- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- Ik-2710-629/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- O. P.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui Ramūnui Ragauskui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Dovilei Dambrauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su prašymu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2011 vasario 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimą Nr. 1-1989 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą atlikti visus veiksmus, susijusius su sutarties dėl socialinio būsto nuomos O. P. šeimai nutraukimu.
Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės atstovo tarnyba 2011 m. kovo 8 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 9, 18 d. posėdžio Nr. 70 protokolą, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė sprendimo projektą Nr. 58 „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“ ir nusprendė priimti sprendimą „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“, t. y. patvirtinti teisę į socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą O. P. trijų asmenų šeimai iki 2011 m. birželio 3 d.
Pasak pareiškėjo, pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyboje gautą medžiagą apie sprendimo projektą „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“, nustatyta, jog dviejų kambarių 45,67 kv.m bendro (naudingo) ploto butas, (duomenys neskelbtini), O. P. trijų asmenų šeimai išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 30-921 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo O. P.“. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2010 m. gruodžio 8 d. svarstė O. P. trijų asmenų šeimos prašymą dėl teisės į socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą patvirtinimo ir 2011 m. sausio 4 d. Socialinių reikalų komitetas pritarė tarybos sprendimo projektui „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ 2.1.2. p. nustatyta, jog deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą arba prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą, dviejų, trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse, grynosios metinės pajamos neturi viršyti 26 400 Lt ir turtas neturi viršyti 58 500 Lt. Anot pareiškėjo, nekilnojamojo turto O. P. šeima neturi, o pagal pateiktą 2009 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. spalio 31 d. metines gyventojo turto deklaracijas O. P. trijų asmenų šeimos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) sudaro 28 934 Lt, todėl grynosios metinės O. P. šeimos pajamos viršija LR Vyriausybės nutarimu nustatytą dydį 2 534 Lt.
Pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo) 11 str. 5 d., nurodė, jog O. P. šeimos metinės pajamos daugiau nei 5 procentais viršija LR Vyriausybės nustatytą dydį, dėl to, pasak pareiškėjo, vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 5 d. nuostatomis, O. P. šeima neturi teisės į socialinio būsto nuomą, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 1-1989 patvirtinta teisė į socialinį būstą turi būti panaikinta ir nuomos sutartis nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. 2011 m. kovo 22 d. teikimu Nr. 1T-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą siūlydamas svarstyti 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1989 panaikinimo bei sutarties nutraukimo klausimą, tačiau jokio atsakymo ar prašymo atidėti įvykdymo terminą negavo. Nors, anot pareiškėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. Vyriausybės atstovo teikimą savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau, pasak pareiškėjo, pagal 2011 m. balandžio 14 d. gautą 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 73 protokolą matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba minėto klausimo nesvarstė ir minėto tarybos sprendimo nepanaikino, taigi, Vyriausybės atstovo 2011 m. kovo 23 d. teikimo Nr. IT-12 neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 17-21) prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o netenkinus šio prašymo – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, jog socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, O. P. šeimai buvo išnuomotas 2005 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-921; 2005 m. birželio 7 d. tarp O. P. ir UAB „Vilko pėda“ pasirašyta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2; 2007 m. gegužės 29 d. buvo pasirašyta nauja socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios 12 p. buvo nustatyta, jog nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Tad, pasak atsakovės, 2010 m. birželio 10 d. O. P. pateikė pareiškimą ir prašė patvirtini teisę į socialinio būsto nuomą, o 2010 m. lapkričio 29 d. pateikė visus atsakovės nurodytus dokumentus.
Paaiškino, jog 2011 m. sausio 4 d. Socialinių reikalų komitetas nusprendė pritarti Tarybos sprendimo projektui „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimo“ ir 2011 m. vasario 18 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1989.
Pasak atsakovės, 2011 m. kovo 22 d. pareiškėjas pateikė jai teikimą Nr. 1T-12, siūlydamas svarstyti 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo bei sutarties nutraukimo klausimą, į kurį Vilniaus miesto meras 2011 m. gegužės 2 d. pateikė atsakymą.
Atsakovės įsitikinimu, jos priimtas skundžiamas sprendimas yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, kuris negali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytais pagrindais. Remiasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl sprendimo patvirtinti teisę į socialinio būsto nuomą panaikinimo, reikia išaiškinti, ar toks sprendimas gali būti panaikintas ar pakeistas administracine tvarka, t. y. nustatyti administracinio akto pobūdį ir kokias teisines pasekmes jis sukelia.
Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 2 str. 13 d. bei 14 d., atsakovė pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo O. P. šeimai patvirtinta nuomos teisė į socialinį būstą, yra individualus teisės aktas, sukūręs konkretų teisinį santykį, nustatęs teises ir pareigas apibrėžtam subjektų ratui. Šis sprendimas nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis bei teisėtais interesais, todėl, anot atsakovės, jis negali reikšti reikalavimų dėl jo, kaip individualaus pobūdžio akto, panaikinimo. Atsižvelgusi į tai, atsakovė teigia, jog ji neturėjo vykdyti pareiškėjo teikimo, todėl, nesant administracinio ginčo, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu panaikinti sprendimą ir įpareigoti nutraukti santykius, susiklosčiusius sprendimo pagrindu. Pasak atsakovės, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis aktas, sukeliantis konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims, paprastai negali būti panaikinamas ar pakeičiamas administracine tvarka. Pabrėžė, jog skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims ir tokio akto panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su tretiesiems asmenims šiuo administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų koregavimu (remiasi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-926-414/2008).
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, jog atsakovė neturėjo tenkinti Vyriausybės atstovo teikimo ir panaikinti administracine tvarka skundžiamo sprendimo, kadangi sprendimas yra individualaus pobūdžio, sukeliantis teises ir pareigas tretiesiems asmenims, todėl, pasak atsakovės, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs administracinis ginčas (LR ABTĮ 2 str. 17 d.). Atsakovės teigimu, nustačius, jog tarp šalių nėra administracinio ginčo, ši administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 101 str. 1 d.). Remiasi taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-787/2005.
Atsakovės teigimu, teismui nusprendus nagrinėti bylą, ji įsitikinusi, jog skundžiamas sprendimas priimtas vykdant savarankiškas savivaldybės funkcijas, įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir nutraukti jo pagrindu sudarytą nuomos sutartį.
Anot atsakovės, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 d. nustatyta, jog socialinio būsto fondo sudarymas, socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija. Įgyvendindama savarankiškas funkcijas, savivaldybė privalo laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos, kuri gali būti nustatoma ir kituose teisės aktuose, vadinasi įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos ir į konkrečias vietos sąlygas ir aplinkybes. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems sprendimams taip pat taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, kurio 8 str. 1 d. nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, pasak atsakovės, priimant sprendimus, savivaldybės taip pat turi vadovautis ir Vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintas principais, iš kurių vienas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, t. y. savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.
Atkreipė dėmesį, jog yra pripažįstama savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai įgyvendinant įstatymus, šiuo atveju vykdant savarankiškas funkcijas, yra priimami atitinkami sprendimai. Taigi, atsakovės įsitikinimu, ji, įvertinusi visas vietos sąlygas ir aplinkybes, santykių specifiką, galėjo ir savarankiškai sprendė dėl teisės į socialinio būsto nuomą suteikimo. Nurodė, jog, priimant skundžiamą sprendimą, buvo įvertinta tai, kad O. P. žmonos M. P. darbingumo lygis siekia tik keturiasdešimt procentų, todėl atsakovės neigiamas sprendimas dėl teisės į socialinio būsto patvirtinimą, būtų nulėmęs neproporcingą neįgalaus asmens ir visos šeimos interesų pažeidimą.
Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, pasisakė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. nuostatomis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek šią Konvenciją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis (LAT 2000 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2000, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004 ir kt.). Atsakovė nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99) pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui; konstatuota, jog yra privaloma atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nustatyti kieno interesai yra svarbesni – valstybės, kuriai šiuo atveju savivaldybė atstovauja kaip valstybės institucija, ar individo; viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.
Be kita ko, anot atsakovės, priimant ginčijamą sprendimą, buvo įvertinta nuomininkų gautų pajamų sumos dalis, viršijanti LR Vyriausybės nustatytą dydį ir buvo konstatuota, jog suma tik labai neženkliai viršija LR Vyriausybės nustatytąjį. Taip pat atsižvelgė į tai, jog nuomininkų šeima vykdo visus sutartinius įsipareigojimus, t. y. neturi įsiskolinimų už teikiamas paslaugas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. P. atsiliepime, kurį vėliau patikslino, (b. l. 15, 59) nurodė, kad šiuo metu yra pasikeitusi situacija nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu, t. y. pasikeitė šeimos sudėtis. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens O. P., socialiniame būste, gyvena tik jis ir jo sutuoktinė, todėl atitinkamai yra perskaičiuojamos šeimos grynosios pajamos, kurios dabar neviršija teisės aktų nustatyto pajamų lygio. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės taryba naujai svarsto klausimą dėl teisės į socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą suteikimo.
Teismo posėdžio metu Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovas Ramūnas Ragauskas prašė patenkinti prašymą, jame nurodytais argumentais (b. l. 70-72). Pripažino, jog skundžiamas sprendimas yra individualus teisės aktas, kurį, pasak pareiškėjo atstovo, pareiškėjas turi teisę skųsti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovė Dovilė Dambrauskaitė, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė nutraukti bylą, o nenutraukus bylos, prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-72).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo O. P. su prašymu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su prašymu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 vasario 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimą Nr. 1-1989 ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą atlikti visus veiksmus, susijusius su sutarties dėl socialinio būsto nuomos O. P. šeimai nutraukimu.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-921 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo O. P.“ O. P. trijų asmenų šeimai (jis, žmona ir duktė) buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 23).
2005 m. birželio 7 d. tarp O. P. ir UAB „Vilko pėda“ buvo pasirašyta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini), Vilnius) nuomos sutartis Nr. 2 (b. l. 24).
2007 m. gegužės 29 d. buvo pasirašyta nauja socialinio būsto gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini), Vilnius) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 12 p. nustatyta, jog nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus (b. l. 25-28); 2007 m. gegužės 29 d. buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5,22-0270 (b. l. 29).
2010 m. birželio 10 d. O. P. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriui dėl teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimo (b. l. 30); 2010 m. lapkričio 29 d. O. P. pateikė šeimos metines gyventojo turto deklaracijas (b. l. 31-41), iš kurių matyti, kad O. P. šeimos (jo, žmonos ir dukters) metinės pajamos (nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.) sudarė 28 934 Lt, o privalomas registruoti turtas – 2 000 Lt.
2011 m. sausio 4 d. Socialinių reikalų komitetas nusprendė pritarti Tarybos sprendimo projektui „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“ (b. l. 44). 2011 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius aiškinamajame rašte „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“ nurodė, jog O. P. šeimos pajamos sudaro 28 934 Lt, o tai 2 534 Lt viršija LR Vyriausybės nustatytą dydį, taip pat, kad jo žmona gauna netekto darbingumo pensiją, nekilnojamojo turto šeima neturi, skolų už buto nuomą ir komunalines paslaugas nėra (tai patvirtinantys įrodymai – M. P. darbingumo lygio pažyma, pažymos dėl atsiskaitymo už komunalinius mokesčius, b. l. 48, 49-54); patvirtinama teisė į socialinio būsto nuomą iki 2011 m. birželio 3 d. (b. l. 45-46).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1989 „Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo“ patvirtinti teisę į socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomą O. P. trijų asmenų šeimai (jis, žmona M. P. ir dukra J. P.) iki 2011 m. birželio 3 d. (b. l. 5).
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė teikimą Nr. 1T-12, siūlydamas artimiausiame Tarybos posėdyje svarstyti 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1989 panaikinimo klausimą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su sutarties dėl socialinio būsto nuomos O. P. šeimai nutraukimu (b. l. 3-4).
Vilniaus miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. A51-12664(3.3.2.3-BR4) informavo Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1-1989, socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatė O. P. teisę į socialinio būsto nuomą iki 2011 m. birželio 3 d., o ne vėliau kaip prieš mėnesį iki 2011 m. birželio 3 d. jis įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinio būsto nuomą.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. rašto Nr. A51-16378(2.11.3.6-SR3) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2011 m. gegužės 11 d. svarstė O. P. pateiktą pajamų ir turto deklaraciją ir patvirtino jam teisę į socialinio būsto nuomą trejiems metams iki 2014 m. birželio 3 d. (b. l. 60).
Iš 2011 m. gegužės 26 d. pažymos (b. l. 61) matyti, jog O. P. šeimos narys (duktė) J. P. Negyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos šiuo adresu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) 4 str. yra reglamentuoti Vyriausybės atstovo įgaliojimai, o šio įstatymo 5 str. yra nustatyta Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. Vyriausybės atstovas, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams; kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti; neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti; kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Be šių nurodytų įgaliojimų, Vyriausybės atstovas šio įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą. Taip pat nustatęs, kad remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 str. 1 d.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimą Nr. 1-1989, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.
Iš aukščiau nurodytų teisės normų matyti, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu su siūlymu panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, todėl sprendžiant pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl Sprendimo patvirtinti teisę į socialinio būsto nuomą panaikinimo, būtina nustatyti ginčijamo Sprendimo pobūdį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 13 p. norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal ABTĮ 2 str. 15 p. administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Taigi, atsižvelgiant į šių teisės normų turinį, darytina išvada, jog ABTĮ vartojama sąvoka „norminis administracinis aktas“ reiškia, vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tuo tarpu, ABTĮ 2 str. 14 d. nustatyta, kad individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Teismo vertinimu, ginčijamas 2011 vasario 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 1-1989 yra individualus teisės aktas, sukeliantis konkrečias teises ir pareigas socialinio būsto nuomininkui – O. P. bei jo šeimos nariams, nes jis įgyja teisę išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą.
Pažymėtina, jog su tokiu ginčijamo akto įvertinimu sutiko ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu.
Teismo vertinimu, Vyriausybės atstovui nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir ABTĮ 22 str. 1 d., nes Vyriausybės atstovas šiuo atveju neturi materialaus suinteresuotumo byloje.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims, paprastai negali būti panaikinamas, ar pakeičiamas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamas savivaldybės tarybos administracinis aktas sukelia konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir tokio akto panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su trečiajam suinteresuotam asmeniui šiuo administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų koregavimu, todėl tokio administracinio akto panaikinimas administracine tvarka nėra galimas. Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo teisės tenkinti Vyriausybės atstovo teikimą ir panaikinti administracine tvarka skundžiamą Sprendimą, todėl negalima konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs administracinis ginčas (ABTĮ 2 str. 17 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 12 d. nutartis Nr. A11-787/2005, 2007 m. sausio 4 d. nutartis Nr. AS3-4/2006).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 106 str., 149 str. 1 d. 1 p., 149 str. 2 d.,
nutaria:
Administracinę bylą Nr. I-2710-629/2011 (Teisminio proceso Nr.3-61-3-00930-2011-9) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.