- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-569-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54817-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, jam paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. S. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės, nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu R. S. skiriama galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą su jame nurodytais įskaitymais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. apie 18.30 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. apie 9.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie 35-ojo namo, atsuktuvu išdaužė R. J. priklausančio automobilio „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam R. J. priklausantį turtą - automobilio akumuliatorių „Bazer“, kurio vertė 80,00 eurų, tačiau jo nepavykus išimti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė K. K. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai K. K. priklausantį turtą – automobilio akumuliatorių, kurio vertė 80,00 eurų, tačiau jo nepavykus išimti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė E. A. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pagrobė svetimą, E. A. priklausantį turtą – automobilio akumuliatorių, kurio vertė 100 eurų, padarydamas nukentėjusiajai E. A. 100 eurų turtinę žalą, tokiais savo tęstiniais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. apie 21.00 val., iki 2019 m. gruodžio 31 d. apie 7.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , prie garažų masyvo adresu (duomenys neskelbtini) , atsuktuvu išdaužė D. S. priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pagrobė svetimą, D. S. priklausantį turtą -FM bangų moduliatorių, kurio vertė 15 eurų, ir automobilio akumuliatorių, kurio vertė 50,00 eurų, padarydamas nukentėjusiajam D. S. 65,00 eurų turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė A. V. priklausančio automobilio „Nissan A. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą - automobilio akumuliatorių „Redox“, kurio vertė 77,00 eurai, padarydamas nukentėjusiajai A. V. 77,00 eurų turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė M. D. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam M. D. priklausantį turtą - automobilio akumuliatorių „Jenox“, kurio vertė 20,00 eurų, tačiau jo nepavyko išimti, tokiais savo tęstiniais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. apie 00.30 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apie 08.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) , atsuktuvu išdaužė R. B. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą – automobilio akumuliatorių, kurio vertė 30,00 eurų, padarydamas nukentėjusiajai R. B. 30 eurų turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė D. G. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai D. G. priklausantį turtą – automobilio akumuliatorių, kurio vertė 50,00 eurų, tačiau jo nepavykus išimti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė D. R. priklausančio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą - automobilio akumuliatorių, kurio vertė 50,00 eurų, tačiau jo nepavykus išimti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuojau pat po to atsuktuvu išdaužė M. R. priklausančio automobilio „BMW 116D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių mažojo lango stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į užrakintą automobilį pasikėsino pagrobti svetimą, M. R. priklausantį turtą -automobilio akumuliatorių, kurio vertė 100 eurų, tačiau jo nepavyko išimti, tokiais savo tęstiniais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2020 sausio 9 d. apie 10.14 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) , atvirai, kasininkei - pardavėjai V. B. matant, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, tai yra prekybos salėje nuo lentynų paėmė „Vilkyškų“ jogurto indelį 1,19 eurų vertės, 3 vnt. kibinų - bendros 2,25 eurų vertės, vienkartinių skutimosi peiliukų pakuotę 1,45 eurų vertės, pakelį „Lays“ traškučių 1,39 eurų vertės, 2 vnt. „Red bull“ energetinio gėrimo, bendros 4,58 eurų vertės, 4 vnt., „Kit Kat“ šokoladų, bendros 1,96 eurų vertės, „Jack Daniels“ viskį 0,7 l, 22,99 eurų vertės, „Jack Daniels“ likerį 0,7 l, 22,99 eurų vertės, prekybos centro krepšį, 6 eurų vertės, ir su pagrobtomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė 64,80 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad R. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgi, kad nusikaltimai nėra sunkūs, padaryta žala nedidelė, ją pasižada apmokėti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Plauskienė prašo skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistais nesutinka su jam paskirta bausme, laiko, kad ji - per griežta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma R. S. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš kelių nuteistajam R. S. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. R. S. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat susijusias su svetimo turto įgijimu neteisėtais būdais (BK 178 straipsnis), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už keturis tyčinius apysunkius vienarūšius nusikaltimus nuosavybei. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, kas, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, rodo didesnį jo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, asmenybės ypatumai, kad nuteistasis niekur nedirba, ir tai, kad jis sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikaltimus, duoda pagrindą išvadai, jog apelianto pragyvenimo šaltinis yra nusikalstamu būdu gautos pajamos. Taigi, atsižvelgus į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinus skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. S. griežčiausią sankcijose už inkriminuotus nusikaltimus numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus šiuos duomenis, negalima nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Vertinant aptartą, apylinkės teismui nebuvo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir todėl pagrįstai apeliantui netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.
10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertino tai nustatydamas nuteistajam bausmės dydžius. R. S. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimų padarymo niekur nedirbo, sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, už ką iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau ne kartą buvo nuteistas, kas jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, ir šios aplinkybės taip pat vertinamos nustatant bausmės dydžius. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas jam paskyrė mažesnes, nei sankcijose numatytos, laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, o galutinė subendrinta bausmė yra tik nežymiai didesnė už jam inkriminuotų apysunkių nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių vidurkį, todėl R. S. paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Be to, įvertinus jo prisipažinimą, nuteistajam buvo pritaikytas ir BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu subendrintos teisingai. R. S. nusikalstamas veikas padarė iki priimant 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam už nusikalstamą veiką buvo paskirta bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, taikydamas nuteistajam palankesnes BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas dėl bausmių dalinio sudėjimo, jam šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi.
12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį R. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.