- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-339-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00190-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. O. Š., S. L., J. R. Ž., V. M. T., N. P., I. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.4.1Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, miškus ir vandens telkinius
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. O. Š., S. L., J. R. Ž., V. M. T., N. P., I. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 1,50 ha žemės sklypą pagal administracinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusį (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti pareiškėjai terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. nuosavybės teise valdytą žemę.
2. Nurodė, kad pareiškėjos motina S. Ž. 1991 m. spalio 9 d. Šakių rajono Šakių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio J. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą pagal administracinį teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. Kompetentinga nagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija neišsprendė pareiškėjos motinos prašymo įstatyme nustatytu laiku. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jos teisių perėmėja tapo pareiškėja ir kiti vaikai. 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrių (toliau – NŽT) su prašymu peržiūrėti archyvinius dokumentus ir 2022 m. gruodžio 19 d. NŽT raštu buvo informuota, kad NŽT nuomone, J. Ž. turėta žemė buvo gauta iš J. V. (dėl kurio nuosavybės teisės yra atkurtos visiškai), t. y. nuosavybės teisių atkūrimas yra išspręstas visiškai. Taigi, NŽT pareiškėjos motinos pateiktus dokumentus įvertino kaip nepakankamus nuosavybės teisėms atkurti. Yra visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Archyviniai dokumentai nėra pilnai išlikę. 1,5 ha žemės sklypą J. Ž. gavo ne iš V. J., o iš J. J. palikimo. Remiantis 1934 m. vasario 25 d. įgaliojimu S. Ž. brolis dovanojo S. Ž. žemės sklypą, kuris jam atiteko po J. J. palikimo. Būtent šis pareiškėjos motinos gautas dovanų žemės sklypas atiteko jos sutuoktiniui J. Ž., kaip kraitis. Pareiškėja šiame žemės sklype esančioje sodyboje gimė ir užaugo, jos tėvų turėta sodyba, esanti šioje žemėje išlikusi iki šių dienų. Po motinos mirties pareiškėja ilgai ir sunkiai sirgo. Tik atsistačius sveikatos būklei, pareiškėja pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir tik gavus 2022 m. gruodžio 19 d. NŽT raštą paaiškėjo, kad NŽT nepripažįsta pakankamais jos motinos pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
3. Suinteresuoti asmenys S. L., J. R. Ž., V. M. T., N. P., I. D. prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo NŽT prašė pareiškimo netenkinti.
5. Nurodė, kad pareiškėjos motina nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie tokio žemės sklypo valdymą nuosavybės teise. S. Ž. 1996 m. sausio 8 d. pateikė prašymą pripažinti teisę į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). į 42,5501 ha, kuri įforminta V. J. vardu.1998 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimu Nr. 2-9652 S. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į V. J. valdytą 42,55 ha žemės. J. Ž. turėta žemė buvo gauta iš J. V. (dėl kurio nuosavybės teisės yra atkurtos visiškai), todėl nuosavybės teisių atkūrimas yra išspręstas visiškai. Pareiškėjai buvo žinomos visos aplinkybės atkuriant nuosavybės teises į žemę S. Ž., kadangi pagal notarinius įgaliojimus pareiškėja institucijose ir teisme atstovavo S. Ž., atkuriant teises į nekilnojamąjį turtą (žemę), tačiau dėl J. Ž. galimai turėtos žemės iki 1940 m. liepos 22 d., jokie papildomi dokumentai ar teismo sprendimai nebuvo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą 1,50 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) nutraukė civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Priteisė iš pareiškėjos 90,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
7. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kodėl nebuvo domėtasi pateikto S. Ž. prašymo atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio J. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą. S. Ž. ne kartą vėliau kreipėsi su prašymais atkurti nuosavybės teises, todėl teismo nuomone, ji buvo susipažinusi su procedūromis. Pareiškėja nepateikė argumentų, kaip jai laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. liga iš tiesų galėjo objektyviai sutrukdyti beveik dešimt metų imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Nors pareiškėjos atstovė teigė, kad pareiškėja nesikreipė dėl savo senyvo amžiaus ir atstumo, tačiau šių savo teiginių nedetalizavo, todėl jie nėra įrodyti.
8. Teismas nusprendė, kad neegzistuoja svarbios priežastys, lemiančios būtinybę atnaujinti pareiškėjai jos praleistą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus, patvirtinančius J. Ž. nuosavybės teisę į jo galimai valdytos žemės plotą. Pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė.
9. Taip pat teismas nusprendė, kad neegzistuoja teisinis pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą faktą dėl J. Ž. valdytos žemės.
10. Pažymėjo, kad 1996 m. sausio 8 d. prašymą komisijai, kuri sprendė klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjos teigimu rašė ir pasirašė ne S. Ž., ir ne pati pareiškėja, tačiau 1996 m. sausio 8 d. prašymas komisijai nėra nuginčytas, todėl teismas laikė, kad jį pasirašė S. Ž.. Pareiškėja teigė, kad motina 1,50 ha žemės sklypą gavo ne iš V. J., o iš J. J. palikimo, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie minimas aplinkybes. Suinteresuoti asmenys taip pat negalėjo nurodyti nei J. Ž. priklausančių žemės ribų, nei kitokios teisiškai reikšmingos informacijos.
11. Vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimais, kad netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti, negali būti nustatinėjamas ir pareiškėjo nurodomas juridinis faktas, kadangi toks juridinio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - - CPK) 444 straipsnio 1 dalis), teismas bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato Institucijai, kuriai pavesta spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareigą išnagrinėti piliečių prašymus per įstatyme nustatytus terminus. Šios pareigos Institucija neįvykdė, S. Ž. prašymo neišnagrinėjo. Teismas vertino tik pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimo elgesį, nurodydamas, kad ji neskundė Institucijos neveikimo, tačiau visiškai nevertino, kad pati Institucija nevykdė jai įstatymu nustatytos pareigos išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą per įstatyme nustatytus terminus. Pažymėtina ir tai, kad terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjos motinai buvo 93 metai, todėl teismas turėjo vertinti Institucijos neveikimą ir pretendentės amžių, kaip visumą, lėmusią termino praleidimo priežastis. Taip pat teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus ir pareiškėjos sveikatos būklę patvirtinančius įrodymus. Nors pagal teismų praktiką, pareiškėjo sveikatos būklė nelaikoma svarbia priežastimi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir į ligos, kuria sirgo pareiškėja, pobūdį bei sukeltas pasekmes, jos pripažintinos svarbiomis.
12.2. Teismas išvadas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padarė neįvertinęs visų į bylą pareiškėjos pateiktų įrodymų, neatsižvelgęs į įrodinėjimo specifiką šio pobūdžio bylose. 1934 m. vasario 25 d. įgaliojimu S. Ž. brolis dovanojo jai žemės sklypą, kuris jam atiteko po J. J. palikimo. Būtent šis pareiškėjos motinos gautas dovanų žemės sklypas atiteko jos sutuoktiniui J. Ž., kaip kraitis. Teismas šio įgaliojimo neįvertino. Tiek pareiškėja, tiek jos seserys yra užaugę šiame žemės sklype esančioje sodyboje, todėl joms tiksliai žinoma sodybos vieta. Pareiškėjos vertinimu, iš pateiktų įrodymų, suinteresuotų asmenų parodymų akivaizdu, kad J. Ž. valdė nuosavybės teise 1,50 ha žemės sklypą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo NŽT prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą 1,50 ha žemę yra pagrįstas byloje esančiais surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, ir civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta pagrįstai.
14. Kitų atsilipimų į apeliacinį skundą nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
16. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėjos motina S. Ž. 1991 m. spalio 9 d. Šakių rajono Šakių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio J. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą pagal administracinį teritorinį suskirstymą iki 1940 metų liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) S. Ž. 1996 m. sausio 8 d. pateikė Šakių rajono ekspertų komisijai prašymą pripažinti teisę į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) į 42,5501 ha, kuri įforminta V. J. vardu ir nurodė, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos žemė buvo išdalinta A. L. 8 ha žemės, J. Ž. 1,5 ha ir fondui 3,05 ha ir po reformos V. J. žemės liko 30,00 ha (8,00 ha + 1,50 ha + 3,05 ha + 30,00 ha = 42,55 ha). Remiantis Marijampolės apskrities administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. 5830, kuri parengta pagal (duomenys neskelbtini) Žemės rūšiavimo komisijos 1929 m. lapkričio 30 d. sąrašu Nr. 743 bei 1998 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimu Nr. 2-9652 S. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į V. J. valdytą 42,55 ha žemės. S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys mirusios S. Ž. paveldėtojai. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į NŽT su prašymu peržiūrėti archyvinius dokumentus. NŽT 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 18SD-5731-(14.18.104) informavo pareiškėją, kad Marijampolės apygardos archyvo pažymoje 1995 m. lapkričio 22 d. Nr. 133-Š nurodoma, kad patikrinus Šakių apskrities ir Sintautų valsčiaus vykdomųjų komitetų, finansų skyriaus, likviduotų apylinkių bei kolūkių nepilnai išlikusius dokumentus, žinių kiek žemės turėjo J. Ž., nerasta ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 153-Ž nurodoma, kad nėra žinių apie J. Ž. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (yra tik įrašas pieštuku, pažymint J. Ž. 1,50).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į jos tėvo J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą 1,50 ha žemės sklypą, buvusį pagal administracinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), į kurį jos motinai S. Ž. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino papildomiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti atnaujinimo.
18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja svarbios priežastys, lemiančios būtinybę atnaujinti pareiškėjai praleistą, Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti NŽT dokumentus, patvirtinančius J. Ž. nuosavybės teisę į jo galimai valdytos žemės plotą. Todėl pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Atitinkamai, netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius duomenis, nenustatinėjo ir pareiškėjos nurodomo juridinio fakto, kaip nesukuriančio teisinių pasekmių. Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvadomis.
19. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 4 dalis numato, kad asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius ar kitą nekilnojamąjį turtą, prašymus atkurti nuosavybės teises ir pilietybę patvirtinantį dokumentą turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius įrodymus – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Minėti terminai gali būti atnaujinami teismo, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1939-629/2018). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
20. Kaip nustatyta, pareiškėjos motina Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į J. Ž. turėtą žemės sklypą, taip pat dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir į V. J. turėtą žemės sklypą, taip pat Marijampolės apygardos archyvo 1995 m. lapkričio 22 d. pažymą bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gruodžio 15 d. raštą. Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į V. J. turėtas žemes vyko netgi teisminis procesas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos motina būtų teikusi pretenzijas (skundą) dėl institucijų neveikimo ar būtų teikusi papildomus dokumentus dėl J. Ž. valdyto žemės sklypo. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jos motina S. Ž. buvo vyresnio amžiaus ir nesuprato atkūrimo procedūrų, nereiškia, jog ji savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir dalyvavimą minėtoje procedūroje, įskaitant ir teisės kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, negalėjo įgyvendinti per kitus asmenis. Pažymėtina, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijose ir teisme motinos S. Ž. interesams atstovavo pati pareiškėja (tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys V. M. T., N. P.), todėl neabejotinai pareiškėja nuo 1991 m. buvo susipažinusi ir žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pareiškėja nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, sutrukdžiusios įstatymo nustatytu laiku (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjos motina mirė(duomenys neskelbtini) Pati pareiškėja tik 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja nenurodė argumentų kaip jai laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. jos liga iš tiesų galėjo objektyviai sutrukdyti beveik dešimt metų imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Be to, pareiškėja savo teises galėjo įgyvendinti per kitus asmenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, nesielgia rūpestingai ir apdairiai, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėja prašomą atnaujinti terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
21. Pažymėtina ir tai, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėja faktiškai įgijo tik priėmusi palikimą po motinos mirties, t. y. jau pasibaigus Atkūrimo įstatymu nustatyto termino laikotarpiui dėl dokumentų pateikimo. Atitinkamai, praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas, nes teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus, t. y. tik 2012 m. gruodžio 9 d. Taigi, pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas.
22. Remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
23. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes dėl termino atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei įrodymų vertinimą, todėl 2023 m. spalio 23 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.