- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1-410-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23061-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- B. T.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas: 1) 2009 m. kovo 17 d. Vilniaus m. 4 apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d.; 2) 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d.; 3) 2017 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d.; 4) 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, jis 2018 m. gegužės 16 d. apie 18.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių girtumo laipsnis), kumščiu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė B. T. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. T. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje V. R. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad viskas įvyko tą dieną ir laiku, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tą vakarą jie gėrė, jis gėrė su nukentėjusiosios broliu, jo namuose, ką gėrė, neatsimena. Paaiškino, kad nukentėjusiosios brolis prašė, kad jis padėtų nukentėjusiąją išvaryti, nes ji rėkė, triukšmavo, brolis nenorėjo, kad būtų iškviesta policija, prašė, kad ji išeitų. Kaltinamasis du kartus ją išvijo iš buto, po to užmigo, kai atsikėlė, ji vėl buvo bute, todėl jis ją išstūmė iš buto ir tada papuolė su ranka jai į veidą. Nurodė, kad ne specialiai jai trenkė, ne su jėga, bet sudavė, neatsimena tiksliai, kaip, nes buvo girtas, blaivas nebūtų taip pasielgęs. Tai, kas atsitiko, vertina blogai, šiuo metu visai nevartoja alkoholio, dirba darbe, kur kiekvieną dieną reikia tikrintis blaivumą atėjus į darbą. Paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė, šiuo metu yra baustas, jo elgesį prižiūri probacijos tarnyba, lankosi pas psichologą, užsiėmimuose dėl alkoholio, nurodo, kad probacijos priežiūra jam padeda.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus pradinį įtarimą (taip pat ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje), V. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies (b. l. 70-72). Pareiškus galutinį įtarimą, nurodė, kad kaltę pripažįsta (b. l. 96-97).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. T. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. apie 18.20 valandą, telefonu su ja susisiekė jos pusseserė B. T., kuri telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad ji yra bute pas jos brolį Z. S., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji paprašė jos ateiti ir paimti ją, priežasties, kodėl ji pati negali išeiti, nenurodė. Iš balso iš karto suprato, kad ji neblaivi, nes kalbėjo nerišliai. Pusseserė turi tokią madą, prisigėrus skambinti ir prašyti ją paimti. Kadangi buvo laisva, nuėjo pėsčiomis pas brolį. Atėjusi į butą (buto durys buvo atrakintos), jame rado neblaivius savo pusseserę, brolį, kuris tuo metu miegojo, ir jo draugus – V., kurį pažįsta keletą metų, bei S., kuris buvo kitame kambaryje. Bute buvo siaubinga betvarkė, išmėtyti daiktai, visur mėtėsi šiukšlės. Po kambarį pirmyn atgal vaikščiojo neblaivus V., pamatęs ją išprovokavo konfliktą, pradėjo šaukti, rėkti ant jos, keiktis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu. Tuomet be priežasties sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Viską matė pusseserė, kuri tuo metu buvo kambaryje. Ji išsigandusi pašoko, pribėgo prie jos ir jos kartu išbėgo iš buto. Iš paskos joms ėjo piktas V., kuris joms išbėgus į laiptinę, užrakino buto duris. Paskambino savo pusseserės sūnui, paprašė, kad jis atvažiuotų jos paimti. Kiek pamena, pusseserė savo mobilųjį telefoną paliko bute. Atvažiavęs sūnus ją išvežė, ji grįžo namo. Ant veido atsirado patinimas, mėlynės. Pamatęs ją vyras paklausė, kas atsitiko ir iškvietė policiją. Atvykusiems į vietą policijos pareigūnams viską papasakojo, kartu su jais nuvyko pas brolį į butą. Kadangi buto durų pareigūnams niekas neatidarė, į vietą buvo iškviesti gaisrininkai, su kurių pagalbą per langą buvo patekta į buto vidų. Kadangi ji paaiškino, kad turi pretenzijų V., kurio pavardės nežino, ir rašys pareiškimą, pareigūnai sulaikė jį. Kodėl V. taip pasielgė, nežino, ji jo neprovokavo, vengė konflikto, įtaria, kad galėjo taip pasielgti dėl senų nuoskaudų, kažkada jis gyveno jos name kaip nuomininkas, turėjo konfliktus, galimai būdamas girtas nusprendė jai atkeršyti. Šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą bei psichologinį stresą. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gegužės 16 d., dirbdamas kartu su kolegomis - vyriausiuoju patruliu M. P. bei G. G., apie 20.50 valandą gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš keliolika minučių pranešėjo žmoną sumušė pažįstamas asmuo. Nuvykę minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras vardu V. sudavė jai kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vyras užsirakino bute, ji pabėgo. Ant nukentėjusios moters veido matėsi patinimas, kraujo krešuliai, buvo prakirsta lūpa. Kadangi moteris turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą, kartu su ja ir jos atvykusiu giminaičiu nuvyko jos nurodytu adresu tikslu sulaikyti įtariamąjį. Atvykus į vietą ir paskambinus bei kelis kartus pasibeldus į buto duris, niekas durų neatidarė. Kadangi butas pirmame aukšte, stovėdami lauke pastebėjo pro minėto buto kambario langą, kad jame vaikšto du asmenys. Dar kartą grįžus prie buto sušuko garsiai: „Policija“, pasibeldė į buto duris bei pareikalavo jas atidaryti. Išgirdo, kad kažkas priėjo prie durų ir vyrišku balsu praėjo aiškinti, kad durų neatidarys, nes neturi rakto. Tuomet liepė vyrui prieiti prie kambario lango ir jį atidaryti, nes nori su jais pabendrauti, pastarasis sutiko. Jiems priėjus prie lango, kažkas atidarė kambario langą ir pro jį pradėjo su jais bendrauti du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir buto savininkas Z. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Kartu su jais šalia stovėjusi nukentėjusioji, pamačiusi vyrus, nurodė į vieną iš jų, kuris ją sumušė, kaip paaiškėjo į V. R.. Vyrams buvo paaiškinta jų atvykimo priežastis bei nurodyta, kad jie turi nedelsiant įsileisti juos į butą išsiaiškinti situaciją. Abu vyrai viską neigė, atsisakė atidaryti duris, teigdami, kad butas užrakintas, o jie neturi rakto. Tada jie pasiūlė su jų pagalba išlipti pro langą, bet asmenys tai daryti kategoriškai atsisakė. Vyrai buvo perspėti, kad jeigu nevykdys jų tiesioginių nurodymu, tam, kad patekti į butą, į pagalbą bus iškviesta PGT komanda (gaisrininkai). Belaukiant atvykstančios pagalbos, kurią jie iškvietė susisiekus per eterį su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, per atidaryta kambario langą išgirdo du tarpusavyje bendraujančius asmenis, kuris vienas iš jų pasakė: „Jeigu mentai pateks į butą, aš juos paguldysiu ir jiems bus pizda“, kitas ji palaikė, atsakęs: „Taip, sutinku, aš dar peilį paimsiu“. Kas iš abiejų vyrų ką pasakė neaišku, nes vyrai stovėjo atokiau nuo lango ir jie jų nematė. Kadangi langas buvo atidarytas, o vyrai pasitraukė nuo lango, nusprendė patys patekti per langą į butą. Padedant užlipti per langą, kolegos - vyriausieji patruliai M. P. ir G. G. prilaikė jį, jis tuo metu padėjo rankas ant lango rėmo ir pastebėjo, kad V. R. staigiai prišoko prie lango ir stipriu judėsiu uždarė langą, kuris jam atsitrenkė į galvą bei nežymiai prispaudė abiejų rankų pirštus, dalinai spėjo patraukti juos, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. Kadangi pasileido atgal ir nukrito ant kolegų M. P. ir G. G., kurie bandydami jį pagauti, kad nenukristų ir nesusižalotų, su batais jiems trenkė į veido sritį, ko pasekoje jie pajuto fizinį skausmą. V. R. uždarė langą. Kadangi laiptinės durys buvo atidarytos, išgirdo, kad rakinamos pirmame aukšte esančios kažkokio buto durys. Vėliau pastebėjo, kad iš buto Nr. „40“ išėjo vyras, kuris pamatęs juos grįžo atgal į butą. Jam kartu su M. P. staigiai pribėgus prie minėto buto durų, vyras jų nespėjo užrakinti. Jiems įbėgus į butą pastebėjo vyrą, bėgantį prie kambario lango ir atidarinėjant, kaip suprato, norėjo pasišalinti. M. P. pareikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, pareikalavo sustoti, nes kitaip bus panaudotas elektrinio impulso prietaisas „Taser“, bet asmuo ir toliau nereagavo į jų teisėtus reikalavimus, po ko iš karto M. P. panaudojo prietaisą iššovus iš jo. Kaip paaiškėjo, tai buvo V. R.. Pastarasis nukrito ant grindų ir priešinosi toliau, todėl buvo pakartotinai panaudotas elektrošoko ciklas. Toliau jam bandant uždėti antrankius, į kambarį išbėgo kitas bute buvęs vyras Z. S., kuris jį pastūmė, pradėjo tampyti už uniforminės liemenės, tai pamatęs kolega vyriausiasis patruli G. G. pribėgęs pagriovė vyrą ant grindų ir uždėjo jam antrankius, po ko V. R. taip pat buvo pabaigta uždėti antrankius. Taip pat būnant bute, vizualiai apžiūrinėjant kambarį ant spintelės buvo aptikti šoviniai - trys vienetai 16 kalibro medžioklinių šovinių, du vienetai 12 kalibro tūtelių ir vieną vienetą 9 kalibro kovinį šovinį. Apie tai pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, kuris į vietą atsiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus ekipažą. Sulaikymo metu Z. S. susižalojo nosį krisdamas ant grindų. Apie 23.15 valandą abu vyrai buvo pristatyti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Šio įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė žala. Kadangi akivaizdžių sumušimo žymių neliko, į medikus nesikreipė. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d., dirbant kartu su vyriausiais patruliais M. P. ir Ž. J. apie 20.50 val. iš AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš keliolika minučių pranešėjo žmoną sumušė pažįstamas asmuo. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji B. T., kuri paaiškino, kad bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras vardu V., kurio pavardės nežino, sudavė jai kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to vyras užsirakino bute, o moteris pabėgo. Paaiškino, kad ji į šį butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atvyko pasiimti savo pusseserės, kuri tam bute svečiavosi. Jos atvykimu nepatenkintas pažįstamas minėtas V. moteriai sudavė kumščiu į veidą. Ant nukentėjusios moters veido matėsi patinimas, kraujo krešuliai, buvo prakirsta lūpa. Kadangi moteris turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą, kartu su ja ir jos atvykusiu giminaičiu nuvyko jos nurodytu adresu tikslu sulaikyti įtariamąjį. Atvykus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskambinus ir kelis kartus pasibeldus į buto duris, buto durų niekas neatidarė. Kadangi butas pirmame aukšte, stovėdami lauke pastebėjo pro minėto buto kambario langą, kad bute kažkas vaikšto. Dar kartą grįžo prie buto ir sušuko garsiai: „Policija“ bei pasibeldė į buto duris, pareikalavo jas atidaryti. Išgirdo, kad kažkas priėjo prie durų ir paaiškino, kad durų neatidarys, nes neturi rakto. Tada liepė vyrui prieiti prie lango ir jį atidaryti, nes nori su juo pabendrauti. Jiems priėjus prie lango, kažkas atidarė kambario langą ir pro jį pradėjo su jais bendrauti du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. R. ir buto savininkas Z. S.. Kartu su jais šalia stovėjusi nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė V. R.. Vyrams paaiškino, dėl kokios priežasties atvyko ir pareikalavo įsileisti į butą. Abu vyrai konfliktą neigė ir atsisakė atidaryti duris, teigdami, kad neturi buto rakto. Pasiūlė vyrams išlipti per langą, bet ir tai jie daryti atsisakė. Jiems buvo paaiškinta, kad jeigu nevykdys jų tiesioginių nurodymų, tam, kad patekti į butą, į pagalbą bus iškviesta PGT. Vyrai į jų pasakymą nereagavo, todėl susisiekus su OVS budėtoju išsikvietė PGT. Laukiant atvykstant pagalbos, pro atvirą langą išgirdo bute kalbančius vyrus, iš kurių vienas pasakė: „Jeigu mentai pateks į butą, aš juos paguldysiu ir jiems bus pizda“, o kitas jam pritarė ir atsakęs: „Taip, sutinku, aš dar peilį paimsiu“. Kurią frazę kuris iš vyrų sakė, neaišku, nes vyrai stovėjo toliau nuo lango ir jie jų nematė. Kadangi langas buvo atidarytas, nusprendė patys patekti per langą į butą. Jis su kitu kolega M. P. prilaikė Ž. J., kuris bandė patekti per langą. Kolegai Ž. J. padėjus rankas ant lango rėmo, kažkuris iš vyrų staigiu stipriu judėsiu uždarė langą, kuris atsitrenkė Ž. J. į galvą bei prispaudė abiejų rankų pirštus. Pasileidęs Ž. J. krito atgal ir jam bei M. P. krisdamas su batais trenkė į veido sritį, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. Kadangi laiptinės durys buvo atidarytos, išgirdo, kad rakinamos pirmame aukšte esančios kažkurio buto durys. Ž. J. su M. P. staigiai pribėgo į laiptinę, o jis liko stebėti buto langus. Kadangi stovėjo nuo lango kiek atokiau, po kurio lako pamatė bute šviečiančias kolegų liemenes ir pats nuėjo į butą. Užėjęs į butą, kambaryje pamatė Ž. J. dedantį V. R. antrankius, o M. P. V. R. vykdyti reikalavimus ir nustoti priešintis. Tuo metu Z. S. sugriebęs Ž. J. už liemenės tempė, taip neleisdamas draugui uždėti antrankių. Tai pamatęs atitraukė Z. S. nuo kolegos, jį pargriaudamas ant grindų ir padedant Ž. J. uždėjo jam antrankius. Sulaikius vyrus ir apsižvalgius, bute buvo pastebėti ant stalo šoviniai - trys vienetai 16 kalibro medžioklinių, du vienetai 12 kalibro tūtelių ir vienas vienetas 9 kalibro kovinis šovinys. Apie tai pranešė OVS budėtojui, kuris į įvykio vietą atsiuntė kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus ekipažą. Sulaikytus vyrus pristatėme į 1 PK. Sulaikant asmenis jokių sužalojimų nepatyrė (b.l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d., dirbant kartu su vyriausiais patruliais G. G. ir Ž. J., apie 20.50 val. iš AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 15 minučių pranešėjo žmoną sumušė pažįstamas asmuo. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji B. T., kuri paaiškino, kad bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras vardu V., kurio pavardės nežino, sudavė jai kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to vyras užsirakino bute, o moteris išsigandusi pabėgo. Moteris paaiškino, kad ji į minėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atvyko pasiimti savo pusseserės, kuri tam bute svečiavosi pas minėtą vyrą. Jos atvykimu vyras buvo nepatenkintas, todėl moteriai sudavė kumščiu į veidą. Ant nukentėjusios moters veido matėsi patinimas, kraujo krešuliai, buvo prakirsta lūpa. Kadangi moteris turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą kartu su ja ir jos artimaisiais nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje su tikslu sulaikyti įtariamąjį. Atvykus minėtu adresu paskambinus ir pabeldus keletą kartų į duris, buto durų niekas neatidarė. Kadangi butas pirmame aukšte, stovėdami lauke pastebėjo pro buto kambario langą, kad bute kažkas vaikšto. Dar kartą grįžo prie buto bei pasibeldė į buto duris bei pareikalavo jas atidaryti. Išgirdo, kad kažkas priėjo prie durų ir paaiškino, kad durų neatidarys, nes neturi rakto. Tada liepė vyrui prieiti prie lango ir jį atidaryti, nes nori su juo pabendrauti. Jiems priėjus prie lango, prie jo stovėjo du vyrai. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. R. ir buto savininkas Z. S.. Vyrams paaiškino, dėl kokios priežasties atvyko ir pareikalavo įsileisti į butą. Abu vyrai konfliktą neigė ir atsisakė atidaryti duris, teigdami, kad neturi buto rakto. Tada jie pasiūlė vyrams iššokti pro langą, bet jie tai daryti atsisakė. Kartu su jais šalia stovėjusi nukentėjusioji moteris nurodė, kad ją sumušė V. R.. Jiems buvo paaiškinta, kad jeigu nevykdys jų tiesioginių nurodymų, tam, kad patekti į butą, į pagalbą bus iškviesta PGT. Vyrai į jų pasakymą neragavo, todėl susisiekus su OVS budėtoju išsikvietė PGT. Laukiant atvykstant pagalbos pro atvirą langą išgirdo bute kalbančius vyrus, iš kurių vienas pasakė: „Jeigu mentai pateks į butą, aš juos paguldysiu ir jiems bus pizda“, o kitas jam pritarė ir atsakęs: „Taip, sutinku, aš dar peilį paimsiu“. Kurią frazę kuris iš vyrų sakė, neaišku, nes vyrai stovėjo toliau nuo lango ir jie jų nematė. Kadangi langas buvo atidarytas, nusprendė patys patekti per langą į butą. Jis su kolega G. G. prilaikė Ž. J., kuris bandė patekti į butą. Kolegai Ž. J. padėjus rankas ant lango rėmo, kažkuris iš vyrų staigiu stipriu judesiu uždarė langą, kuris atsitrenkė į galvą bei prispaudė abiejų rankų pirštus. Pasileidęs Ž. J. krito atgal ir jam bei G. G. krisdamas su batais trenkė į galvos sritį, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. Tada išgirdo kaip bute kažkuris iš vyrų pasakė: „gerai, gerai, mes atrakinsim“. Tada išgirdo, kad rakinamos pirmame aukšte esančios kažkurio tai buto durys. Jis su Ž. J. nubėgo į laiptinę, o G. G. liko stebėti buto langų. Įbėgę į laiptinę tiesiog iškart užėjo į minėtą butą, nes jo durys jau buvo atrakintos. Tik užėjus į butą pamatė, kaip V. R. bėgo link praviro lango ir bandė per jį pasišalinti iš buto. Jis iškart panaudojo elektros impulsinį prietaisą, kad jį sulaikyti. Kolega Ž. J. V. R. dėjo antrankius, kuomet prie jo kolegos priėjo kitas bute buvęs vyras, t.y. Z. S. ir pradėjo temti kolegą nuo savo draugo. Tuo metu į kambarį užėjo kolega G. G. ir pareikalavo vykdyti pareigūnų reikalavimus ir nustoti priešintis. Kolega G. G. sugriebė Z. S. ir atitraukė jį nuo kolegos Ž. J. ir pargriovė ant grindų. Sulaikius vyrus ir apsižvalgius, bute buvo pastebėti ant stalo šoviniai - trys vienetai 16 kalibro medžioklinių, du vienetai 12 kalibro tūtelių ir vienas vienetas 9 kalibro kovinio šovinio. Apie tai pranešė OVS budėtojui, kuris į įvykio vietą atsiuntė kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus ekipažą. Sulaikytus vyrus pristatė į 1 PK. Sulaikant asmenis jokių sužalojimų nepatyrė (b.l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. T. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d., dienos metu buvo pas savo pažįstamą Z. S.. Jis labai tolimas jos pusbrolis. Būdama pas Z. paliko savo mobilaus ryšio telefoną. Tik išėjusi iš jo, pastebėjo, kad neturi telefono ir iškarto grįžo, bet Z. durų jai nebe atidarė. Pas Z. kartu su ja buvo dar jo draugas V. jo pavardės nežino. Jie visi trys išgėrė degtinę. Vyrai jai išeinant buvo gerokai išgėrę, kai grįžo pasiimti telefono, bet durų jai niekas neatidarė, pagalvojo, kad vyrai užmigo ir išėjo namo. Grįžusi namo papasakojo savo sūnui T. D., kad pas Z. paliko telefoną, o pati nuėjo miegoti. Kai atsikėlė sūnus buvo namuose ir jai papasakojo, kad buvo atvykę pareigūnai, kad Žirmūnų policijos komisariate sūnui atidavė jos telefoną, kurį buvo palikusi pas Z.. Sūnus jai papasakojo, kad jis su B. T., kuri yra taip pat jos tolima giminaitė ir gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjo pas Z. paimti jos telefono ir Z. draugas V. sudavė B. į veidą. Kaip ten viskas vyko su visom smulkmenom negali pasakyti, nes pačio įvykio nematė ir negali pasakyti, apie viską tiksliau gali papasakoti pati B. ir jos sūnus. Po to tik matė, kad B. lūpa buvo mėlyna ir sutinusi. Daugiau nieko pasakyti negali. (b.l. 38)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. T. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d., vakare su žmona B. T. buvo namuose, kuomet jo žmonai paskambino jos tolima giminaitė B. T. ir paprašė ateiti jos pas žmonos brolį Z. S. parsivesti, nes B. girta ir negali pareiti. Žmona pas savo brolį B. išėjo parsivesti viena. Jis kadangi su žmonos broliu Z. nebendrauja, nes jis niekur nedirba, vartoja alkoholį, todėl nesutampa jų požiūris į gyvenimą. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, koks buto ir namo numeris negali pasakyti, nuo jų iki jo namų greitu žingsniu eiti apie 10 min. Tiksliai negali pasakyti, nes laiko nesekė, bet maždaug po pusvalandžio žmona sugrįžo namo. Žmonai parėjus jis iš karto pamatė jos kruvinas lūpas. Jis jos paklausė, kas nutiko, bet žmona iš karto sakė, kad nieko, vėliau pasakė, kad jai sudavė brolio draugas V., kurio pavardės nežino. Žmona jam paaiškino, kad nuėjo pas brolį, išsivedė iš jo buto B. ir jau ėjo namo, kuomet B. atsiminė, kad pas Z. paliko telefoną. Pagal jo žmonos pasakojimą, B. liko lauke laukti žmonos, kol ši grįžo į brolio butą paimti giminaitės telefoną. B. užėjus į butą, jos brolis neblaivus miegojo, o jai paklausus V., kur B. telefonas, šis nieko nesakęs kumščiu jai vieną kartą sudavė į veidą. Žmona iš karto iš buto išėjo ir su B. grįžo namo. Jis B. nematė, žmona namo parėjo viena. Pamatęs kruvinas žmonos lūpas jis iškvietė policiją. Kol laukė policijos, pas juos atėjo B. sūnus D., jie jam viską papasakojo. Kuomet atvyko policija, D. ir jo žmona išvažiavo su pareigūnais į žmonos vyro namus, o jis išėjo pėstute. Atvykus pas Z., nei jų, nei policijos pareigūnų niekas neįleido į butą, nors matėsi, kad bute kažkas yra, nes butas yra pirmame aukšte ir buvo girdėti kaip veikia televizorius. Pareigūnai vis beldėsi ir bandė patekti į butą, vėliau paprašė jo, žmonos ir D. paeiti kiek toliau nuo namo. Jie visi trys paėjo kiek toliau, todėl negali pasakyti, kas ką sakė, nes nebuvo girdėti. Vėliau buvo atvykę gaisrininkai, bet tai buvo po to, kai pareigūnai jau buvo patekę į butą. Matė kaip vienas iš pareigūnų bandė patekti per kambario langą, bet V. staigiu ir stipriu judesiu stūmė langą, kad jį uždaryti. Lipęs pro langą policininkas nukrito ant žemės, nors jį 2 kolegos bandė sulaikyti. Kuomet pareigūnai užėjo į butą ir sulaikė Z. ir V., jie su žmona pareigūnams pasakė, kad Z. jokių pretenzijų neturi, bet pareigūnai su sulaikytais vyrais, jo žmona ir D. nuvažiavo į 1 policijos komisariatą. Po įvykio, kiek žino, žmona į medikus nesikreipė (b.l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d vakarop, gal apie 19 val. buvo namuose, kuomet grįžo jo mama B. T., ji buvo išgėrusi. Jis, kol mamos nebuvo namuose, jai skambino, bet ji ragelio nekėlė. Kai grįžo, jos paklausė, kur telefonas, bet ji nieko nesakiusi nuėjo miegoti. Kadangi matė motiną pareinančią iš kaimynės B. T., tai iš karto nuėjo pas kaimynę ir paklausė, kur motinos telefonas. B. pasakė, kad mama buvo svečiuose pas B. brolį Z., kuris gyvena Stanevičiaus gatvėje ir ten paliko savo telefoną. Jis pasakė, kad ten neis, o Bronislava pasisiūlė nueiti parnešti telefono. B. išėjus, jis nuėjo į savo namus. Po maždaug pusvalandžio jam paskambino grįžusi kaimynė ir paprašė ateiti pas ją. Atėjęs pas B. pamatė ją sumuštą. Jai buvo praskelta, jei neklysta, apatinė lūpa, bėgo kraujas. Ji pasakė, kad nuėjus pas brolį, duris atidarė brolio draugas V., kuris tik pravėręs duris, sudavė B. smūgį į veidą. Kaimynė iškart grįžo namo ir paskambino jam. Jie liepė kviesti policiją. B. vyras J. T. iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, nuvažiavo į Stanevičiaus gatvę. Atvykus pas Z., į butą nei jų, nei pareigūnų niekas neįsileido. Jis nežino ar apskritai bute kas nors buvo. Po to jo, B. ir J. pareigūnai paprašė paeiti kiek tolėliau ir netrukdyti dirbti. Maždaug po 15 min. pareigūnai pateko į butą ir pakvietė jį atpažinti motinos telefoną. Liepė į jį paskambinti, kad įsitikinti, kad tai tikrai jo mamos telefonas. Po to jis su B. ir pareigūnais nuvažiavo į 1 PK. Tik iš B. pasakojimo žino, kad jai sudavė V., kurio pavardės jis nežino ir apskritai nepažįsta. Matė tik jį gulintį ant grindų bute, kai buvo užėjęs į atpažinti mamos telefono. Pačio konflikto nematė, todėl negali daugiau nieko papasakoti (b.l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. S. parodė, kad V., kurio pavardės nepamena, yra jo kaimynas iš gretimos laiptinės, tik buto nelabai gali nurodyti, nes žino tik kaip nueiti. V. jo sugėrovas, užeina pas jį išgerti. 2018 m. gegužės 16 d. pas jį užsuko į svečius jo pusseserė B. T., jie kartu su ja gėrė degtinę. Kiek išgėrė, nežino. Jiems su pussesere vartojant alkoholį, atėjo V. ir tada jie jau trise vartojo alkoholį. Po to jis užmigo ir nežino kas vyko. Jis niekuomet, kai būna namuose, nerakina durų. Kuomet pabudo, jo bute buvo 2 pareigūnai, iš kur ir dėl ko jie atvyko, nežino. Bute taip pat buvo V. ir juos abu pareigūnai sulaikė. Tuomet nežino, kodėl buvo sulaikytas ir kas būtent jo bute įvyko. Kitą dieną, kuomet jau buvo grįžęs iš komisariato namo, pas jį atėjo jo sesuo B. T.. Ji jam papasakojo, kad jam užmigus, B. išėjo namo ir paliko jo bute savo telefoną. Vėliau telefono atėjo paimti jo sesuo B.. Seseriai atėjus, V. ją sumušė. Vėliau sesuo iškvietė policiją, o V. užrakino duris ir pareigūnų į butą neįleido. Kaip jau ir minėjo, jis niekada būdamas namuose nerakina durų. Išgirdęs per miegus triukšmą pabudo ir liepė V. atrakinti duris. Tuomet ir užėjo į butą pareigūnai, kurie tuo metu nesuprato ko pas jį atvažiavo. Tikrai nieko daugiau negali pasakyti apie šį įvykį, nes miegojo ir nieko nematė, viską ką papasakojo, žino tik iš sesers B. pasakojimo (b.l. 45).
Apžiūrėjus garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, surašytas 2018 m. birželio 6 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo stenograma (b.l. 52-53).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 16 d., 23.14 val. V. R. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (b. l. 54).
Dėl duomenų vertinimo
V. R.
inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Iš nurodytų teisėtai surinktų ir nagrinėjant bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje, kiek tai susiję su pareikštu kaltinimu, matyti, kad jie papildo vienas kitą ir jais patvirtinamos faktinės aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi, darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, iš įrodymų visumos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. gegužės 16 d. apie 18.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka (kumščiu) tyčia 1 (vieną) kartą sudavė B. T. į veido sritį. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kai parodė, kad siekdamas išvaryti B. T. iš minėto buto, delnu sudavė per veidą jai, tuo pačiu parodydamas, kad tikslių aplinkybių neatsimena dėl neblaivumo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma – pirmiausia nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymai, jog V. R. jai sudavė smūgį ranka (kumščiu) į veidą, ką netiesiogiai patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – nukentėjusiosios sutuoktinis J. T., parodęs aplinkybes, kurias sužinojo nukentėjusiajai grįžus namo iš jos ir dėl jos atžvilgiu patirto fizinio smurto iškvietęs policijos pareigūnus, taip pat pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai G. G., Ž. J., M. P., matę nukentėjusiąją ir ant jos matomus fizinio smurto nulemtus sužalojimus (veidas patinęs, lūpa prakirsta, kraujavo), be to, atitinkamas aplinkybes netiesiogiai parodė ir liudytojai B. T. ir D. T. savo parodymuose. Konkretų kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio duomenys. Pažymėtina, kad įvertinus nukentėjusiosios, liudytojo J. T. bei liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, kad nukentėjusiosios veidas buvo patinęs, lūpa prakirsta, teismas daro išvadą, kad minėtu kaltinamojo smūgiu, nepaisant to, kad jis teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus, iš esmės siekė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, akivaizdu, nukentėjusiajai B. T. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad V. R. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo V. R., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, civilinis ieškinys nepareikštas.
Teisiamojo posėdžio metu V. R. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, nurodė, kad gailisi. Vis dėlto įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu – pirmą kartą apklausiamas, jis kaltės nepripažino, neigė bet kokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimą, be kita ko, nurodydamas, kad ji jį apkalbėjo (b. l. 71-72), ir tik vėliau apklausiamas, kaltę pripažino iš dalies, be to, ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo veiksmų pavojingumą buvo linkęs sumenkinti, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nuorodos į gailestį vertinti kaip nuoširdaus gailesčio BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme – t. y. konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, šiuo atveju pagrindo nėra. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos veikos padarymui (neblaivumo įtaką jo veiksmams pripažino pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu) (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į V. R. asmenybę – dirbantis (b. l. 84-85), 3 kartus teistas (vienas teistumas išnykęs) (b. l. 86-87), šią veiką padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, baustas administracine tvarka (b. l. 78-80), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra.
Todėl įvertinęs jau minėtų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į ankstesnius V. R. teistumus, teismas sprendžia, kad švelnesnės rūšies bausmė nei pati griežčiausia – laisvės atėmimas, šiuo atveju neleistų pasiekti bausmės tikslų, kadangi, kaip matyti, nepaisant ankstesnio teistumo, be kita ko – paskirtos laisvės atėmimo bausmės (kurios vykdymas atidėtas), jis vėl padarė aktualią nusikalstamą veiką. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į konkrečias veikos padarymo aplinkybes, V. R. prisipažinimą, kita vertus, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, todėl sprendžia, kad jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, o būtent – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Kadangi V. R. pripažino savo kaltę, byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nustatyta, kad V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2016 m. rugpjūčio 5 d.) ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant jam atitinkamus įpareigojimus. Be to, jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. balandžio 26 d. veika), paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams ir jam skirtos atitinkamos pareigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir V. R. paskirta subendrinta bausmė - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam skirtos pareigos: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 4) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 27 d.; 2) konfiskuoti G. N. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Taigi atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki paskutinio – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir minėtos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo, šiuo nuosprendžiu V. R. skirtina bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatyta subendrinta) bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, d ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.
V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 16 d. 21.10 val. iki 2018 m. gegužės 17 d., 12.00 val. (b. l. 56-58). Šis laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Be to, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikas, įskaitytas jau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi.
Vis dėlto teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu apie tai, jog jis suvokė alkoholio įtaką savo veiksmams, gydosi, kad jo elgesys yra prižiūrimas probacijos tarnybos, bei jo išreikštą teigiamą požiūrį į vykdomą probaciją, tai, kad jis dirba, be to, aplinkybę, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą veiką jis padarė 2018 m. gegužės 16 d., t. y. iki paskutinio 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas ir paskirta, be kita ko, pareiga gydytis priklausomybės ligas, sprendžia, kad dar yra galimybė paskutinį kartą patikėti kaltinamojo paaiškinimais apie jo siekį pakeisti savo elgesį, įvertinus, kad visos jo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio – taigi alkoholio vartojimas pripažintinas itin reikšmingu faktoriumi, lemiančiu jo nusikalstamą elgesį. Taigi teismas sprendžia, kad vis dar yra galimybė taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant jam jau minėtą pareigų sąrašą, kuris, teismo nuomone, leistų pasiekti bausmės tikslus ir teigiamai paveiktų kaltinamojo elgesį, kad jis daugiau nebenusikalstų, o būtent – pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose, bei paliktinos baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu (nurodytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdytinos pagal ankstesnį teismo nuosprendį).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie minėta nutartimi nustatytos griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 16 d. 21.10 val. iki 2018 m. gegužės 17 d., 12.00 val. (1 para), kuris prilygintinas vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaityti laiką, įskaitytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. R. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 1 d. 3 p.);
2) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį (BK 75 str. 2 d. 4 p.);
3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);
4) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.);
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.)
6) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų (BK 75 str. 2 d. 11 p.).
Nurodyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos (ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paliktos) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei automobilio konfiskavimas – vykdytinos pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį bei 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.