Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K. B. skundą dėl 2012-12-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria iš dalies patenkintas K. B. skundas – panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.L. 2012-09-20 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo D. Z. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro M. R. 2012-10-31 nutarimas dalyje, kurioje prokuroro A.L. nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo D. Z. atžvilgiu paliktas galioti; kitos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų A. L. ir M. R. nutarimų dalys paliktos nepakeistos,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūroje pagal K. B. prašymus buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00035-11 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d., 228 str. 1 d. ir 236 str. 1 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.L. 2012-09-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00035-11 buvo nutrauktas pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 d. 1 p., nenustačius, kad D. G., G. Č., G. N., J. Ž., V. B., V. C., R. V., D. Z. ir V. B. veiksmuose nusikaltimų požymių.

Skundžiama 2012-12-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi iš dalies patenkintas K. B. skundas – panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.L. 2012-09-20 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo D. Z. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro M. R. 2012-10-31 nutarimas dalyje, kurioje prokuroro A.L. nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo D. Z. atžvilgiu paliktas galioti; kitos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų A.L. ir M. R. nutarimų dalys paliktos nepakeistos.

Iš prokurorų nutarimų teksto bei užuominų galima suprasti, kad galimai nusikalstamų veikų įrodinėjimo pareiga perkeliama ant jo, kaip pareiškėjo ir nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad tokie veiksmai prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, šio įstatymo paskirčiai, jais esminiai pažeidžiamos LR baudžiamojo proceso kodekso 2 str. ir kt. str. nuostatos. Tokia neigiama neprofesionali praktika prieštarauja Europos Žmogaus teisių teismo praktikai, taikomai nagrinėjant bylas, susijusias su kaltinimais teisėsaugos pareigūnams, šiuo atveju - jo atžvilgiu. Be to, skunde nukreipiama į LR Konstitucijos 118 str. bei LR Prokuratūros įstatymo 11 str. teigiant, kad draudžiamą poveikį prokurorams.

Iš nutarties turinio darytina išvada, kad teisėja pripažino, jog jau dabar surinkti atitinkami pakankami faktiniai duomenys, kad pareiškimai jo atžvilgiu buvo rašomi, kad tuos pareiškimus rašė ne vienas asmuo, o grupė (duomenys neskelbtini) ir kt. padalinių policijos pareigūnų, teisininkų ir kt. su jais susijusių asmenų, kad pareiškimuose buvo melagingai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančias nusikalstamas veikas, kad buvo melagingai įskųstas nekaltas asmuo, o taip pat, kad buvo pradėtas ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu. Be to, teismo nutartyje yra eilė teiginių bei vertinimų, kurie nepagrįsti tyrimo duomenimis arba neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

Teisėja akcentavo, kad apie nusikaltimus 2012-03-28 pareiškime neva nebuvo kalbama (nutarties 1 l), tačiau toliau nutartyje pažymėta, kad šie pareiškėjai siekė nustatyti ir įvertinti ar (duomenys neskelbtini) prokuroro K. B. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio 2012-03-28 pareiškimo ar pareiškimų nebuvo ir jam apie tokio buvimą nėra žinoma. Buvo 2010-03-28 pareiškimai, kurie buvo surašyti ir pateikti LR generaliniam prokurorui, Valstybės saugumo departamento (VSD) gen. direktoriaus pavaduotojui, einančiam VSD gen. direktoriaus pareigas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriui. Tokiu būdu pareiškimų buvo ne vienas ir jie buvo parašyti bei pateikti ne tiktai subjektui, kuris turėjo įgaliojimus pradėti ir pradėjo baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu, bet ir VSD, STT, o taip pat ir kitoms institucijoms arba asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Pareiškimai nepaimti ir neištirti, autoriai pilnai neišaiškinti, jų turinys neanalizuotas. Akivaizdu, kad šie pareiškimai buvo išsiųsti ir išplatinti visuomenės informavimo priemonėms bei paskelbti. Jie taip pat nesurasti, nepaimti ir neištirti. Tačiau jau dabar surinkta pakankamai duomenų, kad pareiškimuose jis yra melagingai skundžiamas kaip pareigūnas, padaręs nusikaltimus, tarp jų ir sunkius. 2010-03-28 pareiškimų pavadinimai, juose dėstoma melaginga informacija apie tai, jog jis, būdamas pareigūnu ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, padarė nusikaltimus, kurių jis nepadarė bei negalėjo padaryti. Po šių pareiškimų išplatinimo ir paskelbimo įvairiose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose bei masinėse visuomenės informavimo priemonėse, internetiniuose portaluose, spaudoje, televizijos ir radijo laidose viešai paskelbta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis padarė nusikaltimus, tarp jų ir sunkius: piktnaudžiavo tarnyba, kliudė ikiteisminio tyrimo pareigūnams vykdyti pareigas, bendrininkavo vykdant kontrabandą bei detaliau neįvardintas kokias tai korupcines veikas. Jokių faktinių duomenų, kad taip buvo padaryta, jokių konkrečių įvykių nebuvo pateikta, išskyrus asmeninius ir nepagrįstus autorių samprotavimus ir vertinimus. Visi šie faktai patvirtina, kad nors ir melagingi, bet tokie

pareiškimai ir pranešimai apie nusikaltimų padarymą buvo parašyti ir pateikti bei paskelbti.

Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai manydami, kad nei LR generalinė prokuratūra, nei (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra, nei Policijos departamentas nesiėmė reikiamų veiksmų ir netyrė korumpuotų pareigūnų veikų, o priešingai – pradėjo persekioti (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus atlikdami tarnybinius patikrinimus, patys ėmėsi priemonių ginti viešąjį interesą ir savo pažeidžiamas teises. Kokiais bylos duomenimis grindžiama ši teisėjos išvada, kokie konkrečiai duomenys parodo, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra ir asmeniškai jis, pareiškėjas, nesiėmė reikiamų veiksmų ir netyrė korumpuotų pareigūnų veikų, kokie tai „reikiami veiksmai, kas tie „korumpuoti pareigūnai“, kas juos nustatė, kuo pasireiškė jų veiksmai, kas ir kada (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje pradėjo persekioti (duomenys neskelbtini) PK pareigūnus, dėl ko, kokiais veiksmais, kas patvirtino neva persekiojimus ir pan., nutartyje nenurodyta ir nemotyvuota. Visi šie faktai yra pramanyti ir melagingi, nepatvirtinti jokiais duomenimis. Pareiškėjo manymu, tai tik asmeniniai teisėjos samprotavimai.

Pareiškėjas pažymi, kad nei (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra, nei jis pats jokių neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų ar kitų su jais susijusių asmenų atžvilgiu neatliko ir jokių persekiojimų nevykdė.

Baudžiamojoje byloje parodymais bei kita pirmine medžiaga dalinai jau nustatyta, kad pareiškimų ir skundų rašymą bendrais veiksmais inicijavo bei ruošė V. B., D. G. ir K. Č., o kiti pareiškimų autoriai jų turiniui bei tekstui pritarė ir juos pasirašė. Surinkti atitinkami duomenys, kad šiais klausimais buvo rašomi įvairus skundai, vyko pasitarimai ir aptarimai, todėl gali būti išlikę jų protokolai, pokalbių įrašai ir nuotraukos, patikrinimų medžiagos ir kt. Visos šios aplinkybės bei duomenys yra svarbūs ir juos būtina išsamiai ištirti, nes iki šiol tai nebuvo padaryta. Nustatyti faktai patvirtina, kad tiek pareiškimų ir skundų rašymas, tiek jų tekstas, tiek šių tekstų turinys bei pareiškimų ir skundų pateikimas įgaliotiems priimti sprendimus pradėti baudžiamąjį persekiojimą pareigūnams ir institucijoms, tiek melagingą informaciją paskelbti viešai buvo iš anksto planuojamas ir derinamas bendrais D. G. ir kitų (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų, V. B., K. Č., o galimai ir kitų, dar nežinomų asmenų, kurie iš anksto pasiruošė šią informaciją viešai paskelbti, veiksmais.

Pareiškimų autoriai ir iniciatoriai bei bendrininkai, būdami suinteresuoti išvengti neigiamų vertinimų jų atžvilgiu, o galimai ir keršydami už priimtus sprendimus, kad neleidžiama neteisėtai siekti asmeniškai naudingų tikslų, žinodami, kad jis nėra padaręs nusikalstamų veikų, melagingai jį įskundė pateikdami žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją dėl tariamai įvykdyto piktnaudžiavimo tarnyba ir trukdymo policijos pareigūnams vykdyti pareigas, bet ir dėl bendrininkavimo kontrabandoje, įvykdžius korupcines veikas, kurių konkrečiai net neįvardino, t.y. tariamai padarius sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas teigia, kada apie šiuos faktus ne kartą rašė pareiškimuose ir skunduose, tačiau apie šių faktų tyrimą iš viso nėra duomenų, nes nurodyti melagingi pareiškėjų skundai iš viso nebuvo tiriami ir vertinami.

Pareiškėjo įsitikinimu, faktiniai duomenys patvirtina, kad yra visi būtini požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., todėl tyrimas turi būti atnaujintas ir tęsiamas.

Dėl skundžiamos nutarties dalyje dėl šmeižimo pareiškėjas teigia, kad teismas savo išvadą apie V. B. neorganizavimą bei nedalyvavimą šmeižto, nukreipto prieš (duomenys neskelbtini) prokurorą K. B. kampanijoje motyvavo išimtinai tik vieno suinteresuoto asmens, apklausto specialiuoju liudytoju V. B. šališkais parodymais. Pareiškėjas teigia, kad pareiškimuose, skunduose ir parodymuose motyvuotai išdėstė faktinius duomenis apie jo šmeižto aplinkybes, išvardino ne vieną asmenį, kurie tai įvykdė, nors prašė išsamiai ir visapusiškai ištirti visas šias aplinkybes, nustatyti visus su tuo susijusius ir šmeižto akciją organizavusius asmenis, tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo manymu, jo pareiškimai, skundai ir parodymai nebuvo tiriami ir vertinami, dėl juose išdėstytų svarbių faktinių duomenų iš viso nepasisakyta, nei jo, nei specialiųjų liudytojų, nei kitų asmenų parodymai, nei kiti svarbūs faktiniai duomenys ikiteisminio tyrimo priemonėmis nebuvo tikrinami. Nors buvo skundžiami ne tik V. B., bet ir kitų jo išvardintų asmenų veiksmai, jie procesiškai nebuvo nagrinėjami ir liko neįvertinti.

Skunde teigiama, kad prokurorai, remdamiesi (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų bei V. B. parodymais, neatlikę išsamaus tyrimo padarė dvi priešingas išvadas. Viena, kad jo pareiškimuose įvardinti asmenys tikrovės neatitinkančios melagingos informacijos viešai nepaskleidė, o tai galėjo padaryti K. Č., kuris jau yra miręs, savo iniciatyva, nes to daryti jie neprašė. Tačiau vėliau nutarime konstatavo, kad šie asmenys pateikė informaciją viešai apie jo tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas, bet neturėjo išankstinės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad padarė sunkų nusikaltimą. Motyvavo, kad kreipimosi į visuomenės informavimo priemones tikslas buvo „noras užsitikrinti, kad į (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų pareiškimą bus tinkamai reaguota ir bus atliekamas tyrimas“. Mano, kad prokurorai nesiėmė BPK numatytų priemonių, kad procesiniais veiksmais būtų ištirti svarbūs faktiniai duomenys, nurodyti mano pareiškimuose, skunduose ir apklausos metu bei paaiškėję apklausus specialius liudytojus. Šie faktiniai duomenys net nepradėti tirti, nutarime nutraukti tyrimą nėra iš viso analizuojami, o visas tariamas ikiteisminis tyrimas, kuris trunka nuo 2010 m. rugsėjo mėn., t.y. 2 metai, baigėsi kelių suinteresuotų bylos naudinga baigtimi asmenų apklausa. Masinėse visuomenės informavimo priemonėse viešai išplatinta melaginga informacija nebuvo savalaikiai renkama bei paimta, o tyrimo eigoje jo pateikta iš viso neanalizuota ir nevertinta, garso ir vaizdo įrašai neperžiūrėti, neperklausyti ir informacijos turinys neatskleistas bei nepridėtas. Neapklaustas nei vienas žurnalistas, kurie šią informaciją paskleidė masinėse visuomenės informavimo priemonėse.

Skunde teigiama, kad tyrimo duomenys patvirtina, jog bendrai veikdami D. G., V. B.. K. Č., G. Č. ir kt. jo parodymuose ir skunduose įvardinti (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai bei galimai kiti asmenys, kurie jam dar nėra žinomi, organizavo parašyti ir 2010-03-28 parašė pareiškimus bei pateikė juos LR Generaliniam prokurorui, VSD gen. direktoriaus pavaduotojui, einančiam VSD gen. direktoriaus pareigas, ir STT direktoriui, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti jį, pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, šią informaciją išplatino kitiems policijos pareigūnams, Generalinės prokuratūros, VSD bei STT darbuotojams, o galimai ir kitiems asmenims, bei patys ir pasinaudodami ELTA, BNS žurnalistų, kurių pavardės dar nenustatytos, R. J. ir kai kurių kitų žurnalistų bei kt. asmenų, kurie dar nežinomi, pagalba šią informaciją paskleidė išvardintose valstybinėse institucijose bei per visuomenės informavimo priemones - laikraščius, televiziją, radiją, internetinius portalus. Šios visuomenės informavimo priemonės detaliai išvardintos jo pareiškimuose, skunduose ir apklausos metu. Tokiu būdu ši informacija tapo žinoma ne tik šalies visuomenei, bet ir už jos ribų, buvo pažeminta garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo. Apklausos metu V. B. pripažino, kad veiksmus jie planavo ir derino iš anksto. Be to, būtina pažymėti, kad ir apklausos metu, ir per visą laikotarpį nuo pareiškimų paskleidimo iki šiol, V. B. sistemingai skleidžia melagingą informaciją, kad jis padarė nusikaltimus, yra arba gali būti nusikaltėlis. Apie tai prokurorams nurodė 2012-06-05 prašyme, 2012-06-21 ir 2012-07-05 bei kt. pareiškimuose ir pateikė dalį tai patvirtinančių dokumentų kopijų. Šie faktai net nenagrinėti, atsakymai nepateikti. Paskutiniu metu tokia melaginga informacija buvo paskleista 2012-10-08 LNK televizijoje 19.30 val. laidoje „KK2“ – V. B. interviu metu. Pareiškėjas teigia, kad visi surinkti faktiniai duomenys ir aplinkybės patvirtina, kad pareiškimais ir per visuomenės informavimo priemones tiek V. B., tiek kiti jo išvardinti asmenys apie jį paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, tai darė tyčia jam priskirdami konkrečius veiksmus bei pateikdami juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis.

Prokurorai nutarimuose nurodė, kad jis, pareiškėjas, nekonkretizavo kokiuose straipsniuose, kokie konkrečiai pasakyti teiginiai yra „žeidžiantys“. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis visą laiką tvirtino bei tvirtina, kad pareiškimais ir per visuomenės informavimo priemones apie mane paskleista tikrovės neatitinkanti informacija neva jis padarė nusikaltimus, taip jų - ir sunkius: piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kliudė pareigūnams vykdyti pareigas, bendrininkavo kontrabandoje ir įvykdė korupcines, konkrečiai neįvardintas veikas. Taip pat tvirtina, kad ne kartą prašėsi papildomai apklausiamas, teikė papildomus prašymus ir pareiškimus, kad dar išsamiau išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes. Tačiau per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. nei karto nebuvo pakviestas apklausai. Pareiškėjas pažymi, kad tikrovės neatitinkančios informacijos buvo paskleista labai daug įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse, pareiškimai išsiųsti į įvairias valstybines, ir ne tik, institucijas. Šie pareiškimai ir kita paskleista informacija ieškota tik epizodiškai, ji nepaimta, su ja susipažinę asmenys neapklausti. Iš esmės prokurorai per 2 tyrimo metus beveik nerinko šios šmeižikiškos informacijos, o byloje esanti yra pagrinde tik jo pateikta. Garso ir vaizdo įrašai neišreikalauti, neįvertinti, o jo pateikti – net neapžiūrėti. Pareiškėjo manymu, yra visi BK 154 str. 2 d. numatytos veikos požymiai, todėl tyrimas turi būti atnaujintas ir tęsiamas.

Skundas netenkinamas.

Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais, BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog nenustačius, jog padarytos pareiškėjo skunde nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2d., 228 str. 1 d. ir 236 str. 1d., ikiteisminis tyrimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytoje apimtyje nutrauktas motyvuotai ir pagrįstai.

Atlikto ikiteisminio tyrimo rezultatai neabejotinai patvirtina, jog jokių 2010-03-28 pareiškime nurodytų nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir BK 231 str., K. B. nepadarė. Tai buvo ištirta atlikus ikiteisminį tyrimą ir motyvuotai konstatuota Klaipėdos apygardos prokuroro 2011-03-21 nutarime. Bylos medžiaga taip pat patvirtina pareiškėjo teiginius, jog byla iš ją tyrusių (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą buvo paimta ne dėl kokių nors neteisėtų ketinimų, bet veikiant pagal prokurorams suteiktus įgaliojimus, siekiant išvengti galimo šališkumo ikiteisminiame tyrime, bei radus tyrime padarytų procesinių pažeidimų. Bylos medžiaga taip pat nepatvirtina jokių pareiškėjo K. B. sąsajų su kontrabanda užsiimančiais asmenimis. Tačiau tai, kad atlikus tyrimą minėto 2010-03-28 pareiškimo teiginiai nepasitvirtino, savaime dar nereiškia, jog pareiškimą pasirašę ir pateikę asmenys padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., o visuomenę apie pateiktą pareiškimą informavę ir savo nuomonę dėl to išdėstę asmenys padarė nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo ar pranešimo dalykas yra informacija apie bet kurį BK numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. BK 236 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – suteikdamas informaciją, asmuo supranta, jog duomenys, kuriuos jis pateikia, neatitinka tikrovės, t.y. jis tikrai žino, kad nusikaltimo nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią informaciją kompetentingos institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota šmeižimo sudėtis – šmeižimas kaltinant asmenį sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spausdinyje. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.

Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nors pareiškėjas K. B. kaip pareigūnas viešojoje erdvėje buvo pateiktas itin nepalankiai, jam nepagrįstai buvo priskirtas nusikalstamas elgesys ir netiesioginės sąsajos su organizuotu nusikalstamumu, tačiau sutiktina su motyvuotomis prokurorų nutarimų bei teismo išvadomis, jog vien to nepakanka konstatuoti, kad jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d. ir BK 154 str. 2 d., nes tiek pagal BK 236 str. 1 d., tiek pagal BK 154 str. 2 d. kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, kai kaltininko veiksmuose nustatoma pagal BK 236 str. 1 d. tiesioginė tyčia - melagingai įskųsti nekaltą asmenį, o pagal BK 154 str. 2 d. - tyčia jį viešai apšmeižti. Byloje nenustatyta, kad skunde nurodyti asmenys būtų turėję būtent tokią tyčią, o ne siekį išjudinti bylos tyrimą ir aukšto policijos pareigūno galimai neteisėtų veiksmų įvertinimą. Pažymėtina ir tai, jog 2010-03-28 pareiškime manymas, jog pareiškėjas galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siejamas su skubiu bylos išreikalavimu ir pareiškėjų nuomone, sukliudymu ją ištirti. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų asmenų tiesioginės tyčios nebuvimo skundžiamuose nutarimuose ir nutartyje motyvuotai pasisakyta, su kuo skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog kaip apygardos vyriausiasis prokuroras jis turėjo teisę kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, jog prokuroras tame turi išimtines funkcijas, uždavinius bei įgaliojimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros bei baudžiamojo proceso įstatymuose, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose, Generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, taip pat Dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nuostatoms, jog vadovaujantis BPK 171 str. 2 d. 1 p. prokurorai turėtų patys atlikti visą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, turinčių ypatingą visuomeninę reikšmę, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, jog yra nustatyta prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, numatyta BPK ir Prokuratūros įstatyme. Jei su prokuroro veiksmais ir sprendimais nesutinkama, šia nustatyta tvarka, o ne kreipimusi į atitinkamas institucijas dėl baudžiamojo proceso prieš prokurorą inicijavimo ir turi būti naudojamasi. Priešingu atveju būtų išbalansuota įstatymais įtvirtintas ikiteisminio tyrimo vykdymas, iškreiptas jo kontrolės mechanizmas, būtų nepagrįstai sėjamas nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir jų pareigūnais. Tačiau bylos medžiaga pavirtina, jog šis konkretus atvejis buvo išskirtinis, kadangi kilo abejonės dėl aukšto policijos pareigūno galimai neteisėto elgesio, ir to toleravimo iš jo vadovybės pusės, dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų skaidrumo, ką ištirti ir įvertinti reikalavo visuomenės interesas. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog šios pareiškimą pasirašiusių ir pateikusių asmenų abejonės dėl aukštų pareigūnų veiksmų teisėtumo nebuvo visiškai be jokio faktinio pagrindo, o tai, kad minėtame 2010-03-28 pareiškime nurodytos aplinkybės privalėjo būti ištirtos, patvirtina ir teismų nutartys, įpareigojusios prokuratūrą tą atlikti, kai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį pareiškimą atsisakė.

Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojas E. B. palaikė bičiuliškus santykius su E. D., iš kurio namų 2008-12-17 įtariamiems asmenims pasišalinant su galimais įkalčiais automobiliu, buvo sužaloti automobilį stabdę policijos pareigūnai D. G. ir R. V.. E. D. ūkiniame pastate kratos metu rasta 3970 pakelių kontrabandinių cigarečių. Ikiteisminis tyrimas dėl šių įvykių vėliau buvo nutrauktas. Be to, pas šį asmenį, buvo rastas (duomenys neskelbtini) priklausantis naktinio matymo prietaisas, kurį pas pastarąjį paliko E. B.. Byloje taip pat yra duomenų, kad E. B., būdamas policijos pareigūnu, ignoravo aplinkybę, jog kitam asmeniui buvo paskirta kardomoji priemonė, kuria buvo uždrausta matytis su E. B.. Iš bylos matyti, jog E. B. kreipėsi į tą patį E. D. reikalaudamas paruošti malkų, kaip vėliau nustatyta įsiteisėjusiu 2014-05-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir pats kartu dalyvavo kertant mišką. Įsiteisėjusiu 2009-09-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju teismo įsakymu konstatuota, kad mediena buvo pavogta. Ikiteisminio tyrimo metu turimi duomenys apie tokį įtarimus keliantį pareigūno E. B. elgesį, miško vagystės faktą, sąlygojo tai, jog buvo būtina deramai ištirti pastarojo, o kartu ir kitų miško kirtime dalyvavusių asmenų veiksmus. Viešasis interesas reikalavo pateikti šių veiksmų teisinį įvertinimą. Tokios situacijos, ypač, kai joje įtrauktas aukštas policijos pareigūnas, nebuvo galima palikti neskaidria ir abejotina. Šiame kontekste, rengiantis pareikšti įtarimus E. B., byla buvo skubiai paimta iš ikiteisminį tyrimą atlikusių (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, bylą toliau tyrė pareiškėjo K. B. vadovaujama (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra, o baigus tyrimą dėl miško vagystės teismui perduotas ir 2009-09-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. nubaustas buvo tik E. D.. Bylą tyrusiems (duomenys neskelbtini) PK pareigūnams tai sukėlė abejonių, ar tuo nebuvo siekta išsukti nuo atsakomybės E. B.. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių, susijusių su miško vagyste ir pareigūno E. B. elgesiu ir įtarimų kėlusiais ryšiais, skubus bylos išreikalavimas ir perdavimas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, vos tik parengus pranešimą apie įtarimus E. B., K. B. pokalbio su D. G. aštrus tonas ir uždraudimas byloje toliau atlikti bet kokius veiksmus, suformavo D. G. įsitikinimą, jog pilnai ištirti bylą, kurioje figūruoja aukštas policijos pareigūnas, yra trukdoma. Minėtus faktus ir iš jų susidarytą savo nuomonę, jog prokuroras K. B. trukdė ištirti bylą, D. G. perdavė kitiems asmenims, kurie tą vėliau išviešino, papildydami savo nuomonėmis ir komentarais.

Visuma šių aplinkybių yra pakankami išvadai, jog 2010-03-28 pareiškimas ir šio pareiškimo vėlesnis išviešinimas nebuvo kurių nors pareigūnų asmeninių konfliktų išdava bei iš to sekęs tyčinis neįtinkančių asmenų melagingas įskundimas ir apšmeižimas, tačiau buvo viešojo intereso padiktuotas kreipimasis gauti aiškų teisinį įvertinimą aukštų teisėsaugos pareigūnų veiksmams, kurių teisėtumas tam tikrų faktų pagrindu 2010-03-28 pareiškimą pasirašiusiems asmenims sukėlė abejonių. Skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, jog nenustatytas būtinasis BK 236 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. numatytų nusikaltimų būtinasis elementas – kaltininko tiesioginė tyčia, ir dėl to negalima baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas D. G.. G. Č., G. N.. J. Ž., V. B.. V. C., R. V. ir galimai kitų su jais susijusių asmenų atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., nutrauktas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Bylą perdavus tirti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, įtarimai šioje byloje buvo pareikšti taip pat ir E. B. bei kitiems neteisėtame miško kirtime dalyvavusiems asmenims. Atlikus ikiteisminį tyrimą, byla perduota į teismą. Tai, kad šie asmenys įsiteisėjusiu 2014-05-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vėliau buvo išteisinti bei kaltinimų dalyje byla nutraukta dėl senaties, nepaneigia išvados, jog byloje turėjo pilnai ištirta bei įvertinta visuma duomenų ne tik E. D., bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog skunde nurodyti (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnyba siekė patraukti atsakomybėm žinomai nekaltus asmenis. Tokia išvada darytina ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutarties ir Kauno apygardos teismo nuosprendžio byloje dėl miško vagystės motyvų, kuriais teismai nesutiko su E. B. ir kitų asmenų išteisinimu 2011-06-06 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nurodė dar kartą atlikti išsamų ir nešališką visų šioje byloje surinktų įrodymų teisminį įvertinimą, o tai reiškia, jog duomenų, pagal pareikštus kaltinimus bylai nagrinėti teisme buvo pakankamai, ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu vykdytas pagrįstai. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, nurodydamas jo teigimu (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų padarytus procesinius pažeidimus, kuriuos siūlė vertinti kaip BK 228 str. 1 d. numatytą piktnaudžiavimą tarnyba, apylinkės teismui iš esmės grindė analogiškais motyvais, kokie buvo išdėstyti minėtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendyje, kuris dėl šališkumo aukštesnio teismo buvo panaikintas. Iš įsiteisėjusio 2014-05-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų surinktus duomenis pripažino įrodymais. Šiame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, suvaržiusių išteisintųjų teises, nekonstatuota. Pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d., nėra.

Skundą nagrinėjantis teismas nevertina, ar skunde nurodytų asmenų pasirinktas veikimo būdas atitiko etikos reikalavimus, ar dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių paviešinimo netaikytinos kitokios sankcijos, šiame kontekste pažymėdamas, jog asmens, apie kurį pateikta tikrovės neatitinkanti bei garbę ir orumą žeminant informacija interesai gali būti ginami ne tik baudžiamosios teisės pagalba, bet ir administracinėmis bei civilinės teisės priemonėmis, kuo pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

K. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2012-12-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.