksnia keistinas ir nustatytinas sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašas, ir sričių, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, sąrašas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. Š. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jai nustatytas tik 20 procentų darbingumas, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl riboto darbingumo ir psichikos sutrikimo pobūdžio. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti J. Š. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją, todėl globa šiose srityse neprasminga.

Taip pat nėra prasmės riboti J. Š. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. Š. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, J. Š. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų J. Š. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai sveikatos priežiūros srityje ji taip pat negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia savo psichinės sveiktos įtakos jos sprendimų priėmimui, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas šioje srityje gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiai. Todėl šiose srityse J. Š. pripažintina neveiksnia.

Tuo tarpu savitvarkos įgūdžių srityje J. Š. pripažintina ribotai veiksnia, nes nustatyta, kad visiškai savarankiškai ji negali patenkinti savo poreikių šioje srityje, tačiau padedant globėjai ji gali pati įgyvendinti savo teises šioje srityje, jeigu globėja jai padeda patarimais, priminimais ar kita pagalba savitvarkos klausimais.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. Š. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.

Tuo tarpu skirti J. Š. atskirą rūpintoją toje srityje, kurioje ji pripažįstama ribotai veiksnia, nėra reikalinga, nes ji turi globėją tose srityse, kuriose yra neveiksni, o CK 2.11 straipsnio 2 dalis numato, kad neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu ir šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą. Tai reiškia, kad J. Š. globėja I. A. po teismo sprendimo peržiūrėjimo, būdama globėja, atitinkamose srityse veiks ir kaip J. Š. globėja atitinkamose srityse, ir kaip rūpintoja savitvarkos įgūdžių srityje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2182-179/2009, kuriuo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia.

Pripažinti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis.

Pripažinti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą Lazdijų rūmus.