- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-02
- Bylos Nr.
- 1A-373/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Laima Garnelienė (pran.), Vigintas Višinskis
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 3 d., tarp 6 val. ir 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbiami), A. I. S. gyvenamajame name, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis sudavė S. V. ne mažiau 5 kartus į galvos sritį bei rankomis ir kojomis ne mažiau 11 kartų į kitas kūno vietas, tuo padarydamas S. V. poodines kraujosruvas kairio žasto, abiejų dilbių, abiejų plaštakų, nugarėlių, krūtinės, abiejų klubų sąnarių ir kairės šlaunies srityse, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos, abiejų smilkinių ir skruostų srityse, muštinę viršutinės lūpos žaizdą ir kraujosruvas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos ir abiejų smilkinių srityse bei pačiuose smilkininiuose raumenyse, smilkinių skilčių sumušimą, dėl ko išsiliejo kraujas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu – nuo į galvą suduotų smūgių visumos nukentėjusioji S. V. mirė, t.y. A. J. tyčia nužudė S. V. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendį, jį išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Kategoriškai neigia savo kaltę, nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismo išvadą, kuria jis pripažintas kaltu nužudęs S. V. , vadina neteisinga. Skunde pažymi, jog nukentėjusioji S. V. dažnai girtavo, būdama apsvaigusi, griuvinėdavo, todėl tokiu būdu galėjo susižaloti. Pabrėžia jos nemušęs ir nespardęs, taip pat nurodo, kad jis nesutaria su savo seserimi I. A. S. , todėl ji galėjo jį apklabėti. Be to, atkreipia dėmesį, kad įvykio dieną jo sesuo taip pat buvo girta, todėl galėjo neprisiminti visų aplinkybių. Teigia neturėjęs jokio tikslo nužudyti S. V. , su kuria kartu gyveno.
Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, jo metu padarytos klaidos neištaisytos ir teisme. Nurodo, kad kurį laiką S. V. buvo išėjusi į lauką, tačiau neišsiaiškinta, ką ji ten veikė, nepatikrinta versija, jog ją galėjo sumušti kokie nors sutikti asmenys. Tvirtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Tokių duomenų, apelianto teigimu, ir negali būti, kadangi minėto nusikaltimo jis nepadarė. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.
Nuteistojo A. J. samprotavimai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, jo metu padarytos klaidos neištaisytos ir teisme, yra deklaratyvūs. Apelianto aiškinimus, kad nukentėjusioji S. V. galėjo pati nukristi ir susižaloti, ar tai, kad jai išėjus iš I. A. S. galėjo sumušti kokie nors sutikti asmenys, paneigia liudytojos I. A. S. duoti parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados. Liudytoja I. A. S. parodė, kad A. J. ir S. V. susipyko jos namuose ir po to, A. J. kelis kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą, jai nukritus spardė kojomis (t. 1, b. l. 49-51). Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes 2006 m. sausio 11 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai I. A. S. patvirtino anksčiau minėtus parodymus bei nurodė, kad policijai nenorėjusi sakyti visko, kadangi A. J. yra jos brolis (t. 1, b. l. 54-57). Tuo pačiu nėra pagrindo manyti, jog liudytoja I. A. S. galėjo jį apkalbėti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi ne tik šios liudytojos parodymais, bet ir kitais surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie patvirtino liudytojos I. A. S. duotus parodymus. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad rastus sužalojimus pati nukentėjusioji pasidaryti negalėjo (t. 1, b. l. 23-26). Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, kad po galvos sužalojimų padarymo, išsivysčius smegenų pabrinkimui, jų suspaudimui, įvykus kraujosruvoms smegenų kamiene, įvyko cerebralinė koma, lydima sąmonės praradimo, todėl nukentėjusioji jokių veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji S. V. buvo išėjusi iš I. A. S. ir ją būtų galėję sužaloti kiti asmenys.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo kaltės formą ir tyčios rūšį. Nuteistasis sudavė apie 16 smūgių nukentėjusiajai, iš jų 5 į galvos sritį, nukentėjusiajai nugriuvus nuo suduotų smūgių jis ir toliau ją mušė, tai rodo, kad A. J. suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei. Visa tai suprasdamas jis numatė, kad gali atimti gyvybę S. V. ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Tokiu būdu nuteistasis A. J. nužudė S. V. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad A. J. bandė gaivinti nukentėjusiąją, darydamas jai dirbtinį kvėpavimą.
Skiriant bausmę nuteistajam A. J. Panevėžio apygardos teismas vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t. y. atsižvelgė į tai, kad A. J. padarytas nusikaltimas tyčinis, priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), kad jo padarytas nusikaltimas sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, į atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybes. Teismas paskyrė bausmę tinkamą ir laikyti ją per griežta nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.