Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškimu nurodo, kad (duomenys neskelbtini)dieną mirė jų tėvas F. L. a.k. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi pas Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarę su pareiškimu dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Jų broliai V. ir S. L. bei sesuo L. L. palikimo atsisakė. Kai pradėjo rinkti dokumentus paveldėjimo teisės liudijimui po F. L. mirties gauti paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai E. L. nebuvo įformintas jos palikimo priėmimas. Jų tėvams E. ir F. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių teisių pagrindu priklausė gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), bendro 189,41 kv.m, ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1671 žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bei pagalbinio ūkio ir kiti pastatai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mirus motinai niekas iš vaikų - pirmos eilės įpėdinių - nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Jie visi sutarė, kad motinos palikimas turi priklausyti jų tėvui F. L.. Jis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį faktiškai priėmė žmonos palikimą pradedant juo rūpintis kaip savo turtu - gyveno name, prižiūrėdavo jį, mokėjo komunalinių patarnavimų mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina atsiskaitymo knygelės kvitų kopijos apie atliktus mokėjimus už 2011 metų gruodį, 2012 metų sausio, vasario mėnesius. Palikėjos E. L. paskutinė gyvenamoji vietą bei jos paveldimo turto buvimo vieta bei sutinkamai su LR CK 5.4 str.ld. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties niekas iš įpėdinių jos palikimo nepriėmė, testamento ji nepaliko, paveldėjimo byla nėra pradėta. Teismui pateikiama pažyma iš Centrinės hipotekos įstaigos, kuri patvirtina, kad Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų E. L. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjai D. J. ir J. L. yra tėvo pirmos eilės įpėdinis. Pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra L. L., V. L., S. L., jie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Pagal LR CK 5.50 str. nuostatas, įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, t.y. faktiškai pradėti jį valdyti, paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą arba atlikti alternatyvus veiksmus, numatytus LR CK 5.50 str. 2d. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą patvirtinančiu LR CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimu suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir naudotis juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002). Teismų praktika ir teisės doktrina aiškindama LR CK 5.50, 5.51 straipsnius yra vieninga - gyvenimas patalpoje po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jo priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi jį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Mano, kad jų tėvo F. L. aktyvūs veiksmai, siekiant įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, sudaro pagrindą nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo žmonos palikimą, faktiškai pradėjus valdyti jos turto dalimi. Patvirtinti šį faktą pareiškėjai gali tik teismo tvarka. Juridinio fakto nustatymas yra būtinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvui priklausantį turtą ir užtikrinti galimybę pilna apimtimi valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu. Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis LR CK 5.51 str. bei CPK 444 str. 2d. 8p. teismo prašo pripažinti, kad F. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo žmonos E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai per atstovą pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Nurodė, kad F. L. ir po savo žmonos E. L. mirties gyveno bendroje pastarųjų namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai ja naudojosi.