Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti MB „Elama“ vadove, išsituokusi, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 175 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jos nepilnametis sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-08-18, apie 16.00 val., viešojoje vietoje, Gelvonų g. 55, Vilniuje, šalia Vilniaus Radvilų gimnazijos stadiono, sumušė nepilnametį A. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, nutarė teismo posėdžio metu padaryti pertrauką, į posėdį liudytojais kviesti nukentėjusį nepilnametį A. Č. ir jo tėvą A. Č.. Protokoline nutartimi patenkinus nepilnamečio A. Č. ir jo tėvo atstovės advokatės V.Neverauskaitės prašymą, nepilnametis A. Č. pripažintas nukentėjusiuoju, jo tėvas – atstovu pagal įstatymą, padaryta teismo posėdžio pertrauka, kad nukentėjusiojo ir jo atstovo pagal įstatymą atstovė advokatė V.Neverauskaitė realizuotų teisę susipažinti su bylos medžiaga. Kitas teismo posėdis su proceso dalyviais buvo suderintas 2015-02-12 d., 8.30 val., proceso dalyviai pasirašė pranešime, kad apie posėdžio datą ir laiką jiems yra žinoma (b.l.47). Į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pasirašytinai buvo informuoti, neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. ir jos atstovas advokatas R.Užolas, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų padaryti pertrauką nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 272 str. nuostatomis, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui.

Nukentėjusysis A. Č. teismui paaiškino, kad A. B. anksčiau pažinojo, po to nebendravo, yra kiemo draugai, A. B. jaunesnis. Pats ji nepamena, kas įvyko rugpjūčio 18 dieną, pamena išėjimą iš namų, pamena, kaip tėtis vežė ligoninėje invalido vežimėlyje ir palatoje, kai paguldė. Buvo praradęs sąmonę. Jam iš nugaros spyrė į veidą, užėjo už jo nugaros ir spyrė tiesiai į veidą. Užpuolikas buvo jam už nugaros, todėl jo nematė. Kiti, kurie ten buvo, pasakė, kad tai - A. B.. Nepamena, kuria koja spyrė. Kiek suprato, čia buvo už jo seserį. Pora kartų su kitais kiemo vaikais bendravo su A. B. sese, pirmas kartas nebuvo piktybiškas, antras ir trečias kartas buvo per barnį: apsižodžiavo, tiksliai neprisimena, dėl ko pykosi, bet tikrai seksualiai žodžiu nepriekabiavo prie B. Atsakydamas į papildomus teismo ir atstovės klausimus, paaiškino, kad ir iš A.B. sesers jo atžvilgiu buvo pasakyti negražūs žodžiai. Po sumušimo su A.B. nebendravo, pavyksta su juo prasilenkti. Dėl smūgio buvo pusantro danties išmušta, labai skaudėjo, kai maistą ar karštą gėrimą gerdavo, nosies, skruosto kaulų nesulaužė. Teko dėl šio įvykio neiti į mokyklą, praleisti pamokas. Danties implantas neįdėtas, šiuo metu nešioja laikinus dantis.

Nukentėjusiojo A. Č. tėvas, atstovas pagal įstatymą A. Č. teismui paaiškino, kad įvykio dieną neatsiliepė sūnus telefonu, kadangi vaikas atsiliepia visada, paprašė kito sūnaus, kad pabandytų paieškoti. Rado Algimantą be sąmonės, parnešė namo. Grįžęs jis namo pamatė vaikus kieme, tarp kurių buvo ir A.B.. A.B. sakė, kad jis spyrė, spyrė už sesę, „jeigu nori, sako, tai einam, paaiškinsiu ir tau“. Po traumos buvo daryta įvairių tyrimų, bet kokiu atveju reikės statyti abu dantis, vaikas turi du netikrus dantis. Po įvykio vaikas buvo pasikeitęs, sėdėjo namuose, buvo kategoriškai pareiškęs, kad nori mesti mokyklą, kalbėjosi su vaiku, su mokytojais, mokytojai leido kurį laiką neiti į mokyklą, kol įdėjo laikinus dantis. Apie dvi savaites nėjo į mokyklą dėl savijautos ir dėl maitinimosi, nes valgė per šiaudelį. Vaikas dar kartą perkratė galvoje, kas yra draugai, kas yra bičiuliai, pasidarė atsargesnis, atsijojo dalį draugų po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Be N. B. prisipažinimo, jos kaltę patvirtinančiais įrodymais teismas pripažįsta nukentėjusiojo A. Č., jo atstovo pagal įstatymą A. Č. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, iš esmės paaiškinimų aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, išdėstytomis pareiškime apie įvykį (b.l.5), liudytojo apklausos protokoluose (b.l.7-10, 11-12), A. Č. patirtus sužalojimus patvirtina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų neurochirurgijos poskyrio gydytojų pasirašyta epikrizė (b.l.13-14). N. B. kaltę patvirtina liudytojų A. S. (b.l.16-18), G. Š. (b.l.20-21), G. K. (b.l.23-24), E. K. (b.l.26-27) apklausos protokolų duomenys, paties A. B. rašytinio paaiškinimo duomenys (b.l.28-29), kita byloje esanti medžiaga.

N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (viešosios tvarkos pažeidimai), už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – nukentėjusysis buvo užpultas iš pasalų, iš nugaros, nesuteikiant jam jokios realios galimybės apsiginti, kas rodo tyčinį, apgalvotą A. B. elgesio variantą, nepilnamečio N. B. sūnaus A. B. veiksmais sukeltas sąlyginai sunkias pasekmes – nukentėjusiajam buvo visiškai išmuštas vienas, stipriai sužalotas kitas priekinis, nuolatinis dantis. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, N. B. asmenybę – administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą, teismo vertinimu, N. B. nepakankamai atidžiai įvertina sūnaus elgesį, A. B. turėtų būti skiriama didesnė kontrolė, kadangi A. B. polinkį į agresyvią saviraišką rodo ir nukentėjusiojo atstovės teismui pateiktų socialinio tinklapio Facebook A. B. profilio išklotinė, be kita ko, N. B. rekomenduotina atkreipti dėmesį ir į D. B. veiklą socialiniuose tinkluose. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai N. B. atžvilgiu bus pasiekti skiriant nuobaudą - baudą, kurios dydis artimas ATPK 175 str. sankcijoje numatytam nuobaudos maksimumui.

Nukentėjusiojo atstovė advokatė V.Neverauskaitė teismui pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir iš N. B. priteisti 400 eurų, nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. Č. patirtų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesu, nereglamentuoja tvarkos, kuria sprendžiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo klausimas, todėl šiuo atveju pasinaudotina įstatymo analogija (analogia legis) ir taikytinos teisės normos, reglamentuojančios giminingus (panašius) atvejus. Administracinis teisės pažeidimas laikytinas viešosios teisės pažeidimu kaip ir baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, todėl pagal įstatymo analogiją (analogia legis) taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Juo labiau, kad ATPK 249 straipsnio, reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką, 2 dalyje yra nustatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. Č. už advokatės paslaugas sumokėjo 400 eurų, prašoma šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš N. B.. A. Č. patirtos 400 eurų dydžio išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms ir išieškotinos iš administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31-32 straipsniais, 175 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

pripažinti N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 straipsnyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Pripažinti proceso išlaidomis A. Č. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir iš N. B. A. Č. naudai priteisti 400 eurų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.