Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių mieto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 16 d. atliko bausmę,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. spalio 13 d. apie 17 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajai R. V. į kairįjį ir dešinįjį skruostus, vieną kartą trenkė kumščiu į galvos sritį, padarydamas jai netaisyklingos formos melsvą kraujosruvą kairio skruosto viršutinėje dalyje, netaisyklingos formos melsvą kraujosruvą kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, ovalo formos melsvą kraujosruvą smakro vidurinėje dalyje, melsvą kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, melsvą kraujosruvą dešiniame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, melsvą kraujosruvą dešinio skruosto viršutinėje dalyje ties ausies kaušeliu, patinimą ir melsvai violetinę kraujosruvą pakaušio dešinėje pusėje viršutinėje dalyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) M. A. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 90-91, 98), kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji nėra jo sugyventinė, tik pažįstama, susipažino prieš pora mėnesių. Kelias dienas iki įvykio su nukentėjusiąja jos namuose vartojo alkoholinius gėrimus, likdavo pas ją nakvoti, o atsikėlę abu vėl vartodavo alkoholį. 2018 m. spalio 13 d. apie 17 val. buvo pas savo pažįstamą R. V. (duomenys neskelbtini). Dviese vartojo alkoholį. Kilo konfliktas dėl to, kad jis paprašė jos eiti pamiegoti, nes ji atrodė per daug girta. R. V. šūkavo, sakė: „grįžk pas savo draugę“. Jis supyko. R. V. sėdėjo ant lovos kambaryje, o jis trenkė dešiniu kumščiu jai į abu skruostus. Galėjo trenkti ne mažiau kaip šešis kartus. Taip pat trenkė jai kumščiu į dešinę galvos pusę (pakaušį). Ji nebandė gintis ir nieko nesakė. Po to jis išėjo į lauką susitikti su draugu. Gailisi.

Nukentėjusiosios R. V. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 33, 44-45, 48-49, 52), kuriuose teigiama, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 17 val. jos namuose (duomenys neskelbtini), M. A. trenkė kumščiu jai ne mažiau kaip šešis kartus į kairį ir dešinį skruostą ir vieną kartą į galvos sritį (pakaušio dešinę pusę). Jai skaudėjo. Prieš įvykį abu vartojo alkoholį, buvo neblaivūs. Ji kažką jam pasakė, jis supyko ir sumušė. M. A. nėra sugyventinis, priėmė jį pagyventi iš gailesčio.

Specialisto 2018 m. spalio 15 d. išvada Nr. G 1410/2018(04) (b. l. 41), kurioje sakoma, kad R. V. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame ir kairiame skruoste, smakre ir pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimams padaryti reikėjo 8 smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje detaliau aprašyta sužalojimų forma, išsidėstymas ir kiti ypatumai.

Taip pat įvykio vietos apžiūros 2018 m. spalio 14 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 17-25), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. P. 2018 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 27-30). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusiajai paraudęs ir patinęs dešinysis žandas. Nukentėjusiajai nustatytas sunkus – 2,76 promilių – girtumo laipsnis, kaltinamajam nustatytas vidutinis – 1,93 promilių – girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 142).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (34 m.), išsituokęs, vykdo individualią veiklą (b. l. 121-124). 2005-2018 m. 32 kartus baustas administracine tvarka už įvairius smulkius ir šiurkščius pažeidimus (nusižengimus), padarytus esant neblaiviam ar susijusius su alkoholio vartojimu. Dominuoja smulkūs viešosios tvarkos ir KET pažeidimai (b. l. 116-117, 125-132). Teistas 5 kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1-2 dalis. Be to, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 133-139, 147-184). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Iki aptariamo įvykio per pastaruosius šešerius metus prieš esamas ar buvusias sugyventines kaltinamasis naudojo fizinį smurtą net keturis kartus. Smurtinius nusikaltimus daro spontaniškai, neplanuotai, pirmais dviem minėtais atvejais būdamas neblaivus, įrankių ir/ar priemonių nenaudoja. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis yra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą; paskutinį kartą (2012 m.) nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiųjų kaip moterų, kaip žmonių ir demonstruoja prieš jas savo jėgą, viršenybę. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas už pastarojo nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam prokurorės siūlomą vieną griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas maksimaliam (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. spalio 13 d. 22⁰⁶ val. iki 2018 m. spalio 15 d. 15²⁸ val. (b. l. 79-80, 82). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką, jį prilyginant dviem arešto paroms.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 200 metrų (b. l. 104-105, 110-111) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 81 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. A. skirtą 81 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 54 parų arešto bausmės trukmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį M. A. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jį prilyginant dviem arešto paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 200 metrų – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Išaiškinti M. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.