Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2008-02-08 · Byla Nr. N-444-153-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
N-444-153-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N-444-153/2008Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutarties K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės eismo įvykių registracijos poskyrio specialistas 2006 m. sausio 18 d. surašė K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. sausio 16 d., apie 17.00 val., Kaune, Tvirtovės al. 37, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio greta tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 145, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. vasario 7 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnyje, padarymą paskyrė K. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.

II.

K. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Skunde nurodė, kad pažeidimo nepadarė, nes pažeidimo dieną nuo 11 iki 18 val. su dviem bendradarbiais montavo langus Savanorių pr., Kaune, ir darbo valandomis nei jis, nei joks kitas asmuo automobiliu nevažiavo, ką patvirtino tiek kartu su juo dirbę asmenys, tiek buto, kuriame dirbo, šeimininkė. Autoįvykį tyrę pareigūnai atmetė jo prašymą skirti ekspertizę, nors išsamiam ir objektyviam aplinkybių ištyrimui ekspertizė būtina. Tiek policijos pareigūno teikime, tiek ir kituose surašytuose dokumentuose nepagrįstai konstatuojama, kad apgadinimų aukštis, jų profilis ir išsidėstymas, apgadinimų padarymo laikas atitinka eismo įvykio aplinkybes, taip pat kvalifikuotai nesulygino, neišmatavo ir procesiškai neįformino abiejų sugretintų mašinų apgadinimo lokalizacijos. Abejonių kelia ir nukentėjusiosios teiginiai dėl vairuotojo atpažinimo – pirminiame savo paaiškinime ji nurodė, kad automobilį vairavusiam vyrui buvo apie 45-50 metų, o vėliau nurodė, kad dėl metų galėjo apsirikti, nes buvo tamsu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad K. P. veiksmuose pagrįstai nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo tikėti K. P. ir liudytojų V. M. , A. M. , T. B. ir G. A. parodymais, kad įvykio dieną nuo 11 iki 18 val. jis dirbo bute Savanorių pr., Kaune ir iš darbo vietos nebuvo pasišalinęs, kadangi šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra duoti liudytojų, kurie yra K. P. pažįstami, bei sąlygoti tarp jų susiklosčiusių draugiškų darbinių, komercinių santykių. Liudytojas Jafrenas Lideika (policijos pareigūnas) parodė, kad po įvykio apžiūrėjo automobilius ir jų apgadinimo pobūdis atitiko autoįvykio kilimo mechanizmą, taip pat iš esmės sutapo sugadinimų aukščiai, matėsi neseniai padaryti įbrėžimai. Ekspertas Valentinas Mitunevičius apklausos metu taip pat nepaneigė galimybės, jog dalis apgadinimų ant automobilių galėjo atsirasti minimo eismo įvykio metu. Nukentėjusioji I. E. bei visai nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas Ž. B. nuosekliai parodė, kad eismo įvykyje dalyvavo K. P. vairuojamas automobilis Audi 100, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu K. P. nepateikė įrodymų, kad padaryti apgadinimai buvo padaryti dar prieš nurodytą eismo įvykį (joks kitas eismo įvykis nebuvo registruotas). Taip pat pažymėjo, kad sankcijos rūšis ir dydis parinkta nepažeidžiant ATPK 27 straipsnio, 20 straipsnio, 30 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų (specialios teisės atėmimas paskirtas sankcijos vidurkio ribose), pagrįstai parinkta ir nuobaudos rūšis – specialios teisės atėmimas.

III.

Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi, K. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas konstatavo, kad jis nepateikė įrodymų, jog automobilio Audi 100, (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės kampas, priekinės kairės pusės durelės ir žymės ant kairio galinio vaizdo veidrodėlio buvo padaryti dar prieš šį eismo įvykį, tačiau iš byloje esančių fotolentelių akivaizdu, kad Audi 100 kairės pusės priekinėse durelėse, priekinio bamperio kairės pusės kampe jokių apgadinimų nėra, o pagrindinės braukimo žymės yra tik ant priekinio kairės pusės sparno apdailos gumos, ties ženklu Audi. Palyginus automobilio Audi 100 apgadinimus su nukentėjusiosios automobilio Opel Astra apgadinimais (apgadintas dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės šoninis veidrodėlis) darytina išvada, kad tokių apgadinimų jis padaryti negalėjo, nes automobilio Opel Astra dešinės pusės sparnas apgadintas viršutinėje sparno dalyje, ties variklio dangčiu. Tokius teiginius patvirtina ir ekspertas V.Mitunevičius, kuris 2007 m. vasario 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal techninius duomenis Opel Astra apgadinimai padaryti slystamo kontakto metu ir galimai ne vieno, slystamo pobūdžio pėdsakai prasideda nuo priekinio dešinio sparno ir eina link automobilio galo. Taip pat ekspertas kategoriškai patvirtino, kad Opel Astra apgadinimai sparno priekinėje dalyje ir virš rato padaryti ne automobilių Opel Astra ir Audi 100 galimo kontakto metu. Eksperto paaiškinimus patvirtina ir Baltikums draudimo Kauno filialo 2006-11-16 raštas Nr. 05/254, kuriame nurodoma, kad automobilio Opel Astra, (duomenys neskelbtini) nuotraukos padarytos apžiūrint automobilį po 2006 m. sausio 6 d. eismo įvykio, o ne 2006 m. sausio 16 d. Iš pateiktų nuotraukų taip pat nematyti, kad būtų nulaužtas veidrodėlis, kaip kad teigia nukentėjusioji, ko nepastebėjo ir liudytojas Ž. B. . Nors teismas pripažino, kad liudytojo Ž. B. paaiškinimai nuoseklūs nuo pirmosios apklausos, tačiau iš surinktos medžiagos darytina priešinga išvada – šis liudytojas 2006 m. vasario 17 d. nurodė, kad jis važiavo trečiąja kelio eismo juosta ir matė, kaip iš antros juostos, nerodydamas posūkio ir nepraleidęs nukentėjusiosios automobilio, automobilis Audi 100, (duomenys neskelbtini) kairės pusės sparnu rėžėsi į automobilį Opel Astra, tačiau esant intensyviam judėjimui vargu ar jis galėjo matyti, kokius veiksmus atlikinėjo Audi 100 vairuotojas. Duodamas paaiškinimus teisme jis jau nurodė, kad tiek jis, tiek Audi 100 į Tvirtovės alėją išvažiavo iš šalutinės Kalniečių gatvės, važiavo tai pirmąja, tai antrąja kelio juosta ir gerai įsidėmėjo vairuotoją, po ko tapo neaišku, kas ir kuria eismo juosta važiavo. Be to, jis teigė, kad Tvirtovės alėja važiavo po 15 val., tuo tarpu įvykis įvyko apie 17 val., nurodė, kad Audi vairuotojas ir jo keleiviai turėjo jausti, kad kliudė automobilį, nes buvo nemažas garsas, tuo tarpu sprendžiant iš eksperto paaiškinimo, kontaktavę automobiliai tik lengvai praslydo vienas pro kitą, palikdami slydimo žymes. K. P. pažymi ir tai, kad nenuoseklūs ir nukentėjusiosios I. E. parodymai: 2006 m. sausio 16 d. paaiškinime ji nurodė, kad į jos vairuojamo automobilio dešinį šoną persirikiuojant trenkėsi automobilis Audi 100, (duomenys neskelbtini) kairiuoju sparnu, 2006 m. birželio 7 d. atsiliepime ji nurodė, kad automobilis Audi 100 staiga ir netikėtai išvažiavo iš antros juostos į trečią, ji savo automobilį stabdė, bet nespėjo sustabdyti, taigi pagal šį paaiškinimą ji turėjo atsitrenkti į automobilio Audi 100 galą arba užpakalinį kairį šoną. 2006 m. birželio 14 d. atsiliepime nurodė, kad automobilis Audi 100 judėdamas kairiuoju šonu atsitrenkė į jos automobilio dešinį priekinį sparną, nubraukė dureles, veidrodėliu užkabino ir išlaužė dešinį jos vairuojamo automobilio veidrodėlį, tačiau neįtikėtina, kad padaręs tokius apgadinimus, savo automobilį jis apgadino tik padarydamas braukimo žymes apdailos gumoje. Neįtikinamas ir aiškinimas, kad automobiliui Audi 100 trumpai stabtelėjus ji spėjo įsidėmėti vairuotojo bruožus. Teismas nepagrįstai laikė logišku jos paaiškinimą, kad ji gerai įsidėmėjo automobilio vairuotoją, kuriam buvo 45-50 m., ir po to atpažino jį, kuris, būdamas 25 metų amžiaus, važiuodamas po darbo, atrodė kaip penkiasdešimtmetis. Netikėti liudytojo V. B. paaiškinimais, kad automobilis senas, iš visų pusių apibraižytas, teismas neturėjo pagrindo, kadangi automobilis naudojamas statybos objektuose, juo vežiojamos statybinės medžiagos, todėl dėl kiekvieno apibraižymo niekas į policiją nesikreipia. Tai iš dalies patvirtino ir liudytojas J.Lideika, kuris 2006 m. balandžio 14 d. posėdyje paaiškino, kad automobilis Audi 100 senas, iš visų pusių apibraižytas. K. P. manymu, nesant byloje neginčijamų įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą, kad abiejų automobilių apgadinimų pobūdis, profilis ir išsidėstymas atitinka eismo įvykio aplinkybes, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė pažeidimą ir pasišalino iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji I. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kiekvieną kartą sugalvoja vis naujų aplinkybių, siekdamas sumenkinti jos parodymus ir policijos pareigūnų bei teismų darbą – bando įtikinti, kad liudytojas Ž. B. gali būti suinteresuotas, tačiau ji po įvykio, kai šis liudytojas sustojo ir nurodė jai savo telefono numerį, daugiau jo nėra mačiusi. Taip pat spręsti, kokie K. P. liudytojai ir koks jų ryšys bei ar jie gali būti patikimi liudytojai, gali tik teismui. Apeliantas, aprašydamas savo automobilio pažeidimus, sąmoningai stengiasi juos sumenkinti – akivaizdu, kad jo automobiliui žala padaryta nedidelė, kadangi jo automobilis braukė per jos automobilio šoną ir sparną gumine bamperio apsaugos dalimi. Buvo išlaužtas ir dešinysis veidrodėlis, kurį užkliudė Audi veidrodėlis, ką konstatavo policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad ant Audi veidrodėlio yra nubraukimai, atitinkantys įvykio pobūdį. Komentuoti, kodėl Baltikums draudimas mini 2006 m. sausio 6 d. įvykusį įvykį, ji negali, kadangi jokių eismo įvykių iki 2006 m. sausio 16 d. ji nebuvo patyrusi ir dėl jų nesikreipė į bendrovę. Dėl nurodytų abejonių, kad ji galėjo ir pamatyti vairuotojo veidą, ir įsidėmėti automobilio numerį, nurodė, kad jai užteko tik akimirką įsitikinti, kad sūnui, kuris sėdėjo vaikiškoje kėdutėje automobilio gale, viskas gerai, o kitą akimirką ji jau galėjo pažiūrėti į šalia sustojusio automobilio vairuotoją – dėl amžiaus ji galėjo apsirikti dėl to, kad buvo gatvės apšvietimas, taip pat juos skyrė dviejų automobilių stiklai, be to, spėjo, kad jis galėjo būti po darbo pavargęs, darbiniais drabužiais ir pan. Nuvažiuojant Audi automobiliui iš įvykio vietos, jos automobilio šviesos labai aiškiai apšvietė nuvažiuojančio automobilio galą, todėl ji atpažino automobilio markę ir įsidėmėjo numerį.

Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2006 m. sausio 16 d., apie 17.00 val., Kaune, Tvirtovės al. 37, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio greta tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš įvykio vietos pasišalino.

ATPK 250 straipsnio 1 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Todėl byloje vertintina, ar Institucijos ir pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai yra pakankami siekiant neabejotinai nustatyti, kad apeliantas ir jo vairuojamas automobilis Audi 100 dalyvavo nurodytame eismo įvykyje.

Apeliantas nuosekliai neigia padaręs nurodytą pažeidimą, nurodydamas, kad eismo įvykio laiku jis buvo kitoje vietoje. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti T. B. ir G. A. parodė, kad įvykio dieną iki maždaug 18.00 val. K. P. su jais dirbo (montavo langus) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, niekur išėjęs nebuvo (b. l. 22-23). Šiuos jų parodymus teismo posėdyje patvirtino ir V. M. , kurios bute buvo montuojami langai, nurodžiusi, kad jie dirbo nuo 11.00 iki 18.00 val., ir nei ji, nei dirbę asmenys niekur nebuvo išėję (b. l. 22, 81), taip pat iš dalies patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M. , nurodęs, kad kai jis apie 18.00 val. atvažiavo pas motiną V. M. , darbininkai dar dirbo, K. P. dirbo su jais, išvažiavo po 18.00 val. (b. l. 81). Šių liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatavęs, kad šie liudytojai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstami: V. M. – užsakovė, A. M. – jos sūnus, o T. B. ir G. A. – bendradarbiai. Tačiau išvada dėl V. M. ir A. M. parodymų atmetimo nurodytu pagrindu nelaikytina pagrįsta, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jos tiesioginį suinteresuotumą duoti K. P. palankius parodymus ir dėl kurių šiuos parodymus galima būtų vienareikšmiškai atmesti, be to, nors nutartyje ji nurodyta kaip užsakovė, tačiau pažymėtina, kad sutartį dėl langų keitimo ji pasirašiusi su UAB „Kauno Hronas“ (b. l. 76-77), kurioje dirba K. P. , taigi komerciniai santykiai tiesiogiai su K. P. jos nesieja. Taigi siekiant atmesti jos bei A. M. parodymus, nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis.

K. P. ir jo vairuojamo automobilio Audi 100 dalyvavimas eismo įvykyje grindžiamas nukentėjusiosios I. E. paaiškinimais Institucijai ir parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriuose ji nurodė, kad įsidėmėjo automobilio markę, numerius, taip pat įsidėmėjo automobilio vairuotoją. Tačiau rašydama 2006 m. sausio 16 d. paaiškinimą Institucijai, ji nurodė, kad automobilį Audi 100, (duomenys neskelbtini), vairavo apie 45-50 metų amžiaus vyras (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 17), tuo tarpu administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo K. P. eismo įvykio metu buvo 25 metų amžiaus. Nors papildydama savo paaiškinimą, apsirikimą dėl automobilio Audi 100 vairuotojo amžiaus ji paaiškino tuo, kad eismo įvykio metu buvo tamsu, gatvės apšvietimas, dėl ko jis pasirodė vyresnis (administracinio teisės pažeidimo medžiaga, b. l. 18), tačiau turint omenyje apsirikimo dėl amžiaus mastą, ši aplinkybė taip pat kelia abejonių. Nukentėjusiosios keliamą versiją patvirtina Ž. B. , kuris paaiškinime Institucijai ir apklaustas liudytoju teismo posėdyje nurodė, kad matė, kaip Audi 100, (duomenys neskelbtini) priekiniu kairės pusės sparnu kliudė nukentėjusiosios vairuotą Opel Astra automobilį, K. P. atpažino kaip vairuotoją, vairavusį automobilį Audi 100 (b. l. 145). Policijos pareigūnas Jafrenas Lideika apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūrėjo abu automobilius ir jų apgadinimų pobūdis atitiko eismo įvykio aplinkybes (b. l. 30), tačiau liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. B. parodė, kad automobilis Audi 100 yra senas, naudojamas darbe, kairiajame ir dešiniajame šone buvo apibrozdinimai, veidrodėliai subraižyti, o administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje pateiktose nuotraukose nufotografuoti automobilio apgadinimai yra seni (b. l. 21). Dėl atlikto automobilių lyginimo šis liudytojas parodė, kad automobilių lyginimo metu neatitiko nubrozdinimų aukščiai, automobiliai buvo lyginami vakare, kai buvo tamsu, snigo (b. l. 21).

Byloje esant prieštaringiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo šauktas ekspertas. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius nepaneigė galimybės, jog dalis apgadinimų ant automobilių galėjo atsirasti minimo eismo įvykio metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio eksperto išvada ir nepatvirtino, jog būtent apelianto vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino. Ekspertas Valentinas Mitunevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal techninius duomenis, automobilis Opel Astra įlenktas aukščiau nei 60 cm aukštyje, slystančio pobūdžio pėdsakai prasideda nuo priekinio dešinio sparno link automobilio galo, o automobilio Audi 100 apibrozdinta dekoratyvinė juosta. Jis parodė, kad automobilio Opel Astra sugadinimai sparno priekinėje dalyje ir virš rato (įlenkimas) padaryti tikrai ne kontakto su automobilio Audi 100 metu, o dėl įbraukimo (slystančio pobūdžio pėdsako) nei paneigė, nei patvirtino, kad jie padaryti galimo kontakto su automobiliu Audi 100 metu (b. l. 99-100). Taigi eksperto išvada prieštaravimų dėl K. P. dalyvavimo eismo įvykyje nepašalino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai ir neabejotinų įrodymų, kad būtent K. P. vairuodamas automobilį Audi 100, (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 16 d., apie 17.00 val., Kaune, Tvirtovės al. 37, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio greta tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Eismo įvykis, dėl kurio kaltinamas K. P. , įvyko daugiau kaip prieš dvejus metus, administracinė byla jau buvo kartą grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant surinkti naujus įrodymus, tačiau ir surinkus naujų įrodymų abejonės vis tiek liko nepašalintos, todėl darytina išvada, kad naujų įrodymų rinkimo galimybės yra išnaudotos. Atsižvelgiant į tai, kad esamų įrodymų nepakanka neabejotinai nustatyti K. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas administracinę bylą K. P. atžvilgiu nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2006 m. vasario 7 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius