Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenamąją vietą deklaravęs bei faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015 m. birželio mėn. 17 d., apie 19.52 val., Vilniuje, reguliuojamojoje Antakalnio – Žolyno gatvės sankryžoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Antakalnio gatve bei sukdamas į kairę, į Žolyno gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą numatantį, kad „sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai“, t. y. V. P., vairuodamas automobilį reguliuojamojoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui iš Antakalnio gatvės antros eismo juostos sukdamas į kairę, į Žolyno gatvę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai Antakalnio gatvės antra eismo juosta atvažiuojančiam motociklui „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir su juo susidūrė. Įvykus eismo įvykiui nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata, o taip pat buvo sugadintas J. P. priklausantis motociklas „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, kilus nurodytoms pasekmėms, V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi V. P., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kaltinime nurodytu laiku važiavo Antakalnio gatve (nuo Antakalnio transporto žiedo) link Žolyno gatvės. Artėdamas link Antakalnio-Žolyno gatvės sankryžos, persirikiavo į antrą eismo juostą, kadangi ketino sukti į kairę pusę, t. y. į Žolyno gatvę. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Norėdamas pasukti, turėjo praleisti priešpriešiais atvažiuojančius automobilius. Matė, jog priešpriešinėje kelio puse važiavo automobiliai (ir pirma, ir antra eismo juosta), antra eismo juosta link jo artėjo du automobiliai. Įvertinęs atstumą (koks tiksliai jis buvo, sunku pasakyti, gal apie 30 metrų), galvojo, jog spės saugiai pasukti į kairę pusę, dėl ko pradėjo posūkio manevrą, tačiau manevro metu netikėtai pamatė atvažiuojantį motociklą. Tiksliai pasakyti, iš kur atvažiavo motociklas, negali, viskas vyko labai greitai. Atrodo, kad jis važiavo antra eismo juosta, staiga išniro iš už automobilio ir įvyko susidūrimas. Kontaktas kilo pirmoje eismo juostoje, motociklas atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę (dešinį ratą) ir nuvirto ant dešinio šono. Jis pagalvojo, kad motociklo vairuotojas nukrito po automobilio ratais, dėl ko truputį pavažiavo atgal. Tuomet iš karto išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo. Pastarasis buvo pasimetęs, išsigandęs, buvo matyti, kad jam reikalinga pagalba. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, kurį išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Įvykio metu jo vairuotam bendrovei priklausančiam automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis ir traukė, padaryti apgadinimai ir motociklui, tačiau jų detalizuoti negali. Prieš išvežant nukentėjusįjį, paprašė jo telefono numerio, po kelių valandų skambino pastarajam, taip pat skambino ir vėliau, ne kartą atsiprašė, siūlė visokeriopą pagalbą, tačiau J. P. jos atsisakė. Pilnai pripažįsta, kad eismo įvykis kilo būtent dėl jo kaltės, kadangi jis turėjo įsitikinti, jog iš už priekyje važiuojančių automobilių nėra jokios kliūties ir sukdamas į kairę privalėjo praleisti visas priešpriešiais atvažiuojančias transporto priemones. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo ir jo šeimos, anksčiau jokių eismo įvykių padaręs nebuvo, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atiduodant sutuoktinės D. P. žinion (b. l. 178-184).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė 2015-06-17, apie 19.50 val., vairavęs automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas, Antakalnio gatve nuo Saulėtekio alėjos link Žolyno gatvės. Reguliuojamojoje Antakalnio – Žolyno gatvių sankryžoje jam reikėjo pasukti į kairę, į Žolyno gatvę. Artėdamas prie sankryžos, pastebėjo degantį žalią šviesoforo signalą ir priešpriešiais atvažiuojančius du automobilius. Įvertinęs greitį bei atstumą iki priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, suprato, kad spės saugiai pasukti į kairę. Sukdamas į kairę, tarp priešpriešiais atvažiuojančių automobilių pamatė atvažiuojantį motociklą ir iš karto įvyko smūgis. Guldydamas motociklą, motociklininkas atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinijį ratą. Po smūgio sustojo, sustojęs pagalvojo, kad motociklininkas guli po automobilio priekiniais ratais, tad truputį (apie 0,5 m) pavažiavo atbulas. Po to išlipo iš automobilio ir bendravo su nukentėjusiuoju. Savo kaltę pripažįsta, dėl įvykio labai gailisi (b. l. 62, 71, 90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė 2015-06-17, apie 19.50 val., vairavęs jam priklausantį motociklą „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Antakalnio gatve link Saulėtekio, važiavo antros eismo juostos viduriu, apie 50 km/h greičiu. Buvo giedra, kelio danga asfaltas, kuris buvo sausas, švarus, matomumas geras. Motociklo žibintai buvo įjungti. Artėdamas prie sankryžos su Žolyno gatve, pastebėjo, kad jam dega žalias šviesoforo signalas, todėl saugiai apie 50 km/h greičiu tęsė važiavimą tiesiai. Priešpriešiais matė šviesios spalvos „Audi A6“ automobilį, kuris stovėjo prieš sankryžą, pasiruošęs daryti kairįjį posūkį. J. P. priartėjus prie pat sankryžos, kai tarp jo ir to „Audi A6“ automobilio buvo apie -15 metrų atstumas, „Audi“ netikėtai pradėjo manevrą į kairę, savo veiksmais užtverdamas kelią. Vengdamas susidūrimo, V. P. pradėjo stabdyti ir rikiuotis link pirmos juostos, vildamasis, kad automobilio vairuotojas jį pagaliau pamatys ir sustos, tačiau „Audi A6“ automobilis judėjo toliau ir pilnai užtvėrė kelią. Prie perėjos stovėjo žmonės, tad V. P. beliko tik stabdyti ir linkti į dešinį šoną, bandant išvengti susidūrimo. Susidūrimas įvyko sankryžos viduryje, kurioje tiksliau eismo juostoje nurodyti negalėjo. Jis motociklo priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio priekinį dešinį ratą. Prieš atsitrenkdamas matė automobilio variklio dangtį. Smūgio metu trumpam prarado sąmonę, ją atgavo jau gulėdamas ant kelio važiuojamosios dalies po automobilio priekiniu dešiniu bamperio kampu. Vos galėjo įkvėpti. Buvo daug liudininkų. Atsimena moterį su vaiku, kuri važiavo šiek tiek už jo pirmoje juostoje. Pastaroji „Audi“ vairuotojui pasakė, kad jis taip netikėtai pasuko, kad nebūtų ir jos praleidęs. Policininkų paprašė paimti jos kontaktus. Jį nuvedė į greitosios pagalbos automobilį, kuris nuvežė į Lazdynų ligoninę, kurioje jam dviejose vietose nustatyti rankos lūžiai, nubrozdinimai ir smarkūs kūno sumušimai, gydymą tęsė namuose. Iki policijos pareigūnų atvykimo nei automobilis, nei motociklas judinami nebuvo (b. l. 37).

Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja G. K. parodė, kad 2015-06-17, apie 20 val., savo automobiliu „Saab“ važiavo Antakalnio gatve, Vilniuje, link Saulėtekio. Sankryžoje su Žolyno gatve matė, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis „Audi“ neketino jos praleisti, todėl ji pradėjo stabdyti ir pilnai sustojo po susidūrimo. Važiavo antra eismo juosta, nedideliu greičiu. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Automobilis „Audi“ važiavo antra eismo juosta link centro ir suko į Žolyno gatvę. Motociklas važiavo ta pačia kryptimi kaip ir ji. Ji nematė, kuria eismo juosta motociklas priartėjo prie sankryžos, bet jos automobilį jis pravažiavo jai iš dešinės. Jis pravažiavo pro jos automobilį likus apie 1 m iki pėsčiųjų perėjos reguliuojamos šviesoforu. Supratusi, kad „Audi“ automobilio vairuotojas nemato motociklo, ji dar paspaudė garso signalą, bet buvo per vėlu. Kai „Audi“ pradėjo sukti į kairę, ji motociklo dar nematė. Susidūrimas įvyko pirmoje juostoje. „Audi“ vairuotojas nepraleido motociklo. Motociklas trenkėsi į priekinę dešinę automobilio pusę. Liudytojos nuomone, „Audi“ vairuotojas net nematė motociklo. Motociklo vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, guldydamas motociklą ant dešinio šono. Iš karto po įvykio šalia esančios parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas sakė, kad eismo įvykį užfiksavo parduotuvės kameros (b. l. 35-36).

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja D. P. parodė esanti kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 40 metų. Su sutuoktiniu santykiai artimi, pastarasis įsiklauso į jos nuomonę, gerbia, prašo patarimų. Mano esanti tinkama laiduotoja, kadangi, kaip sutuoktinė, būdama pats artimiausias žmogus, darys teigiamą įtaką kaltinamajam. Ji nuolat perspėja vyrą vairuoti atsargiai, jie daug kalbasi, lankosi bažnyčioje (b. l. 178-184).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos I. S., Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyr. patrulio E. L. bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto A. B. 2015-06-17 bei 2015-06-29 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015-06-17, apie 19.52 val., V. P., vairuodamas automobilį „Audi A6“, sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančio motociklo „Ducati“, kurį vairavo J. P.. J. P. nustatytas dešinės plaštakos 2-ojo ir 3-ojo delnakaulių lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7, 8, 26).

2015-06-17 eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lengvasis automobilis nesustodamas atlieka posūkį į kairę, tuo metu priešpriešiais (galimai tarp pirmos ir antros eismo juostos) atvažiuoja motociklas. Motociklo vairuotojas prieš susidūrimą guldo motociklą ant dešinio šono, kiek vėliau įvyksta susidūrimas, po susidūrimo automobilio vairuotojas nežymiai pavažiuoja atgal, kiek vėliau sustojęs išlipa iš automobilio (b. l. 28-32).

2015-06-18 specialisto išvados Nr. T-A 4801/15(01) duomenimis, J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 38).

2015-06-29 J. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo bei specialisto paaiškinimų duomenimis, J. P. dėl eismo įvykio nustatytas odos nubrozdinimas pilvo dešinėje, minkštųjų audinių patinimas dešinėje plaštakoje su II ir III delnakaulio lūžiais. Sužalojimais kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-46, 156-158).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam J. P. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2015 m. birželio 17 d., apie 19.52 val., Vilniuje, Antakalnio-Žolyno gatvių sankryžoje sukėlė kaltinamojo V. P. vairuojamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, be kita ko, numatančius, jog „sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai“, ir, sukdamas į kairę (į Žolyno gatvę), nedavė kelio priešpriešiais antra eismo juosta atvažiuojančiam motociklo vairuotojui bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjusysis J. P. dėl minkštųjų audinių patinimo dešinėje plaštakoje su II ir III delnakaulio lūžiais patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo apgadinta nukentėjusiajam priklausanti transporto priemonė – motociklas „Ducati“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Audi A6“. Kaltinamojo V. P. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat nukentėjusiojo J. P., liudytojos G. K. parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini.

Teismas bylos duomenų visumą vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamasis V. P. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. V. P. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sutuoktinę D. P..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. P., kuris dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 72), administracine tvarka baustas du kartus, abiem atvejais dėl nešiurkščių pažeidimų, ankstesnę baudą iš karto sumokėjo, administracinės nuobaudos nebegalioja (b. l. 76-77), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ne kartą išreiškė dėl savo veiksmų besigailintis, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. P. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, BK 40 straipsnio numatyta sąlyga dėl žalos atlyginimo, žalos pašalinimo ar įsipareigojimo šią žalą atlyginti plačiau neaptartina. Šioje vietoje pažymėtina tai, jog tiek iš kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo išsakytų teiginių matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. P. iš esmės neprieštaravo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir nors tąkart toks susitarimas pasirašytas nebuvo, tačiau akivaizdu, kad pastarasis sutiko, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam žalą ir neneigė pareigos ją atlyginti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir ateityje iškilus pagrindui svarstyti žalos atlyginimo klausimą kaltinamojo pozicija nepakis ir žalos klausimas bus išspręstas nekliudomai. Kaltinamasis V. P. savo kaltę pilnai supranta, gailisi, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, vairuodamas transporto priemonę būti ypatingai atidus, laikytis Kelių eismo taisyklių, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta D. P. nurodė esanti kaltinamojo sutuoktinė, jų tarpusavio santykiai artimi, santuokoje gyvena 40 metų, sutuoktinis įsiklauso į jos nuomonę, gerbia. Prašo pastarąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant (b. l. 178-184). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, kad D. P. praeityje nebuvo teista (b. l. 114), nė karto nebausta administracine tvarka (skundo medžiagos Nr. ITS-9284-486/2015 b. l. 10), buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 112), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (b. l. 106), laiko pastarąją vertą teismo pasitikėjimo, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. P., todėl yra tinkama laiduotoja.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. P. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, užstatas neskirtinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (per keliasdešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas du kartus, tačiau abiem atvejais pažeidimai savo pobūdžiu laikytini nešiurkščiais), eismo įvykio metu buvo blaivas, darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusysis J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 146-148, 152-158), tačiau vėliau reikalavimų minėto pobūdžio žalai atlyginti atsisakė (b. l. 174-175). Analogišką poziciją nukentėjusysis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 178-184). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. P. pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 800 eurų. Iš teismui pateiktos sąskaitos Nr. 4-11/2015 matyti, kad nurodyta suma apmokėta „už konsultavimą, civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme“ (b. l. 150). Mokėjimo pavedimas patvirtina advokato išlaidų apmokėjimą (b. l. 151). Teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti advokato paslaugų išlaidų suma yra kiek per didelė ir negali būti tenkinama visa apimtimi. Pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iš esmės per vieną teisiamąjį posėdį, užtrukusį kiek daugiau nei valandą. Baudžiamosios bylos apimtis nedidelė, atstovas paruošė vieną civilinį ieškinį, kurio vėliau nukentėjusysis atsisakė. Taigi, įvertus baudžiamosios bylos sudėtingumą ir apimtį, nagrinėjimo trukmę, darytina išvada, jog prašoma advokato atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 600 eurų.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu saugotina kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos D. P., gim. 1950 m. rugpjūčio 22 d., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2685-932/2015 dėl V. P. nutraukti.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš V. P. nukentėjusiajam J. P. 600 eurų (šešis šimtus eurų) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Išaiškinti V. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.