Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-90-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
AN2-90-397/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01873-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. Z.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Vygaudas Molis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-90-397/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01873-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z. (toliau – pareiškėja) atstovo advokato Vygaudo Molio (toliau – pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties R. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Institucija) 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-2569-2020 R. Z. paskirta administracinė nuobauda 225 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad laiku iki 2020 m. birželio 19 d. neįvykdė (neįvykdymo faktas nustatytas 2020 m. birželio 26 d. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PA21-263/1) 2020 m. vasario 24 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN21-16, t. y. neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) iš ūkinio pastato (tvarto) nuo mėšlo susidariusios srutos nepatektų į aplinką ir būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, o tirštąjį ir skystąjį mėšlą laikyti kaip tai numatyta 2011 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-735/3D- 700 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimuose. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, kuris nurodo, kad „Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo“.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. Z. atstovas advokatas Vygaudas Molis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. Z. atžvilgiu, pripažinti Institucijos nutarimą nepagrįstu ir jį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos R. Z. atstovo skundą atmetė, Institucijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovas prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. Z. atžvilgiu nutraukti. Priteisti R. Z. bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

4.1. Skunde nurodė, jog su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog 225 Eur bauda R. Z. buvo paskirta pagrįstai, nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, jog iš byloje pateiktų nuotraukų ir R. Z. paaiškinimų akivaizdu, kad ji ėmėsi priemonių 2020 m. vasario 4 d. Privalomajam nurodymui įvykdyti, t.y. pasidomėjusi ir supratusi, kad tvartui sutvarkyti pagal aplinkosaugininkų nurodymus reikalingos papildomos lėšos (tvarto grindų išbetonavimui, nutekėjimui įrengti ir kt. darbams) ir laikas (akivaizdu, kad tvarto tvarkymo darbams suorganizuoti ir juos atlikti reikalinga ne viena diena, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvesta ekstremalioji padėtis, dėl ko beveik visų paslaugų teikimas buvo sustabdytas), ji kreipėsi dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po 2020 m. vasario 4 d. Privalomojo nurodymo surašymo, R. Z. likvidavo gyvulius ir birželio mėn. apsilankius jos valdoje aplinkosaugos pareigūnams, gyvulių jau nebebuvo. R. Z. mėšlą sutvarkė kiek sugebėjo pagal savo fizines ir finansines galimybes.

4.2. Skunde pažymima, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų (pvz., nuotraukų), kuriais vadovaujantis būtų galima palyginti situaciją tvarte 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. birželio 26 d. Iš to nuosekliai darytina pagrįsta ir logiška išvada, kad R. Z. nebuvo atsaini 2020 m. vasario 4 d. Privalomojo nurodymo atžvilgiu, elgėsi atsakingai, stengėsi nepažeisti minėtame nurodyme nustatytų terminų, niekada nepareiškė atsisakymo vykdyti nurodymą, bet rūpinosi jo tinkamu įgyvendinimu laiku pagal savo galimybes.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Z. niekada neatsisakė įsileisti aplinkosaugos pareigūnų į savo nuosavybę, niekada ir niekaip nekliudė jiems atlikti patikrinimus, nors per 2019 m. jų buvo net keturi. Ir nors pirmosios instancijos teismui kartu su skundu buvo pateikti aplinkosaugos pareigūnų surašyti patikrinimų aktai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad R. Z. savo nedidelį ūkį tvarkė tinkamai, atsakingai ir rūpestingai, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų visiškai nevertino, todėl priėmė neteisingą sprendimą R. Z. atžvilgiu.

4.4. Pareiškėjos atstovo pastebėjimu, nei viename byloje esančiame dokumente nenurodyti nei konkretūs aplinkosaugos pareigūnų reikalavimai, ką reikia ištaisyti R. Z. priklausančiame tvarte ar šalia jo, nei teisės normos, kurios konkrečiai reglamentuotų ir kuriomis būtų grindžiami aplinkosaugos pareigūnų reikalavimai, t.y. nenurodyti teisės normos, reikalavimai, kuriuos neva pažeidė R. Z.. Dėl šių priežasčių R. Z. tvartą tvarkė atsižvelgdama į aplinkosaugos pareigūnų abstrakčius nurodymus (įskaitant 2020 m. vasario 4 d. Privalomąjį nurodymą) bei vadovaudamasi savo bendru supratimu, neturėdama specialiųjų žinių nei teisės, nei aplinkos apsaugos srityse. Nors R. Z. 2020 m. spalio 5 d. skunde, pateiktame teismui nagrinėjamoje byloje, ir buvo nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. LR Aplinkos ministro ir LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-735/3D-700 „Dėl aplinkosaugos reikalavimu mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ reikalavimuose kalbama tik apie ūkius, kuriuose laikoma 10 gyvuliu ir daugiau (teismui buvo nurodyta, kad R. Z. iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo surašymo bei jos nubaudimo laikė tik 5 gyvulius), tačiau teismas dėl nagrinėjamos situacijos reglamentavimo ir teisinio pagrindimo apskritai nepasisakė.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėja pripažino Privalomojo nurodymo neįvykdymą savo 2020 m. birželio 26 d. paaiškinime, kuriame nurodė, kad gyvulių nėra, mėšlas išvalytas daugiau išvalyti negalėjo, nes Lietuvoje paskelbtas karantinas, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja pareiškėjos paaiškinimams, byloje esantiems įrodymams (tvarto nuotraukoms), įvykių nuoseklumui ir todėl yra neteisinga. Minėtame R. Z. paaiškinime, o taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėja žodžiu paaiškino, kad mėšlą sutvarkė, gyvulių nebeturi, todėl jokių galimų aplinkos taršos šaltinių jos nuosavybėje nebeliko. Ji niekada nepripažino, kad neįvykdė Privalomojo nurodymo, priešingai, R. Z. visada teigė, kad ji Privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdė. Nors teismo teigimu, R. Z. neužtikrino, kad nuo mėšlo susidariusios srutos iš tvarto nepatektų į aplinką ir tai jai užtraukė administracinę atsakomybę, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad po 2020 m. vasario 4 d. Privalomojo nurodymo R. Z. surašymo, srutos iš jos tvarto pateko į aplinką. Pastebėtina, kad net ir aplinkosaugos pareigūnai aplinkos užteršimo fakto srutomis iš R. Z. tvarto neužfiksavo, nors viską tikrino ir fotografavo. Nenustačius srutų patekimo į aplinkų fakto, teismo teiginys, kad R. Z. neužtikrino srutų nepatekimo į aplinką yra nepagrįstas ir logiškai nenuoseklus.

4.6. Skundo autoriaus teigimu, pagrindinis teismo argumentas, kuriuo grindžiamas pareiškėjos neva neįvykdytas 2020 m. vasario 4 d. Privalomasis nurodymas yra aplinkosaugos pareigūnų paaiškinimai, kad 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, kad dalis priestato, esančio prie tvarto, grindų nebuvo įrengta taip, kad srutos nepatektų į gruntą; tai pareigūnai matė vizualiai, patikrino šakėmis, nufotografavo. Atkreipiamas dėmesys, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymas grindžiamas ne tvarto grindų neišbetonavimu, o kažkokio priestato. Pažymima, kad byloje nebuvo nustatyta, kad srutos buvo susidariusios priestate (o ne tvarte); taip pat nebuvo nustatyta, kad gyvuliai kada nors būtų buvę laikomi priestate (o ne tvarte). Nenustačius minėtų aplinkybių, visiškai neaišku, kodėl R. Z. privalėjo išbetonuoti tvarto priestatą ir kokiu pagrindu ji dėl to buvo nubausta.

4.7. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių R. Z. kaltę dėl Privalomojo nurodymo tariamo neįvykdymo. Taip pat R. Z. atžvilgiu nėra konstatuota jai priskiriamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pareiškėjos atstovo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjos atstovo skundą dėl R. Z. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, savo išvadas išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje esančiais įrodymais. 2020 m. vasario 24 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN21-16 buvo duotas kompetentingo subjekto, turinčio teisę tokį nurodymą surašyti - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau - Kauno inspekcija). Privalomajame nurodyme nustatytas jo įvykdymo terminas – 2020 m. balandžio 22 d. Ginčo dėl paties privalomo nurodymo, kuris buvo surašytas 2020 m. vasario 24 d., Kauno inspekcijos pareigūnams nustačius, kad iš ūkinio pastato (tvarto), esančio Lakštingalų g. 5, Domeikavos k., Kauno r., nuo mėšlo susidariusios srutos patenka į aplinką, ant žemės paviršiaus, nebuvo, t. y. per privalomo nurodymo apskundimo terminą 10 dienų jis nebuvo apskųstas jame nurodyta tvarka ir jo teisėtumas ginčijamas nebuvo. 2020 m. balandžio 17 d. R. Z. institucijai pateikė prašymą (elektroniniu paštu, siuntėjas sūnus G. Z.) pratęsti Privalomojo nurodymo terminą maksimaliam 2 mėnesių laikui. 2020 m. balandžio 21 d. Kauno inspekcijos viršininkės J. S. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 19 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 26 d. Kauno inspekcijai atlikus neplaninį patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo (patikrinimo aktas Nr. PN21-263/1 ROIK: 201203299006 b. l. 10, 11) nustatyta, kad Privalomasis nurodymas ir pratęsus įvykdymo terminus – neįvykdytas, tai konstatuojant patikrinimo akte ir užfiksuojant nuotraukose (ROIK: 201203299006 b. l. 12-15). Duomenų, kurie sudarytų pagrindą tvirtinti, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN21-16 iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių (aplinkybių), administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų pareiškėjos atstovas skunde apylinkės, kaip ir apygardos, teismui nenurodė. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir faktines aplinkybes atitinkančią išvadą, kad R. Z., būdama atsakinga už vykdomą ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini) r. sav., neįvykdė Privalomojo reikalavimo ir neužtikrino, kad iš tvarto nuo mėšlo susidariusios srutos nepatektų į aplinką, dėl to pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už Privalomojo nurodymo Nr. PN21-16 neįvykdymą.

11. Apeliaciniame skunde ginčijant R. Z. atsakomybę pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį teigiama, kad po 2020 m. vasario 4 d. Privalomojo nurodymo surašymo, R. Z. likvidavo gyvulius, mėšlą sutvarkė kiek sugebėjo pagal savo fizines ir finansines galimybes, t. y. iki 2020 m. birželio 19 d. jokių galimų aplinkos taršos šaltinių jos nuosavybėje nebeliko. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, su tokiais teiginiais nesutinka, nes jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas turi būti vykdomas pilna apimtimi, todėl, jei pareiškėja ir sutvarkė dalį taršos šaltinių (likvidavo gyvulius, mėšlą sutvarkė kiek sugebėjo), tai nepašalina jos atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akto Nr. RA-21-263/1, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN21-16 įvykdytas nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos bei pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu apklausti Aplinkos apsaugos specialistai, dalyvavę Privalomo nurodymo įvykdymo patikrinime 2020 m. birželi 26 d., J. S., K. Š., S. Č.. Liudytoja apklausta J. S. dėl patikrinimo parodė, kad dėl R. Z. veiklos nuolat buvo gaunami skundai. Vasario mėnesį, tikrinant skundą, R. Z. priklausančio tvarto priestate buvo nustatyta, kad srutos patenka į gruntą. Buvo surašytas įspėjimas ir Privalomasis nurodymas sutvarkyti ir pašalinti nustatytus pažeidimus, kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas maksimaliam terminui. Birželio mėnesio pabaigoje, vykdant patikrinimą, konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Nustatyta, kad tvarto priestato dalis maždaug 40 cm nuo sienos ir atvirų durų išklota medinėmis lentomis, nebuvo jokio borto ar pamatų, kas leistų srutoms susilaikyti. Buvo matyti, kad bandoma paslėpti, uždengiant skardomis. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta, kad srutos nepatektų į R. Z. sklypą ir į kaimyninį sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. situacija buvo nepakitusi. Liudytoju apklaustas K. Š. parodė, jog birželio mėnesį tikrinant nustatė, kad nebuvo sutvarkyta pašiūrė prie mūrinio tvarto pastato ir neįvykdytas Privalomasis nurodymas. Pašiūrės grindys – lentos nedengė viso ploto, po jomis gruntas, į kurį patekdavo srutos, dalis ploto buvo pridengta skarda. Nors R. Z. įrodinėjo, kad visos srutos gali nubėgti, tačiau pasiėmus įrankį – šakes, pasmeigus, buvo aišku, kad pagrindas gruntas. Tvarte srutų buvo. Dalis tvarto grindų buvo išbetonuota ir nuo jų srutos patekdavo į srutų kaupimo duobę, tačiau probleminė dalis buvo gruntas uždengtas lentomis, t. y. nebuvo uždengta srutoms nelaidžia danga. Privalomasis nurodymas ir buvo duotas tam, kad užkirsti kelią srutų patekimui iš pašiūrės į aplinką. Liudytoju apklaustas S. Č. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, kadangi tvarto priestate (pašiūrėje) tarp sienos ir medinių lentų maždaug 20 cm tarpe buvo drėgna, ir ten buvo srutos (rudos spalvos skystis). Priestate priekyje buvo betonuota, ten kur medinės grindys galiniame kampe, buvo gruntas. Liudytojas taip pat nurodė, jog šiai dienai po pakartotinio tikrinimo dėl pakartotinio Privalomo nurodymo, spalio mėnesį, pažeidimai pašalinti, viskas išbetonuota. Minėtų liudytojų parodymai, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir vienareikšmiškai patvirtinantys, kad 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, kadangi situacija rasta nepakitusi, t. y. dalis priestato, esančio prie tvarto, grindų, nebuvo įrengta taip, kad srutos nepatektų į gruntą. Tai buvo įvertinta tiek vizualiai, tiek panaudojant šakes, kurias smeigiant, dalyje tvarto ploto nebuvo rastas joks tvirtas pagrindas, kurį būtų jie galėję vertinti, kaip betoninį ar izoliacinį. Netikėti ar abejoti Aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojų parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi jie atliko savo darbines pareigas ir jų šališkumo R. Z. atžvilgiu nebuvo nustatyta. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ reikalavimuose kalbama tik apie ūkius, kuriuose laikoma 10 gyvulių ir daugiau, o R. Z. iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo bei jos nubaudimo, laikė tik 5 gyvulius. Tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

12.1. Pažymėtina, kad Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ (toliau - Reikalavimų aprašas) 1 punkte nurodyta, kad mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo tikslas - nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui. Reikalavimų aprašo 2 punkte nurodoma, kad nuostatos privalomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti. Reikalavimų aprašo 3 punkte numatytos išimtys: 7-15 punktų nuostatos netaikomos asmenims, laikantiems mažiau kaip 10 gyvulių.

12.2. Atkreiptinas dėmesys, jog R. Z. Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota tirštąjį ir skystąjį mėšlą laikyti taip, kaip tai numatyta Reikalavimų aprašo 6 punkto reikalavimuose (mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos), todėl šio punkto nuostatos yra taikomos visiems asmenims, laikantiems mažiau kaip 10 gyvulių.

13. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismui atlikus pakankamai išsamų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimą, skundžiamoje nutartyje R. Z. kaltės turinys yra pakankamai detalizuotas ir atskleistas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjos atstovo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą teismo nutartį.

14. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, jog R. Z. niekada neatsisakė įsileisti aplinkosaugos pareigūnų į savo nuosavybę, niekada ir niekaip nekliudė jiems atlikti patikrinimus, nors per 2019 m. jų buvo net keturi, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismui kartu su skundu pateikti aplinkosaugos pareigūnų surašyti patikrinimų aktai, tačiau šiuos skundo argumentus apygardos teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas pareiškėjos atstovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. Z. padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai R. Z. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas