Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovams I. J., advokatui Dariui Kripui, atsakovo UAB „Korinda“ direktorei R. A., atsakovų atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovių UAB „Korinda“ ir A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos A.Mickevičiaus g. 6 patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Korinda“ ir A. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

-iš atsakovo UAB „Korinda“: 17478 Lt kaupiamojo fondo, buhalterės, kiemsargės darbo užmokesčio ir Sodros įmokų, ūkio išlaidų įmokų skolą už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio ir 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo (2009-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2685,58 Lt kaupiamojo fondo, buhalterės, kiemsargės darbo užmokesčio ir Sodros įmokų, ūkio išlaidų įmokų skolą už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. ir 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; 1123,68 Lt kaupiamojo fondo, buhalterės, kiemsargės darbo užmokesčio ir Sodros įmokų, ūkio išlaidų įmokų skolą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. ir 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Paaiškino, kad atsakovai UAB „Korinda“ ir A. P. yra vieni iš daugiabučio namo, esančio A. Mickevičiaus g. 6, Kaune, bendraturčių, tačiau nevykdo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Korinda“ ir A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra be motyvų, nenuoseklus, priimtas vadovaujantis netiksliais buhalteriniais skaičiavimais. Nurodo, jog ieškovo pateiktose pažymose, kuriomis teismas vadovavosi, prašomos priteisti sumos yra apskaičiuotos vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ užregistruotu nuosavybės teise valdomu patalpų plotu. Bendrojo naudojimo patalpų dalys, kurias faktiškai valdo savininkai yra apskaičiuotos ir priskirtos prie kiekvieno turtinio vieneto. Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakydamas dėl nustatymo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalių, nurodė, kad į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingas plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pastato A.Mickevičiaus g. 6, Kaune, bendras plotas yra 3342,15 kv.m., tačiau ieškovas, pateikdamas teismui mokesčių skaičiavimo metodiką, nurodo jog namo bendras plotas yra 2834,94 kv.m., skirtumas 408 kv.m. Taigi, už 408 kv.m. ploto mokesčiai neskaičiuojami, nors minėtas plotas yra išdalintas, proporcingai turimam nuosavybės teise plotui ir yra priskirti konkrečių patalpų savininkams (šiuo atveju bendrijos nariams). Dėl ieškovo pasirinktos skaičiavimo metodikos UAB „Korinda“ mokesčių dydis ženkliai išauga. Teismo posėdžio metu atsakovai teismui nurodė, kad ieškovai taiko ydingą proporciją apskaičiuojant mokesčius, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, kad mokesčių apskaičiavimo metodika yra neteisinga ir mokesčiai turėtų būti skaičiuojami kitaip. Ieškovo skaičiavimai ne tik atlikti nesivadovaujant įregistruota pastato kvadratūra, bet juose palikta grubių skaičiavimo klaidų. Nors teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad ieškovas kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį ir jas renka neturėdamas aiškaus tikslo, tačiau teismas nurodė, kad kaupiamojo fondo lėšų panaudojimas - ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas pateikė teismui 2004-04-22 sprendimą ir 2005-02-10 sprendimą, kuriais vadovaujasi rinkdamas kaupiamuosius mokesčius. Iš šių sprendimų turinio - akivaizdu, kad iš surinktų lėšų turi būti atliekami visi mokėjimai - amortizaciniai atskaitymai bei įmokos, skirtos atsiskaityti už namo priežiūros, administravimo ir buhalterines paslaugas. Ieškovas pateikė skaičiavimus ne tik pagal minėtus sprendimus, bet ir papildomai dar suskaičiavo, kiek atsakovai atskirai turėtų mokėti kiemsargės, buhalterės atlyginimų bei SODROS įmokų, ūkio išlaidų, UAB „Švara“ paslaugų bei inžinierinių sistemų aptarnavimo įmokų. Apeliantų nuomone, ieškovas renka pinigines sumas ir reikalauja mokėti beveik dvigubai daugiau nei pats yra patvirtinęs įmokų dydžius. Taip pat nurodo, kad atsakovė A. P. apie tai, kad bendrija yra įkurta sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino jog Gyventojų registro nebuvo užklausęs apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, kitais būdais jos neieškojo, nors tokiems darbams ieškovas 2005-09-22 susirinkime numatė kas mėnesį skirti 100 Lt (pirmininkei bendrauti su savininkais telefonu arba nuvykti į jų gyvenamas vietas). Todėl delspinigiai A. P. neturi būti skaičiuojami. Taip pat nurodo, kad ši pinigų suma yra išskirstyta visiems pastato bendraturčiams ir įvardinta kaip ūkio išlaidos. Teigia, jog pinigų sumos įvardintos kaip ūkio išlaidos negali būti išmokamos kiekvieną mėnesį pirmininkei, nes pirmininkė tokių išlaidų nepagrindžia buhalteriniais dokumentais. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo priskaičiuotų sumų kai kurie mokami mokesčiai bendrijos vardu dvigubinasi - pavyzdžiui Žemės mokestis, kurį moka bendrija yra mokamas iš bendrų lėšų, nors žemės mokestis atsakovams - ne bendrijos nariams yra skaičiuojamas atskirai ir atsakovai jį sumoka. Akivaizdu, kad atsakovai yra priversti mokėti du kartus - sumokėti jiems priskaičiuotą žemės mokestį ir sumokėti dalį ieškovui pateiktos sąskaitos. Apeliantų nuomone, daugelis darbų, kuriuos atliko ieškovas nebuvo privalomi ir būtini, nėra darbų priėmimo-perdavimo aktų, o atliktiems darbams konkursai nebuvo skelbiami, nors pagal ieškovo pateiktus įstatus - privaloma. Nėra patvirtintas ir sudarytas bendro naudojimo patalpų aprašas, pagal kurį galima būtų nustatyti kokio dydžio bendro naudojimo patalpas bendraturčiai privalo remontuoti, nors toks aprašas yra būtinas pagal ieškovo įstatus bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą. Mano, kad Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, suteikė ieškovui galimybę ir ateityje nesilaikant teisės aktų reikalavimų vienašališkai priiminėti sprendimus, neinformuojant ir nederinat jų su atsakovais, nors atsakovams nuosavybės teise priklauso beveik 1/6 pastato.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija A.Mickevičiaus g. 6 prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nebuvo ginčo, jog atsakovams UAB „Korinda“ ir A. P. pastate A. Mickevičiaus g. 6, Kaune, nuosavybės teise priklauso atitinkamai 441,67 kv.m. ir 83,53 kv.m. ploto patalpos. Šiam namui administruoti 2003-12-23 įsteigta DNSB A. Mickevičiaus g. 6. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai daugiau kaip 6 metus jokių bendrijos nustatytų mokesčių nemokėjo, bendrijos patirtų išlaidų neatlygino. Savo atsikirtimus byloje atsakovai grindė tuo, jog nėra bendrijos nariai, todėl jos sprendimai atsakovams neprivalomi, kad atsakovai neturi pareigos išlaikyti bendrijos samdomus darbuotojus, kad atsakovai nesinaudoja bendromis patalpomis, turi atskirą įėjimą, turi atskirus inžinerinius tinklus ir pan. Tokiu būdu akivaizdu, jog atsakovai nestojo į bendriją siekdami išvengti savo kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių pareigų vykdymo. Nepagrįstas apeliantų motyvas, esą atsakovo taikoma metodika neteisinga, kad dėl jos išauga UAB „Korinda“ mokesčių dydis. Nepripažindami savo prievolių atsakovai neteikė teismui jokių skaičiavimų, koks turėtų būti jų prievolių dydis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė, jog mokesčiai turėtų būti skaičiuojami kitaip. Teismas išsamiai patikrino ir įvertino atsakovų įsiskolinimo dydį: sprendime nurodyta, jog teismas ištaiso aritmetines klaidas skolos suvestinėse pažymose, nurodyta, kurios sumos ir kokiose konkrečiose eilutėse yra neteisingos bei kokios sumos turi būti. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, esą ieškovas kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį - tokia aplinkybė nenustatyta. Teismas nustatė, jog kaupiamųjų įmokų dydis nustatytas bendrijos narių susirinkime ir bendrijos nutarimai nėra pripažinti negaliojančiais. Teismas pagrįstai taikė CK 4.85 str. 4 d. normą, nustatančią, jog bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo pastato patalpų savininkams ir konstatavo, kad atsakovai nemokėdami kaupiamojo fondo įmokų pažeidžia CK 4.82 str. 3 d. nustatytą prievolę reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovas nesutinka su apeliantų nuomone esą teismas neįvertino, jog kai kuriuos mokesčius jie priversti mokėti du kartus. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai neginčijo žemės mokesčio paskaičiavimo teisingumo, o už teisingą žemės mokesčio apskaičiavimą atsako jį apskaičiavusi institucija. Dėl mokesčio skaičiavimo apeliantai turėtų aiškintis su jį skaičiavusia institucija, o esant mokesčio permokai galėtų reikalauti, iš šios institucijos jį grąžinti ar užskaityti kaip būsimą prievolę. Mano, jog skundo motyvas, kad A. P. apie bendrijos įkūrimą sužinojo tik iš teismo procesinių dokumentų ir esą jai dėl to neskaičiuotini delspinigiai, laikytinas nepagrįstu, kadangi patalpas daugiabučiame name A. P. įgijo dar 2003 m., todėl vadovaujantis CK 4.83 str. 3 d., A. P. kaip daugiabučio namo patalpų savininkė privalėjo rūpintis namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, spręsti dėl tokių objektų valdymo formos parinkimo. Pažymi, jog atsakovė gyvena daugiabutyje, todėl negali nežinoti, jog už administravimą administruojanti įmonė skaičiuoja mokestį, renka rinkliavas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog apeliantė A. P. savo pareigų nevykdė ne todėl, jog nežinojo apie jas, bet todėl, jog siekė išvengti įstatymo nustatytų prievolių vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo patirtos išlaidos įrodytos buhalterinės apskaitos dokumentais, o atsakovai neįrodinėjo, jog tokių išlaidų ieškovas nepatyrė, todėl atmestini skundo motyvai esą atliekamiems darbams nebuvo skelbiami konkursai, nėra darbų priėmimo-perdavimo aktų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų priimant sprendimą nenustatyta. Iš priimto teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nurodė argumentus dėl ieškovo ieškinio ir savo padarytas išvadas motyvavo (CPK 270 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovai sutiko, kad nevykdo savo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto išlaikymo ir priežiūros, nemoka ieškovui mokesčių. Tačiau apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš atsakovų ieškovui prašomas priteisti sumas neteisingai rėmėsi V Į „Registrų centras“ užregistruotu nuosavybės teise valdomu patalpų plotu; ieškovas pateikdamas teismui mokesčių skaičiavimo metodiką nurodė, kad pastato bendras plotas yra 2834,94 kv. m., kai tuo tarpu pastato bendras plotas yra 3342,15 kv. m. Apeliantų nuomone, tokia ieškovo pasirinkta mokesčių apskaičiavimo metodika neteisinga ir dėl to atsakovams padidėja priskaičiuotų mokesčių dydis.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir nustatydamas priteisiamų mokesčių dydį rėmėsi ieškovo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais pasirašytais bendrijos pirmininkės ir vyr. buhalterės, ieškovo mokesčių apskaičiavimo metodika, nurodydamas, kad atsakovai neįrodė, jog mokesčiai turi būti apskaičiuoti kitaip negu juos skaičiuoja ieškovas. Vadovaudamasis CK 4. 82 straipsnio 5 dalies nuostatomis apylinkės teismas sutiko su ieškovo taikoma proporcija mokesčiams apskaičiuoti ir laikė ją teisinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia apylinkės teismo argumentacija nesutikti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Korinda“ ir atsakovė A. P. yra patalpų, esančių A.Mickevičiaus g. 6, Kaune, daugiabučiame name, savininkai. Nustatyta, kad atsakovas UAB „Korinda“ 1999-12-22 šiame name yra įgijęs 441.67 kv.m. bendro ploto patalpas (unikalus Nr. 1995-2011-7014:0034-valgykla, patalpos 101, 104, 105, 114, 115, 117, 118, 132, 135, R-28, R-29, R-33, R-34, R-35, R-36, R-37, R-38, R-39, R-40, R-41, R-42, patalpų plotas - 354,72 kv. m., bei 86,95 kv.m patalpas, kurių unikalus Nr. 1995-2011-7014:0035), o atsakovė A. P. 83.53 kv.m. bendro ploto patalpas su bendro naudojimo patalpomis R-l (39/60 nuo 25,57 kv.m.), R-2 (11/12 nuo 10,83 kv.m), R-10 (11/12 nuo 6,23 kv.m.), R-15 (11/12 nuo 18,03 kv.m.), 1-102 (4/20 nuo 8.85 kv.m) įgijo 2003-11-06 (t.1, b.l. 20-25). Teismas remdamasis viešais nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįstai nustatė atsakovų valdomus patalpų plotus.

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti skolą, kuri susidaro už nesumokėtus mokesčius bendrijai. Nagrinėjamu atveju, šalys nesutaria dėl mokesčių dydžio, todėl konkretų jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis), įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų mokesčių dydžiui nustatyti. Taikant CK 6. 249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti mokesčių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų numatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mokesčių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriai jos grindė savo reikalavimus ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatydamas priteistinų mokesčių dydį paminėtų civilinio proceso reikalavimų prisilaikė. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus patvirtinti priteistinų mokesčių dydžiui ir paskatino šalis ginčą baigti taikiai (CPK 2 straipsnis). Iš byloje pateikto ieškovo rašto (t 4., b.l. 69) matyti, kad atsakovai siūlė ieškovui nagrinėjamą civilinę bylą užbaigti taikos sutartimi ir atsakovas UAB „Korinda“ sutiko ieškovui sumokėti - 8000 Lt mokesčių, o atsakovė A. P. - 2000 Lt dydžio mokesčių. Ieškovas atsakovų pasiūlymų nepriėmė. Šalys papildomų įrodymų mokesčių dydžiui nustatyti nepateikė, ieškovo atstovai tvirtino ir sutiko, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovo ieškinį teisingai nustatė mokėtinų mokesčių dydį, nes apskaičiuojant mokesčius buvo padarytos aritmetinės klaidos. Atsakovai kitokios mokesčių apskaičiavimo metodikos nenurodo ir jos nepateikia. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mokėtinų mokesčių dydį yra nepagrįsti.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl mokesčių kaupiamajam fondui, namo priežiūrai, administravimui, buhalterio paslaugoms, valytojui, kiemsargiui, mokėjimo. Tokie bendrijos susirinkime priimti sprendimai mokesčių mokėjimo klausimais yra galiojantys ir nenuginčyti. Todėl apeliantų apeliaciniame skunde teigimas, kad ieškovas renka pinigines sumas ir reikalauja mokėti dvigubai daugiau negu pats yra patvirtinęs yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi galutiniam bylos išsprendimo rezultatui neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliantų apeliacinį skundą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles iš jų ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 23d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovų UAB „Korinda“ (į/k 134475161) ir A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti po 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai A.Mickevičiaus g. 6 (į/k 135415548).